Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla. Išsiaiškinkime, kokie reikalavimai taikomi žemės ūkio paskirties sklypams ir kokios galimybės juose statyti.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai

Pagal įstatymą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys/1 ha).

Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, prieš sudarydamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras.

Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Kilus įtarimui (esant informacijos ir (ar) duomenų, ir (ar) faktų), kad asmuo pažeidė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba patikrina, ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį perleidimo sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant šio įstatymo.

Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę

Asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, kai Nacionalinė žemės tarnyba valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose patikrina duomenis apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų - pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustato, kad bendras fizinių ir (ar) juridinių asmenų įsigytos ir (ar) jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.

NŽT, patikrinusi dokumentus ir nenustačiusi trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduoda sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (nustačius, kad bendras žemės plotas bus didesnis kaip 500 ha - sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama pirkti siūlomą žemės sklypą).

NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti.

Svarbu žinoti:

• NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą informuoja visus asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.
• Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo, NŽT žemės sklypo pardavėjui išduoda pažymą, kad žemės sklypas turėtų būti parduodamas pirmumo teisę turinčiam ir jį pirkti sutikusiam asmeniui (arba asmenims).

Statybos galimybės žemės ūkio paskirties sklype

2025 metais galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai. Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla.

Statiniai žemės ūkio paskirties sklype:

• Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
• Gyvenamieji pastatai - gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla. Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama.

Reikalavimai gyvenamojo namo statybai:

• Vienas svarbiausių aspektų, leidžiančių statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, yra statinio dydis. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
• Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
• Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.

Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 metais yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu. Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas.

Žemės paskirties keitimas

Žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha., galima statyti tik su ūkininko pažymėjimu atliekant kaimo plėtros projektą. Keisti žemės sklypo paskirtį galima tik tuomet, jeigu numatyta bendrajame miesto/rajono plane.

Jeigu sklypo padalinti nenorite - galima kreiptis į Savivaldybę su prašymu pakeisti paskirtį, prie prašymo reikia pateikti ir aprašymą/analizę kodėl paskirtis keičiama, kas bus daroma, aprašyti esamą situaciją ir pan.

Pakeitus žemės paskirtį į gyvenamąją, priklausomai nuo to, kokie yra savivaldybės bendrojo plano reikalavimai, gali būti reikalaujama rengti sklypo detalųjį planą. Jei pakeisite žemės paskirtį į gyvenamąją, tuomet galima projektuoti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį ir pagalbinio ūkio pastatus.

Galimi scenarijai:

• ŽUP -> tapti ūkininku -> parengti kaimo plėtros projektą -> projektuoti gyvenamąjį namą, gauti statybos leidimą.
• ŽUP -> keisti paskirtį (galimai rengti detalųjį planą) -> projektuoti vieno arba dviejų butų gyvenamąjį namą, gauti statybos leidimą.

Žemės sklypo padalijimas

Žemės sklypo padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Ši procedūra gali būti aktuali įvairiose situacijose, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju ar planuojant statybas. Svarbu žinoti, kaip šis procesas vyksta, kokie yra reikalavimai ir kokie galimi būdai. Aptarsime žemės sklypo padalijimo procesą Lietuvoje, įskaitant reikalavimus minimaliam sklypo plotui, galimus padalijimo būdus, kainas ir kitus svarbius aspektus.

Kada verta apsvarstyti sklypo padalijimą?

Žemės sklypo padalijimas yra naudingas sprendimas, kai norite dalį savo turto atskirti ir parduoti, dovanoti ar kitaip panaudoti. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.

Sklypo padalijimo būdai:

• Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: Tai paprasčiausias būdas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Šis planas nurodo atskiras žemės sklypo naudojimosi dalis tarp bendrasavininkų, tačiau sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu. Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
• Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Šiuo atveju žemės sklypas padalinamas į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
• Žemės sklypo atidalijimas: Atidalijant, kaip ir padalijant, yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.

Dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą. Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.

Kaip pradėti sklypo padalijimo procesą?

Norint pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
2. Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
3. Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
4. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
5. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
6. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
7. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.

Minimalus sklypo plotas

Minimalus sklypo plotas priklauso nuo vietos savivaldybės nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, vadovaujantis savivaldybės bendruoju planu, dalyti sklypą galima į min. 10 arų ploto. Taip pat yra išimtis, jei sklype stovi gyv. namas, o sklypas priklauso bendrasavininkams, tuo pačiu giminėms, tada yra teorinė galimybė dalyti sklypą į mažesnius nei 10 arų sklypus. Vilniaus m. sav. šiuo metu galima formuoti min. 4 arų gyv. paskirties sklypus, bet patvirtinus naująjį bendrąjį planą gali būti patvirtinti ir kitokie reglamentai.

Sklypo padalijimo kaina

Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų:

• Koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas.
• Koks numatomas planuojamos teritorijos plotas.
• Kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime.
• Kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota.

Detaliojo plano kaina gali siekti apie 2500 Lt. Padalijimo projektas gali kainuoti apie 1500 Lt. Tačiau šios kainos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir įmonės, atliekančios darbus.

Veiksmai prieš pradedant sklypo padalijimą:

• Pasikonsultuokite su specialistais: prieš pradedant, vertinga pasitarti su projektuotoju ar toks projektas apskritai įmanomas, kokie kiti niuansai gali iškilti.
• Gaukite leidimus: užpildykite prašymą žpdris sistemoje ir gaukite leidimą sklypo padalijimui (formavimo ir pertvarkymo projektui). Reikės el. parašo arba el. bankininkystės.
• Pasirašykite sutartį su projektuotoju. Jis turėtų tinkamai pakonsultuoti, parinkti ir suderinti sprendinius po padalijimo.

Pagrindiniai žingsniai sklypo padalijimui:

• Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą): žpdris sistemoje pildomas prašymas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Reikės prisijungti el. parašu arba su el. bankininkyste.
• Geodezinių matavimų planas: reikalingi kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Sklypo ribos ir plotas turi būti tikslūs.
• Topografinis planas: Urbanizuotoje teritorijoje daugeliu atveju reikės topografinio plano.

Žemės sklypo dovanojimas

Žemės sklypo dovanojimo atveju į NŽT privalo kreiptis tik asmuo, kuriam yra dovanojamas žemės sklypas. Taip pat kaip ir žemės sklypo pirkimo atveju, NŽT būtina pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo. NŽT patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha. Nenustačius trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduodamas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuris turės būti pateikti notarui, tvirtinančiam žemės sklypo dovanojimą.

tags: #pazyma #del #isigyjamos #zemes #ukio #paskirties