„Lyja pinigais“. Toks pirmasis įspūdis pasiklausius Valstybės ir kitų biudžetų, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pristatymų. Kalbama, kad geriau esą dar nėra buvę. Tačiau ar iš tikrųjų? Nekalbėsiu apie valstybės skolą.
Mokytojų streikas prie LR Seimo 2018 metais
Sveikatos sistemos finansavimas ir pasirengimas karinėms grėsmėms
Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve yra sukaupta rekordinė lėšų suma, viršijanti pusę milijardo eurų. Per biudžeto pristatymą paklausus apie medikų darbo užmokesčio didinimą Sveikatos reikalų komitete, Valstybinės ligonių kasos atstovė pareiškė, kad reikia jausti kontekstą. Nes pinigai ten yra.
Priminsiu, kad Jungtinėje Karalystėje medikai rengėsi, kaip teigiama, jau 100 metų nematytos apimties streikui. O streiko priežastis - reikalavimas, kad atlyginimai augtų ne mažiau nei infliacija. Ar medikų streikas Lietuvoje pritiktų prie geopolitinio ir energetinės krizės kontekstų?
Žinoma, masinio streiko tikimybė yra nedidelė, tačiau ne mažiau baisus yra tylusis streikas, kuomet medikai palieka viešąsias įstaigas ir pereina į privatų sektorių, kuris dėl priemokų yra prieinamas ne visiems gyventojams.
Na, o dabar apie tą dalį, kuri į sveikatos sektorių atkeliauja iš Valstybės biudžeto. Skambiai giriamasi, kad sveikatos sistemos finansavimas didėja, tačiau paskui tarp eilučių prasitariama, kad didžioji to augimo dalis yra dėl ES pinigų. Tai, vadinasi, čia Valstybės nuopelno nėra jokio.
Dar daugiau, Valstybė padeda kitiems sektoriams kompensuodama išaugusias elektros kainas. Sveikatos apsaugos ministerija, komentuodama Valstybės biudžetą, pristatė duomenis, jog trūksta kiek daugiau nei 16 milijonų eurų kritiškai svarbioms sritims. Trūksta 1,5 mln. eurų psichikos sveikatos veiklų stiprinimui, 0,2 milijono eurų naujų vaistų paraiškų vertinimui, 1,2 mln. Valstybės medicinos rezervo papildymui, 4 mln. eurų pacientų pavėžėjimo platformos diegimui, 0,7 mln. embrionų saugojimui, 2,6 mln. SAM pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio fondui, 2 mln. visuomenės sveikatos biurų darbuotojų darbo užmokesčiui, 3 mln.
Ministras A. Dulkys komitete bejėgiškai skėsčioja rankomis, sakydamas, kad nežino, iš kur jų gauti ir nuo ko „nuimti“. Tai kaip suprantu premjerei sveikatos prioritetas iš failų išsitrynė. „Meilė baigėsi, prasideda gyvenimas“?. Auditas čia nepadės, ministre. Nuimti neturėsit iš kur. Jūs turit pademonstruoti politinę lyderystę ir tuos pinigus savo sistemai išsikovoti, susigeneruoti ar rasti kitais būdais.
Dar liūdnesnė situacija yra su mūsų sveikatos sistemos pasirengimu karinėms grėsmėms. Man labai įdomu stebėti fenomeną, kuomet praktiškai visi vienbalsiai sutaria ir pritaria, kad reikia didinti finansavimą krašto apsaugai. Visi sutariame, kad reikia įrenginėti naujus poligonus, pirkti ginkluotę, rengti rezervą ir t.t.
Pirmiausia dėl to, kad ligoninėse tuoj pat baigtųsi chirurginiai rinkiniai ir kitos karinėms traumoms ir sužeidimams gydyti reikalingos priemonės ir jų rinkiniai, nes dabar jų rezervo įstaigos racionaliai planuodamos lėšas nekaupia. Dalis įstaigų iš viso negalėtų veikti, nes jei nutrūktų elektros tiekimas, neturėtų avarinių dyzelinių generatorių. Iki šiol trūksta turniketų ir kitų specifinių masyviam kraujavimui stabdyti skirtų priemonių.
Kaip jau minėjau, medicinos rezervui papildyti neskiriama pakankamai pinigų. Todėl jokių pasiteisinimų apie jokius „kontekstus“ būti negali. Sveikatos sistema turi pasirengti ne blogiau nei rengiasi kariuomenė, nes skirtingai nei Ukrainoje, mes neturime karo ligoninių.
Štai keletas sričių, kurioms trūksta finansavimo:
| Sritis | Trūkstama suma (eurais) |
|---|---|
| Psichikos sveikatos veiklos stiprinimas | 1,5 mln. |
| Naujų vaistų paraiškų vertinimas | 0,2 mln. |
| Valstybės medicinos rezervo papildymas | 1,2 mln. |
| Pacientų pavėžėjimo platformos diegimas | 4 mln. |
| Embrionų saugojimas | 0,7 mln. |
| SAM pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio fondas | 2,6 mln. |
| Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų darbo užmokestis | 2 mln. |
S. Skvernelio nuomonė apie mokytojų streikus
Premjerei Ingridai Šimonytei nereikėtų turėti lūkesčių, kad apie streiką kalbantys mokytojai nurims, sako ministerijos šturmą 2018 metais išgyvenusios XVII-osios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Žvelgdamas į kaistančią situaciją švietimo sektoriuje, ekspremjeras įsitikinęs - lazda valdantiesiems atsisuko kitu galu.
Juk, prisimena S. Skvernelis, dalis dabartinių valdančiųjų politikų kurstė ir žarstė pažadus pedagogams kol šie į švietimo ministeriją sulipo pro langus. Dabar, teigia S. Skvernelis, jis palaiko mokytojų streiko idėją, o jo vadovaujama bendruomenė yra pasiruošusi prie ministerijos susibūrusiems mokytojams atnešti kavos ir picų.
„Juk tuo metu mokytojų protestus palaikė dabartiniai valdantieji ir jų aplinka. Prasidėjo streikai ir ponas Paluckas, ponas Landsbergis ir liberalai nešiojo ir termosiukus su kava, tortus ir picas“, - 2018 m. lapkričio mėnesį prasidėjusį ir švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę iš posto išvertusį mokytojų streiką prisiminė S. Skvernelis.
Jo teigimu, tuo metu jo Vyriausybei oponavę politikai mokytojų pusėn stojo tikrai nenuoširdžiai. „Svarbiausias dalykas jiems buvo kalbėti prieš rinkimus. Todėl jie mokytojų bendruomenei ir pridalino nerealių pažadų“, - sakė politikas.
Nors ankstesnė Vyriausybė tuo metu susilaukė nemažai kritikos dėl empatijos stokos bei nenoro išgirsti streikuojančius bei ministeriją šturmavusius mokytojus, S. Skvernelio teigimu, dabartinės valdžios susvetimėjimas pedagogų atžvilgiu yra nepalyginamai didesnis.
„Nėra ką lyginti“, - tikino ekspremjeras, it su kartėliu prisimindamas kritiką, kuri jam teko prieš penkerius metus. „Buvo mums priekaištai, kad pinigų reikia ne į trinkeles, ne į betoną, ne į pastatus, bet mokytojams... Tai duokite pinigų dabar jūs“, - sakė jis.
O patenkinti mokytojų keliamus reikalavimus, aiškino S. Skvernelis, dabartinė Vyriausybė, priešingai nei jo vadovauta, turi kur kas geresnes galimybes. „Mes neturėjome iš kur pasemti pinigėlių, bet šita valdžia turi. Ji turėjo galimybę pigiai skolintis, turėjo galimybę skatinti ekonomiką. Bet jie po pandemijos padarė viską, kad ekonomika pradėtų stagnuoti“, - sakė politikas.
Visgi, leido suprasti ekspremjeras, žvelgiant į situaciją 2018 m. ir dabar, jam labiausiai kliūna dabartinių valdančiųjų dviveidiškumas. Jo teigimu, jam vadovaujant Vyriausybei švietimo ministerija tikrai nebūtų šturmuota jei ne mokytojus kurstę politikai. „Jei nebūtų to žibalo pylę iš išorės, tai tikrai to nebūtų buvę“, - tvirtino S. Skvernelis.
Todėl, tęsė jis, net ganėtinai radikalus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko reikalavimų tonas šiuo metu yra suprantamas. Juk patys dabartiniai valdantieji, samprotavo ekspremjeras, jį pakurstė dar 2018 metais. „Negalėčiau priekaištauti ponui Navickui, nes jiems tokie lūkesčiai buvo suformuoti. Jie juk darė politiką per mokytojus, kad laimėtų rinkimus. Dabar kai pažadus reikia įgyvendinti - mokytojams grasinama teismais“, - sakė S. Skvernelis, sutikdamas, kad ne mažiau radikalus A. Navickas buvo ir prieš penkerius metus.
„Lazda turi du galus. Dabar viskas grįžta atgal“, - tarsi moralą valdantiesiems išsakė S. Skvernelis. Ir atsisukus lazdai, teigė jis, premjerė I. Šimonytė turi labai aiškiai suprasti - mokytojai tikrai nenurims. „Mokytojai yra organizuoti, jie drąsūs ir pilietiški žmonės. (...) Jei jie galvoja, kad mokytojus lengvai užmurgdys, tai taip nebus“, - sakė jis.
Todėl, tęsė ekspremjeras, jei mokytojai vėl susiburs prie švietimo ministerijos - jo vadovaujamos „Vardan Lietuvos“ atstovai taip pat ateis nešdamiesi termosiukais su kava. „Mes tikrai manome, kad reikalavimai yra logiški. Ypač tie racionalūs, kuriuos kelia Milešino sąjunga. Ir jei reikės, aš gal ne, bet mūsų bendruomenė mokytojams atneš ir termosus su kava, ir tortą“, - apibendrino S. Skvernelis.
Valdžios pozicija dėl mokytojų streikų
Dešiniųjų Vyriausybės vadovė I. Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tvirtina, kad mokytojai apie streiką prakalbo be pagrindo. Šią savaitę antrai švietimo bendruomenės profesinei sąjungai prakalbus apie galimą streiką, premjerė teigė, kad Vyriausybė laikosi nacionaliniame susitarime numatyto plano kelti pedagogų atlyginimus.
I. Šimonytė neatmetė, kad prakalbusi apie streiką švietimo bendruomenė bando pasinaudoti vykstančiu politiniu ciklu ir artėjančiu kolektyvinės sutarties pabaigos terminu. „Natūralu, jog profesinės sąjungos naudoja politinį ciklą (...). Aš drįsčiau teigti, kad kolektyvinė sutartis yra vykdoma“, - aiškino premjerė.
Savo ruožtu ministras G. Jakštas taip pat teigia, kad mokytojai streiką skelbia be pagrindo. Jis net užsiminė, kad ketina kreiptis į teisininkus, jog šie pasiaiškintų, ar mokytojai streiką skelbia teisėtai. Prisimindamas 2018-ųjų pedagogų streiką, G. Jakštas teigė, kad ministerija mokytojų šturmui nesiruošia. Vis dėlto, streikui pagrindo nematantis ministras nerimauja dėl galimų mokytojų protesto padarinių moksleiviams.
„Svarbu, kad nenukentėtų ugdymo procesas, tai dėl to yra nerimo. Bet aš tikiu, kad gali to streiko ir nebūti, nes mes visų įsipareigojimų laikomės ir pažadame jų laikytis ir toliau“, - sakė G. Jakštas.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. - tikrąjį streiką. Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu. Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d.
2026 m. Vasario 16-osios minėjimas Balkone ir Kapčiamiestyje
Aptariant streikus Lietuvoje, svarbu atkreipti dėmesį į AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos planuojamą streiką ir įmonės valdybos reakciją. Įmonė teigia, kad deda didžiules pastangas įsigilinti į tikrąsias streiko priežastis ir siekia pravesti individualius pokalbius su darbuotojais, kad geriau suprastų jų lūkesčius. Tačiau, įmonės atstovai kritikuoja profesinės sąjungos poziciją ir vadina ją destruktyvia, teigdami, kad ji neatitinka bendradarbiavimo principų. AB „Achema“ atstovai paneigia profesinės sąjungos teiginius apie blogus įmonės finansinius rezultatus ir teigia, kad darbo užmokesčio fondas nuolat auga.
Apibendrinant, nors streikai ir protestai yra svarbūs būdai atkreipti dėmesį į problemas ir siekti pokyčių, būtina užtikrinti, kad jie būtų vykdomi konstruktyviai ir atsakingai, siekiant dialogo ir bendro sutarimo. Taip pat svarbu skirti pakankamai dėmesio sveikatos sistemos pasirengimui karinėms grėsmėms, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakas į galimas krizes.