Terminas „bjaurus“ turi ilgą ir įvairialypę istoriją, kurią formavo filosofija, menas ir socialiniai pokyčiai. Iš pradžių kilęs iš senovės skandinavų kalbos, reiškiančios „keliantis baimę“, šis žodis tradiciškai apibūdina tai, kas yra baisu, groteskiška, deformuota ar apsigimusi. Tačiau bjaurumo suvokimas laikui bėgant keitėsi, o jo reikšmė tapo vis labiau subjektyvi ir kontekstuali.
Groteskiška galva
Bjaurumas istorijoje ir kultūroje
Senovės Graikijoje bjaurumo sinonimai reiškė blogį, gėdą ir neįgalumą. Nors pasitaikydavo išimčių, vis dėlto iš esmės buvo manoma, kad žmogaus fiziniai bruožai yra jo vidinio pasaulio ir lemties atspindys. Senovės fizionomikos pseudomokslas teigia, kad gražūs ir bjaurūs bruožai atspindi moralines gerąsias ir blogąsias žmogaus savybes.
Viduramžių pasakose gražuolės ir pabaisos buvo perkeičiami, bet neigiamos konotacijos išliko iki mūsų dienų. Monstrai kilo iš nesusipratimų paribiuose, plečiantis kolonijinėms imperijoms. Pavyzdžiui, Europos tyrinėtojai „bjaurias“ Indijos dievų skulptūras interpretavo kaip apokalipsę pranašaujančius ženklus iš krikščioniškų pasakojimų, nors skulptūros su jais neturi nieko bendro.
XVIII ir XIX a. ir toliau buvo tikrinama riba tarp grožio ir bjaurumo. Tais laikais „deformuotas“ kone visada buvo „bjauraus“ epitetas, ir buvo populiarios bruožus pernelyg išdidinančios karikatūros. Britanijos parlamento narys Williamas Hay, kuris buvo kuprotas, mėgino atsieti „deformuotumą“ nuo „bjaurumo“ ir tvirtino, kad jo deformuotas kūnas neatspindi bjaurios sielos.
Nors tradicinėmis reikšmėmis jau buvo abejojama, apsigimėlių šou kartu su anatomijos muziejais ir pasaulio parodomis, kuriose skirtingų tautybių žmonės buvo demonstruojami kaip egzemplioriai, bjaurumo sąvoką pakylėjo į naujas aukštumas.
Pirmasis pasaulinis karas vėl sudrebino bjaurumo sąvokos pamatus. Ginkluotė tobulėjo, ir jauni, kažkada gražūs buvę vyrai iš karo grįždavo sudarkyti tankų, granatų ir dujų. Iš fronto grįžę subjauroti kariai burdavosi draugėn - pavyzdžiui, buvo įsteigta „Les Gueules cassées“ („Sudaužytų snukių“) grupė, kurios nariai norėjo, kad „baisus veidas taptų moraliniu mokytoju, kuris sugrąžins mums mūsų orumą“.
Ketvirtajame dešimtmetyje nacistinė Vokietija palaikė nacionalizuotą estetikos suvokimą ir cenzūravo bjaurumą kaip „išsigimusį“ meną, už meno kūrinius persekiojo ir naikino kultūros grupes. Konflikto metu bet kokia grėsmė ar priešas gali būti apibendrintas ir paverstas bjauriu. Į „bjaurių“ kategoriją žmogus gali patekti ir dėl sutartinio ženklo - geltono raiščio ar juodos skaros - priklausomai nuo stebėtojo padėties ir įsitikinimų.
Tačiau bjaurumas nebūtinai yra neigiamas dalykas. Japonų wabi-sabi sąvoka apima netobulumą ir nepastovumą - savybes, kurios kitoje kultūroje gali būti priskiriamos „bjaurumui“.
Bjaurumas ir psichologija
Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų psichologinės reakcijos į žmones ir daiktus, kuriuos laikome nepatraukliais, yra susijusios su įgimta reakcija, kurios tikslas - saugoti mus nuo objektų, galinčių užkrėsti ligomis. Tai reiškia, kad pasibjaurėjimas yra mūsų elgsenos imuninės sistemos dalis, padedanti išvengti galimos grėsmės.
Tyrimai atskleidė šešias pagrindines bjaurėjimąsi sukeliančių veiksnių kategorijas:
- Prasta higiena
- Gyvūnai ir kenkėjai
- Lytinė elgsena
- Neįprasta, keista išvaizda
- Randai ar akivaizdūs infekcijų požymiai
- Pūvantis, sugedęs maistas
Įsijungus elgesio imuninei sistemai, pasąmoningai elgiamės su nepatraukliais laikomais žmonėmis taip, tarsi jie sirgtų užkrečiama liga. Būtent dėl to galimas kitokius veidu ar kūnus turinčių žmonių stigmatizavimas.
Bjaurumas mene
Menas atspindi požiūrių kaitą. Kartais pamirštama, kad kai kurie dalykai, kurie dabar mums savaime atrodo vertingi, kažkada buvo pašiepiami, prie jų buvo kabinama etiketė „bjaurus“. XIX a. impresionizmas - kurio parodos dabar sulaukia neįtikėtino populiarumo - iš pradžių buvo lyginamas su skystu maistu ir pūvančia mėsa.
Kai kurie menininkai tapo „bjaurumo“ propaguotojais. Dailininkas Paulis Gauguinas bjaurumą vadino modernaus meno vertinimo kriterijumi. Poetas ir vertėjas Ezra Poundas kurstė „bjaurumo kultą“.
Šio žodžio priėmimas, normalizavimas sumažino jo neigiamą krūvį. XVII a. kinų tapytojas Shitao, atrodytų, išpranašavo energingus Pollocko teptuko potėpius, pavadinęs savo paveikslą „Dešimt tūkstančių bjaurių rašalo dėmių“.
Taigi, ar menui reikalingas bjaurumas? Atsakymas priklauso nuo to, kaip mes suvokiame meną ir jo paskirtį. Bjaurumas gali būti naudojamas kaip priemonė šokiruoti, provokuoti, atkreipti dėmesį į socialines problemas arba tiesiog išreikšti subjektyvų pasaulio suvokimą.
Kaip pakeisti požiūrį į save ir kitus
Jei jaučiatės „bjaurus“, atminkite, kad tai dažnai yra tik jūsų pačių nusistatymas. Štai keletas patarimų, kaip pakeisti savo požiūrį ir jaustis patrauklesni:
- Šypsokitės.
- Laikykite save patraukliu.
- Būkite sau mandagus ir paslaugus.
- Gražiai renkitės ir kasdien prižiūrėkite save.
- Pasikeiskite šukuoseną, pasidarykite makiažą, vertinkite save.
- Būkite atviri draugystei.
- Pasitikėjimas savimi yra patrauklesnis, nei fizinis grožis.
- Mankštinkitės.
Atminkite, kad grožis yra santykinis. Nekeiskite savęs tam, kad kažką sužavėtumėte. Būkite savimi ir mylėkite save tokį, koks esate.
Stigma ir psichikos sveikata Lietuvoje
Lietuvoje psichikos sutrikimų stigma yra didelė ir ryški dėmė. Ji aiškiai atsispindi užterštoje terminologijoje: psichas, psichinis, šyzikas, ligonis, daunas, atsilikęs, debilas, maniakas, psichopatas.
Viena ryškiausių stigmos Lietuvoje vėliavų vis dėlto yra nuostata, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys yra pavojingi. Ši nuostata itin palaikoma žiniasklaidos. Kiekviename straipsnyje būtina paminėti, kad visi žmonės, kurie vagia kalašnikovus ar meta vaikus į šulinį galbūt (!) turi psichikos sutrikimų.
Taigi psichikos sutrikimų stigma Lietuvoje gyvuoja dėl žinių stokos ir menko supratimo apie tai, kas yra psichikos sutrikimai ir kas jiems būdinga. Nieko keista, turint omenyje vis dar besivelkantį sovietinių nuostatų šleifą ir tai, kad Lietuvoje psichikos sutrikimų turintys asmenys yra vis dar paslėpti nuo visuomenės (arba uždarose institucijose, arba įkalinti savo pačių namuose). Gąsdina tai, ko nematome ir nepažįstame.
Dažniausiai pasitaikančių bosų tipažai
- Bosas-Pažadukas: Jis motyvuoja pažadais, kuriuos pamiršta įvykdyti.
- Bosas-Vergvaldys: Reikalauja, kad dirbtumėte kaip fanatikas, bet už tai niekuo neatsimoka.
- Bosas-Vagišius: Atmeta visas jūsų idėjas, o netrukus jas pateikia kaip savo.
- Bosas-Narcizas: Trokšta, kad juo žavėtumėtės. Kol jūs negaunate dėmesio ir jo netrokštate, viskas klostosi puikiai.
- Bosas-Nenuspėjamasis: Jo elgesys neprognozuojamas. Darbuotojai turi derintis prie jo nuolat besikeičiančių nuotaikų.
- Bosas-Žiurkė: Nori žinoti viską apie darbuotojų asmeninį gyvenimą; nėra ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
- Bosas-Pasipūtėlis: Įsivaizduoja esąs dievas, siekia dominuoti, nevengia pažeminti.
- Bosas-Bailys: Nesugeba dominuoti, todėl valdo pasitelkdamas gąsdinimus ir grasinimus; visada nori būti teisus, laimėti.
- Bosas-Trumparegis: Nepasižymi įžvalga, mėgsta teisti.
Parazitinių infekcijų prevencija - higiena
- prieš valgydami, vaisius, uogas ir daržoves kruopščiai nuplaukite.
- Maisto ruošimui naudokite skirtingas lenteles - vieną žaliai mėsai, žuviai ir pan., kitą - daržovėms, vaisiams, kitiems produktams, kuriuos vartojate termiškai neapdorotus.
- Valgykite tik gerai termiškai apdorotą mėsą, ypač galvijų, avių, kiaulių. Iki 60oC temperatūra parazitų nesunaikina.
- Negerkite vandens ir nelaistykite daržo iš atvirų vandens telkinių - juose taip pat gali būti parazitinių infekcijų sukėlėjų.
- Nepalikite neuždengto maisto atviroje aplinkoje - parazitų kiaušinėlius gali pernešti ir musės, ant maisto jie gali patekti su dulkėmis.
- Kruopščiai plaukite rankas - po tekančiu vandeniu ir su muilu. Tai daryti reikėtų kaskart grįžus iš lauko, po sodo darbų, prieš valgį, lietus žalią mėsą ar neplautus vaisius ir daržoves.
- Dirbdami sodo darbus, mūvėkite pirštines.
- Venkite liesti veido zoną nešvariomis rankomis.
- Turėkite po ranka dezinfekcinio skysčio rankoms. Nesant galimybės nusiplauti rankų su muilu, juo galėsite valyti tiek savo, tiek vaikų rankas.
- Ypač rūpinkitės mažų vaikų higiena.