Kas yra apimtis: reikšmė ir vartojimas

Žodis "apimtis" žymi visumą, kuri gali būti didesnė arba mažesnė, bet yra neskaičiuojama. Todėl jo daugiskaitos forma nevartotina.

Pavyzdžiui: Birželio mėnesį mažmeninės prekybos apimtys (=apimtis, mastas) Vokietijoje išaugo mažiau, nei buvo prognozuota.

Taisant daugiskaitą junginiuose transporto apimtys, krovinių srauto apimtys, eksporto apimtys, vartojimo apimtys, gamybos apimtys ir pan. geriau būtų vartoti kitą žodį - mastas.

Žodžio apimtis daugiskaita vertintina kaip pasenęs reiškinys. Taigi vartojama transporto mastas, krovinių srauto mastas, eksporto mastas, vartojimo mastas ir pan.

Minėtina, kad, jeigu stilius ir kontekstas leidžia, galima apsieiti ir be apimties, ir be masto, plg.: Mažėjančios pramonės gamybos apimtys Graikijoje (=Mažėjantis pramonės gamybos mastas Graikijoje; Mažėjanti pramonės gamyba Graikijoje).

Apimtis taip pat yra svarbus aspektas bet kokio studijų darbo atveju. Kiekvieno mokslinio studijų darbo, nepriklausomai nuo temos, struktūra ta pati. Skirtingų studijų darbų struktūra gali skirtis, bet pagrindinės dalys lieka tos pačios.

Studijų darbo struktūra ir apimtis

Studijų darbas paprastai skaidomas į dalis, skyrius, poskyrius. Darbo turinį rekomenduojama išdėstyti laikantis klasikinių mokslo darbo struktūros reikalavimų: vieną skyrių skirti teorinei daliai, vieną - empirinei daliai. Darbas gali būti vientisas, kai teorinė ir empirinė dalis neskiriama, empirinės situacijos analizė pateikiama nuosekliai remiantis mokslo šaltiniais. Tokiu atveju darbo metodai turėtų būti plačiau aprašomi atskirame skyriuje ar poskyryje darbo pradžioje.

Empirinei informacijai aprašyti dažniausiai skiriama atskira dalis su skyriais. Galimi du empirinės dalies struktūros variantai: empirinė informacija, gauta iš kiekvieno šaltinio, pateikiama atskirame poskyryje (pvz., dokumentų analizės rezultatų poskyris, interviu duomenų analizės rezultatų poskyris) arba empirinė informacija struktūrinama pagal probleminius klausimus - viename poskyryje pateikiami medžiagos, gautos iš skirtingų šaltinių, sisteminimo ir analizės rezultatai, įvairiapusiškai atskleidžiantys konkretų tyrimo problemos aspektą.

Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti neilgi, atskleidžiantys pateikiamo teksto esmę. Turinyje turi atsispindėti, kokiomis teorinėmis koncepcijomis remiamasi tyrime.

Pagrindinės studijų darbo dalys:

• Santrauka
• Turinys
• Įvadas
• Teorinė dalis
• Empirinė dalis
• Išvados
• Priedai
• Literatūros sąrašas

Santrauka - tai sutrumpintas studijų darbo esmės išdėstymas lietuvių ir užsienio (pageidautina - anglų) kalbomis. Santraukos skyreliu siekiama operatyviai supažindinti su referuojamo darbo esme. Santrauka turi būti parašyta taip, kad jos informacija suteiktų skaitytojui galimybę susidaryti nuomonę apie studijų darbo turinį ir atitiktų tyrimų esmę bei rezultatus.

Turinys atskleidžia darbo struktūrą. Turinys pateikiamas po santraukos. Žodis TURINYS rašomas kaip skyriaus antraštė - didžiosiomis raidėmis. Dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, skyrių ir poskyrių - mažosiomis raidėmis. Skyriai ĮVADAS, SANTRAUKA, LITERATŪRA, PRIEDAI nenumeruojami. Po pavadinimo PRIEDAI rašomi priedų pavadinimai. Priedų skaičius neribojamas, tačiau nerekomenduojama jų pateikti daug. Reali darbo apimtis skaičiuojama iki skyriaus PRIEDAI.

Įvade autorius pristato temą, pagrindžia jos aktualumą, suformuluoja problemą, įvardija darbo tikslus, trumpai pristato tyrimo metodus, aptaria visas tyrimui atlikti būtinas prielaidas, pateikia atsiribojimus, pristato teorinę ir praktinę darbo reikšmę, atskleidžia darbo struktūrą. Rekomenduojama bakalauro darbo įvado apimtis yra 2-4 puslapiai.

Teoriniame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama pagrindinių darbe vartojamų sąvokų samprata, literatūros apžvalga tiriama tema, atliekama problemos analizė teoriniu lygmeniu, apžvelgiami tyrimai, susiję su nagrinėjama problema. Čia turėtų būti pristatomos esminės idėjos nagrinėjama tema, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai, esamų teorijų panaudojimo galimybės sprendžiant problemą. Teorinė dalis turi sudaryti apie 30-40 proc. viso baigiamojo darbo apimties. Šioje dalyje reikia pateikti tik tą medžiagą, kuri yra tiesiogiai susijusi su tiriama problema, tik esminę ir naujausią informaciją. Reikėtų vengti vadovėlių medžiagos perrašymo. Analizuojant problemą reikia lyginti, argumentuotai vertinti atskiras idėjas ir teiginius. Kiekvienas skyrelis rašomas apibendrinus, susisteminus bent kelių autorių požiūrius.

Empirinė darbo dalis turi turėti konkretų pavadinimą, atitinkantį analizuojamą temą. Tikslinga nurodyti ir analizuojamą laikotarpį (jei toks yra). Šiame skyriuje pateikiama faktinė tiriamos problemos informacija, jos analizė, tyrimų rezultatai, pagrindžiamas jų patikimumas, atliekami įvairūs skaičiavimai, vertinimai. Tai svarbiausia darbo dalis, ji turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę viso darbo apimties. Empiriniai duomenys ne tik pristatomi, bet ir grupuojami, sisteminami, apibendrinami, transformuojami, lyginami, interpretuojami, vertinami. Juos analizuojant ir darant įžvalgas, būtina remtis teorinėje darbo dalyje pateiktos analizės rezultatais. Jeigu yra cituojama kokio nors autoriaus nuomonė, turi būti nurodomos knygos autorius, knygos pavadinimas, jos išleidimo metai, vieta bei puslapis, iš kurio yra cituojama. Įvairių autorių nuomones būtina lyginti, vertinti. Jeigu rašantis darbą studentas sutinka su kokio nors autoriaus nuomone, o su kito autoriaus nuomone nesutinka, turi būti nurodyta kodėl. Nuorodos į norminę literatūrą, monografijos ir kt. turi būti rašomos puslapio apačioje.

Išvados yra baigiamoji darbo dalis, kurioje studentas trumpai apibendrina tai, kas buvo analizuojama empirinėje dalyje. Tai atsakymas į darbo pradžioje iškeltus uždavinius. Išvados turi būti konkrečios, atitikti darbo pavadinimą, tikslą, uždavinius ir gautus rezultatus. Jomis paneigiama arba patvirtinama hipotezė (jei iškelta). Išvados negali prieštarauti toms atskirų dėstomosios dalies skyrių išvadoms, kurias padarė studentas, nagrinėdamas atskirus klausimus. Išvados neturi būti mechaniškai perkeliamos iš dėstomosios dalies ir surašomos darbo pabaigoje.

Prie rašto darbo gali būti pateikiami priedai: iliustracijos, planai, lentelės, nuotraukos ir kita. Šie priedai gali būti dedami darbo pabaigoje prieš literatūros sąrašą.

Literatūros sąrašas pradedamas nurodant naudotą norminę medžiagą.

Šaltiniai:

• Z. ATKOČIŪNIENĖS, M. STONKIENĖS, O. JANONIO mokomosios knygos “Rašto darbų metodiniai nurodymai”. Vilnius: VU l-kla, 2007. 121 p.

Paveikslas iliustruoja naftos suvartojimo apimtis pasaulyje.

tags: #gali #buti #apimtnes