Grybelinės infekcijos, dar vadinamos mikozėmis, yra gana dažnos ir gali pažeisti įvairias kūno vietas. Nors dauguma grybelių yra nekenksmingi, kai kurie iš jų, esant tam tikroms sąlygoms, gali sukelti ligas. Grybai dauginasi išskirdami sporas, kurios gali būti užkrėstos tiesioginio kontakto metu arba net įkvėptos. Štai kodėl grybelinės infekcijos dažniausiai pažeidžia odą, nagus arba plaučius. Grybeliai taip pat gali prasiskverbti pro odą, paveikti organus ir sukelti visą organizmą apimančią sisteminę infekciją. Jei atsirado grybelinės infekcijos požymių ar simptomų, kreipkitės į gydytoją.
Dažniausiai pasitaikančios grybelinės infekcijos rūšys
Kai kurios dažniausiai pasitaikančios grybelinės infekcijos rūšys:
- Atleto pėda
- Strėnų niežulys
- Žiedinė pūslelinė
- Mielių infekcija
- Onichomikozė arba grybelinė nagų infekcija
Kai kurie grybų tipai paprastai nesukelia infekcijų žmonėms, tačiau gali sukelti ligą žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. Jos vadinamos oportunistinėmis infekcijomis.
Pėdų Grybelis
Pėdų grybelis yra viena dažniausių odos infekcijų, kuri pažeidžia padus, tarpupirščius ir pėdų kraštus. Nors pėdų grybelis nėra gyvybei pavojingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir negydomas laiku gali plisti į kitas kūno vietas.
Kas yra pėdų grybelis?
Pėdų grybelis yra grybelinė infekcija, pažeidžianti pėdų odą ir kartais nagus. Tai viena iš labiausiai paplitusių odos infekcijų, kurią sukelia dermatofitai. Pėdų grybelis dažniausiai pasireiškia odos niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu ar įtrūkimais, ypač tarp pirštų. Sunkesniais atvejais infekcija gali plisti ir pažeisti nagus, sukeldama nagų sustorėjimą, pageltimą ir trapumą.
Kaip užsikrečiama pėdų grybeliu?
Užsikrėsti pėdų grybeliu yra gana paprasta, ypač jei dažnai būnate grybelio plitimui palankiose sąlygose. Pagrindinis pėdų grybelio plitimo būdas yra tiesioginis kontaktas su užkrėstais paviršiais. Tai gali įvykti, vaikštant basomis ant drėgnų, bendro naudojimo grindų, pavyzdžiui, sporto salėse, baseinuose, saunose ar dušuose. Grybelis taip pat gali plisti per asmeninius daiktus, tokius kaip rankšluosčiai, batai, kojinės ar kilimėliai, kuriais dalinatės su kitais žmonėmis. Kita užsikrėtimo priežastis gali būti bloga higiena, ypač jei pėdos nėra kruopščiai išdžiovinamos po maudynių. Be to, uždaros ir orui nepralaidžios avalynės dėvėjimas gali sukurti idealią terpę grybeliui vystytis, nes šilta ir drėgna aplinka skatina jo dauginimąsi.
Pėdų grybelio simptomai
Tačiau pėdų grybelio simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sunkumo, bet dažniausiai jie pasireiškia tam tikrais bendrais požymiais. Vienas pirmųjų simptomų - niežulys, ypač tarp pirštų arba pėdų raukšlėse, kuris dažnai stiprėja po ilgesnio laiko dėvint uždarą avalynę ar esant drėgnoje aplinkoje. Kitas dažnas simptomas - odos pleiskanojimas, lupimasis, sausumas ar net įtrūkimai, kurie gali sukelti diskomfortą vaikštant. Pažeista oda taip pat gali parausti, patinti arba tapti jautri lietimui. Sunkesniais atvejais gali atsirasti pūslelės ar net opos. Jei grybelis pažeidžia nagus, jie tampa sustorėję, pageltę, pradeda lūžinėti arba pleišėti. Nagai gali prarasti natūralų blizgesį, tapti trapūs ir deformuotis.
Pėdų grybelio priežastys
Pėdų grybelio rizika padidėja dėvint ankštus batus, jei jūsų kojos dažnai prakaituoja bei patiriant nuolatinius pėdų odos sužalojimus (nuospaudos ir pan.). Taip pat didesnė užsikrėtimo rizika yra ir tiems žmonės, kurie nesilaiko asmeninės higienos taisyklių ir dėvi orui nelaidžią avalynę.
Pėdų grybelio simptomai pasireiškia nusilpus imunitetui ir sutrikus kraujotakai. O dažniausiai pėdų grybelis išsivysto sergant cukriniu diabetu, ateroskleroze, venų varikoze ir kitomis su kraujotakos problemomis susijusiomis ligomis. Taip yra dėl sumažėjusio aprūpinimo deguonimi bei kitomis būtiniausiomis medžiagomis. Be to, padidinti grybelinių infekcijų tikimybę gali ir tam tikrų vaistų, silpninančių imuninę sistemą vartojimas.
Užsikrėsti galima per tiesioginį kontaktą su sergančiu žmogumi, taip pat per namų apyvokos daiktus (naudojant tą patį rankšluostį, batus ir kitus asmeninius daiktus). Be to, grybelio atsiradimo tikimybė didėja su amžiumi, o tai lemia sutrikusi kraujotaka ir sumažėjusi organizmo apsauga. Po 70 metų amžiaus pėdų grybelis nustatomas itin dažnai.
Kaip gydyti pėdų grybelį?
Susidūrus su pėdų grybeliu pirmoji pagalba yra įvairūs nereceptiniai vaistai nuo odos grybelio. Pėdų grybelio gydymas dažniausiai prasideda nuo vietinių priešgrybelinių preparatų, tokių kaip kremai, tepalai ar purškalai, kuriuos galima įsigyti be recepto. Šie preparatai veikia tiesiogiai grybelio paveiktas sritis, naikindami infekciją ir malšindami simptomus, tokius kaip niežulys ar odos pleiskanojimas. Šiuos vaistus reikia naudoti reguliariai, kelias savaites ar ilgiau, priklausomai nuo infekcijos sunkumo.
Jei pėdų grybelis yra labiau išplitęs ar įsisenėjęs, gydytojas gali skirti stipresnių, receptinių vaistų, tokių kaip geriamieji priešgrybeliniai vaistai arba stipresni vietiniai tepalai. Taip pat gali būti taikomi specialūs gydymo būdai, jei grybelis paveikė nagus - nagų lakai su priešgrybeliniais ingredientais arba net grybelio pažeisto nago šalinimas, jei pažeidimas pernelyg didelis.
Svarbu gydymo metu laikytis higienos taisyklių: reguliariai keisti kojines, vengti uždaros avalynės ir naudoti dezinfekuojančias priemones batams ar paviršiams, kad būtų išvengta infekcijos pasikartojimo. Be to, pėdų grybelio gydymas reikalauja kantrybės, nes net sėkmingas gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Tačiau laiku pradėtas ir tinkamai atliekamas gydymas gali efektyviai išgydyti pėdų grybelį ir padėti išvengti jo plitimo.
Priemonės nuo nagų grybelio
Visgi, vienos iš populiariausių priemonių yra vietiniai priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip kremai, geliai, tepalai ar purškalai. Šie vaistai veikia, naikindami grybelines ląsteles ir stabdydami jų dauginimąsi. O tokiu atveju jei grybelis paveikė ir nagus, gali būti naudojami specialūs gydomieji vaistai nuo nagų grybelio, pavyzdžiui, nagų lakas, kurie ne tik gydo, bet ir apsaugo nagus nuo tolesnio infekcijos plitimo.
Be vaistinių priemonių, kai kurie žmonės pasitelkia ir natūralias priemones. Populiariausios iš jų yra arbatos medžio aliejus, pasižymintis stipriomis antiseptinėmis savybėmis, kurį galima naudoti tiesiogiai ant paveiktų vietų. O pavyzdžiui, alavijas padeda raminti sudirgusią odą ir palengvina gijimą. Tačiau tiesa ta, kad natūralios priemonės dažniau naudojamos kaip papildomos priemonės, o ne kaip pagrindinis gydymas.
Kaip išvengti pėdų grybelio?
Pėdų grybelio prevencija prasideda nuo tinkamos pėdų higienos ir atsargumo priemonių kasdieniame gyvenime. Vienas svarbiausių prevencijos žingsnių yra kruopštus pėdų plovimas ir jų geras nusausinimas, ypač tarpupirščiuose, nes drėgmė sudaro puikias sąlygas grybeliui daugintis. Taip pat rekomenduojama kasdien keisti kojines, ypač jei kojos linkusios prakaituoti. Svarbu rinktis kojines iš natūralių medžiagų, kurios leidžia pėdoms kvėpuoti. Dėvint avalynę, svarbu užtikrinti, kad batai būtų orui laidūs ir nespaustų pėdų, nes uždara, drėgna ir šilta aplinka, kaip jau žinote, skatina grybelio plitimą. Viešose vietose, tokiose kaip baseinai, saunos, sporto klubai ar dušai, rekomenduojama naudoti gumines šlepetes, kad išvengtumėte tiesioginio kontakto su užkrėstais paviršiais. Taip pat patartina vengti dalintis asmeniniais daiktais, tokiais kaip rankšluosčiai, batai ar pedikiūro reikmenys, nes per juos gali plisti grybelinė infekcija.
Nagų grybelis (onichomikozė)
Nagų grybelis (onichomikozė) - tai lėtinė grybelinė nagų infekcija, sudaranti apie 30-50 % visų patologinių nagų pažeidimų. Dažniausiai pažeidžiamas I ir V nagas.
Gydymo būdai
Geriamieji priešgrybeliniai vaistai - įprastai šios rūšies vaistus reikės vartoti kasdien 6-12 savaičių. Tačiau galutinį gydymo rezultatą pamatysite tik tada, kai nagas visiškai ataugs. Infekcijos pašalinimas gali užtrukti keturis mėnesius ar ilgiau.
Vietiniai priešgrybeliniai vaistai - tai priemonės, kurias galima reguliariai tepti tiesiai ant pažeisto nago. Nuolatinis naudojimas padeda palaipsniui pašalinti grybelį ir atkurti sveiką nago būklę.
Priešgrybelinis nagų lakas - jis tepamas kartą per dieną ant užkrėstų nagų ir aplinkinės odos.
Gydytojas gali rekomenduoti dalinį nago pašalinimą, kad vietiniai vaistai būtų naudojami tiesiai ant po nago esančios infekcijos.
Odos Grybelis
Vasarą, kai daugiau laiko praleidžiame basomis, sporto salėse, prie baseinų ar gamtoje, daugėja nemalonių odos problemų. Niežtinti oda, paraudimai, pleiskanojimas - visa tai gali būti odos grybelio požymiai. Nors ši infekcija dažna, daugelis vis dar nežino, kaip ją atpažinti ir ką daryti, kad ji neišplistų.
Kas yra odos grybelis?
Odos grybelis - tai infekcija, kurią sukelia grybeliai, dažniausiai dermatofitai arba mieliagrybiai. Jie pažeidžia odą, nagus ar plaukus. Nors infekcija nėra pavojinga gyvybei, ji gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę ir plisti kitiems žmonėms.
Šiluma, drėgmė, prakaitas - puikios sąlygos grybeliui daugintis, todėl vasarą rizika išauga, ypač lankantis baseinuose, sporto klubuose, pirtyse, dėvint uždarą avalynę ar sintetinius drabužius.
Dažniausi odos grybelio simptomai
- Odos paraudimas ir niežėjimas, ypač tarp pirštų, pažastyse, kirkšnyse.
- Žiediniai bėrimai, aiškių ribų pleiskanotos dėmės.
- Įtrūkimai, šlapiuojančios vietos tarp pirštų ar odos raukšlėse.
- Nagai tampa trapūs, spalvos pakitę (geltoni, rudi, balkšvi), storėja ar trupėja.
Kada įtarti odos grybelį?
- Jei simptomai atsiranda po lankymosi baseinuose, pirtyse, sporto salėse.
- Jei pastebite bėrimų žiedinę formą, niežėjimą, paraudimą, kuris neslūgsta savaime.
- Jei nagai keičia spalvą ar struktūrą.
Ką galite padaryti patys?
- Laikykitės higienos - kasdien plaukite ir gerai nusausinkite odą, ypač tarp pirštų.
- Naudokite atskirą rankšluostį - nenaudokite bendrų rankšluosčių su kitais šeimos nariais.
- Venkite vaikščioti basomis viešose vietose - baseinuose, sporto salėse, viešbučiuose.
- Dėvėkite orui laidžius, natūralių medžiagų drabužius ir patogią avalynę.
- Pasirūpinkite avalynės higiena - periodiškai ją vėdinkite, naudokite dezinfekcines priemones.
Svarbu prisiminti, kad grybelis savaime nepraeina, o netinkamas gydymas gali sukelti atkryčius ar užkrėsti kitus. Todėl nereikėtų delsti ir gydytis savarankiškai nepasitarus su specialistu.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kai simptomai nesiliauja ar plinta.
- Kai pažeidžiami nagai ar dideli odos plotai.
- Kai abejojate, ar tai tikrai grybelis, o ne kita odos liga.
Profesionalai įvertins jūsų būklę, paskirs tinkamą gydymą - tepalus, purškalus ar geriamus vaistus, jei reikia.
Jeigu pastebite odos ar nagų pokyčius, nedelskite - pasikonsultuokite su šeimos gydytojais.
Gerklės grybelis
Gerklės grybelis, dar vadinamas faringomikoze, yra grybelinė infekcija, kuri pažeidžia gerklės gleivinę. Ši infekcija dažniausiai sukelia diskomfortą ir skausmą rijimo metu. Grybelinės infekcijos gerklėje yra gana retas reiškinys, tačiau jas gali sukelti tam tikri rizikos veiksniai, tokie kaip nusilpusi imuninė sistema ar ilgalaikis antibiotikų vartojimas.
Gerklės grybelis yra infekcija, kurią dažniausiai sukelia Candida genties grybeliai, ypač Candida albicans. Candida grybelis natūraliai gyvena žmogaus kūne, įskaitant burną, gerklę ir žarnyną, tačiau normaliomis sąlygomis jis nesukelia jokių problemų.
Gerklės grybelio simptomai
Gerklės grybelis gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Baltos apnašos ant liežuvio ir burnos gleivinės: Tai vienas iš pagrindinių gerklės grybelio požymių. Yra tam tikros grupės žmonių, kuriems didesnė tikimybė susirgti gerklės grybeliu.
Gerklės grybelio gydymas
Gerklės grybelio gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir pacientų sveikatos būklės. Dažniausiai gydymui naudojami antigrybeliniai vaistai, tokie kaip flukonazolis, klotrimazolis ar nistatinas. Gerklės grybelis gali sukelti daug diskomforto, ypač jei nėra laiku gydomas. Tačiau, laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, šią būklę galima veiksmingai kontroliuoti.
Pienligė
Pienligė, kitaip kandidamikozė arba kandidozė - grybelinis uždegimas, sukeliantis makšties gleivinės ir vulvos (išorinės moters lytinių organų dalies) dirginimą, intensyvų niežėjimą ir išskyras. Tam tikru gyvenimo momentu kandidozė pasireiškia net 3 iš 4 moterų. Maždaug pusei iš jų pienligė kartojasi. Ją sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai - Candida albicans.
Paprastai jis gyvena kūno viduje (pvz., burnoje, gerklėje, žarnyne, makštyje) ir ant odos, nesukeldamas jokių problemų. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms šis grybelis gali daugintis ir sukelti infekciją. Kiekvienos moters makštyje natūraliai yra subalansuotas grybelių, įskaitant Candida, ir bakterijų mišinys. Tam tikros bakterijos (laktobacilos) apsaugo nuo grybelių pertekliaus. Sutrikus natūraliai makšties mikroflorai ir sumažėjus jos rūgštingumui, susidaro grybeliams daugintis palankios sąlygos.
Per didelis Candida augimas arba įsiskverbimas į gilesnius makšties ląstelių sluoksnius sukelia grybelinės infekcijos požymius ir simptomus. C. albicans yra labiausiai paplitęs grybelių tipas, sukeliantis grybelines infekcijas.
Simptomai ir diagnozė
Pienligės simptomai gali svyruoti nuo lengvo iki vidutinio sunkumo. Pastebėjus bet kuriuos aukščiau išvardintus požymius ir simptomus, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą. Pirmiausia surenkama anamnezė ir atliekami dubens organų tyrimai. Pienligė nesunkiai nustatoma įprastos ginekologinės apžiūros metu. Jeigu C. albicans natyviniame tepinėlyje nustatomi moteriai, kuri niekuo nesiskundžia, gydyti nereikia, nes šis mikroorganizmas gali būti normalios mikrofloros sudedamoji dalis. Sunkesniais atvejais rekomenduojama atlikti makšties išskyrų pasėlį.
Gydymas
Tai, kaip gydyti pienligę, priklauso nuo jos sunkumo ir dažnio. Jei pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai ir tai įvyksta pakankamai retai, skiriami priešgrybeliniai vaistai, pavyzdžiui, kremai, tepalai, tabletės arba žvakutės nuo pienligės. Esant sunkiems simptomams, kandidozė moterims gydoma stipresniais priešgrybeliniais vaistais, kurie prasiskverbia giliai į visus audinius, arba skiriamos didesnės standartinių vaistų dozės.
Nors pienligė labiau būdinga moterims, ja gali susirgti ir vyrai. Dažniausiai jie užsikrečia nuo sergančios moters. Kandidozė vyrams gali būti ne tokia ryški kaip moterims. Įtariant varpos grybelinę infekciją, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis nustatytų tikslią diagnozę.
Dėl hormonų svyravimų grybelinės infekcijos nėštumo metu yra pakankamai dažnos. Įtariant tokią būklę, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikslią diagnozę. Pienligės gydymas nėštumo metu gali skirtis. Dėl vaisiaus apsigimimų rizikos negalima vartoti geriamų priešgrybelinių vaistų. Grybelinė infekcija nepakenks kūdikiui, tačiau gimdymo metu jam gali būti perduotas Candida grybelis. Tai gali sukelti bėrimą vystyklų dengiamose vietose ir burnos pienligę.
Makšties infekcija mėnesinių metu gali sukelti itin nemalonius simptomus. Dažniausiai ji pasireiškia paskutinėmis ciklo dienomis. Manoma, kad tai nutinka dėl hormonų svyravimų, makštyje sutrikus gerųjų bakterijų pusiausvyrai. Jei likus savaitei iki mėnesinių atsiranda baltų arba geltonų išskyrų, tai dar nereiškia grybelinės infekcijos, nebent pasireiškia ir kiti būdingi simptomai, tokie kaip paraudimas, deginimas, niežėjimas.
Dažniausiai žinoma, kokios yra tikslios pienligės priežastys. Dabar, kai jau žinote, kas yra pienligė, tikimės, kad atpažinti šią ligą bus lengviau. Jeigu pastebėjote būdingus simptomus, nesigėdykite kreiptis į gydytojus. Jie gali padėti išspręsti šią problemą.
Rizikos veiksniai
Yra keletas dalykų, kurie gali padidinti grybelinės infekcijos riziką. Tai aplinkos veiksniai, taip pat tai, kas vyksta jūsų organizme, kai susiduriate su grybeliu.
- Drėgmė. Gausiai prakaituojant arba dirbant šiltoje, drėgnoje aplinkoje gali padidėti grybelinės infekcijos rizika. Grybeliams augti reikia šiltos ir drėgnos aplinkos. Riziką taip pat gali padidinti vaikščiojimas basomis drėgnose vietose, pavyzdžiui, sporto salėse, persirengimo kambariuose ir dušuose. Šiose viešose vietose dažnai gausu grybelių sporų.
- Prasta kraujotaka. Bet kokia būklė, dėl kurios sutrinka kraujotaka, gali padidinti infekcijos riziką. Prasta kraujotaka apsunkina jūsų imuninį atsaką ir mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcija.
- Menopauzė. Jei esate moteris po menopauzės, hormoniniai pokyčiai gali sumažinti makšties rūgštingumą. Dėl to galite tapti labiau pažeidžiama makšties mielių infekcijų.
- Nuslopinta imuninė sistema. Jei jūsų imuninė sistema neveikia tinkamai, galite būti pažeidžiami grybelinių infekcijų. Jūsų imuninę sistemą gali susilpninti daugybė dalykų. Pavyzdžiui, maistinių medžiagų trūkumas, imunodeficito sutrikimai, rūkymas ir net stresas gali susilpninti jūsų imuninę funkciją.
- Nagų ir odos sužalojimas arba infekcija. Net ir nedidelis nagų ar odos sužalojimas arba infekcija gali leisti grybeliams patekti po oda ir paveikti gilesnius audinius. Todėl svarbu plauti žaizdas ir uždengti jas steriliu tvarsčiu ar bintu.
- Tam tikri vaistai. Kai kurių rūšių vaistai gali sumažinti jūsų organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo grybelinių infekcijų. Pavyzdžiui, antibiotikai kartu su kenksmingomis bakterijomis sunaikina ir naudingas bakterijas. Dėl to grybeliai gali klestėti be konkurencijos. Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas taip pat gali padidinti grybelinės infekcijos riziką. Vėžio gydymas, įskaitant chemoterapiją ir spinduliavimą, taip pat gali kelti didesnę riziką.
Jei jūsų imuninė sistema nusilpusi, paklauskite gydytojo, kokių priemonių galite imtis, kad sumažintumėte grybelinių infekcijų riziką.
Kaip išvengti grybelinių infekcijų?
Gera higiena taip pat labai svarbi norint išvengti grybelinių infekcijų.
- palaikykite odą švarią ir sausą, ypač odos raukšles
- dažnai plaukite rankas, ypač po to, kai liečiate gyvūnus ar kitus žmones
- venkite naudoti kitų žmonių rankšluosčius ir kitas asmens higienos priemones
- persirengimo kambariuose, bendruose dušuose ir baseinuose avėkite batus
- nušluostykite sporto salės įrangą prieš ir po to, kai ja naudojatės
Nagų grybelis: nepastebimai užgrobia ir pažeidžia, kas gali padėti apsisaugoti?
Grybelinės infekcijos gali būti nemalonios ar net skausmingos. Kai kuriais atvejais veiksmingas gydymas gali užtrukti savaites ar mėnesius. Jei manote, kad sergate grybeline infekcija, kreipkitės į gydytoją. Jis gali diagnozuoti infekcijos tipą ir rekomenduoti tinkamą priešgrybelinį vaistą. Kai kuriais atvejais gydytojas taip pat gali rekomenduoti pakeisti mitybą ar kitus kasdienius įpročius, kad padėtų gydyti grybelines infekcijas arba užkirsti joms kelią ateityje.
Šaltiniai:
- Flint WW, Cain JD. Nail and skin disorders of the foot. Med Clin North Am. 2014 Mar;98(2):213-25. doi: 10.1016/j.mcna.2013.11.002. Epub 2014 Jan 6. PMID: 24559870.
- Crawford F, Hollis S. Topical treatments for fungal infections of the skin and nails of the foot. Cochrane Database Syst Rev. 2007 Jul 18;2007(3):CD001434. doi: 10.1002/14651858.CD001434.pub2. PMID: 17636672; PMCID: PMC7073424.
- Office of Patient Education. Fungal infection: Athlete's foot.