Agluonėnai - tvarkingas, grožiu ir Mažosios Lietuvos kultūros bei istorijos puoselėjimu garsėjantis kaimas Klaipėdos rajone. Ši vietovė traukia lankytojus savo unikaliu kraštovaizdžiu ir kaimo turizmo galimybėmis. Agluonėnų seniūnijos žmonės moka gražiai priimti svečius. Kaimo turizmas vis populiarėja, siūloma vis daugiau paslaugų. O ir pasižvalgyti yra į ką.
Agluonėnus daug kas vadina pirčių kraštu. Jų išties daug, tačiau ir kitokių pramogų, poilsio paslaugų pas mus nemažai.
Jono Čepo sodyba: Poilsio oazė Agluonėnuose
Vienas iš ryškiausių šio kaimo akcentų - Jono Čepo sodyba, tapusi tikra poilsio oaze. Jonas Čepas - Agluonėnų garbės pilietis, visą savo kūrybingą gyvenimą paskyręs šiam kraštui. Jis pirmasis Agluonėnų kaimo vietovėje Lietuvai atgavus nepriklausomybę ryžosi imtis verslo. Pasistatė Vakarų Lietuvai būdingos architektūros sodybą, karčemą su pirtimis, židiniu, baseinu, sporto ir žaidimų aikštelėmis. Žmonės būriais plūdo iki tol neįprastai praleisti poilsio valandų.
Prie Agluonėnų tvenkinio įsikūrusi Nijolės ir Jono Čepų etnografinė karčema - viena iš populiariausių poilsiavčių Klaipėdos rajone. Prieš dešimt metų kaimo turizmo verslą vieni pirmųjų rajone Čepai pradėjo nuo nedidukės karčemos, kurioje tilpo vos pora stalų. Dabar jau sunku būtų įsivaizduoti, kad Agluonėnuose nestūksotų originali Čepų kaimo turizmo sodyba.
Sodybos istorija ir plėtra
Pradėjęs Mažosios Lietuvos tradicijų stiliumi statytis savo paties namą, netoliese iš rąstų surentė ir jaukią karčemėlę. Išpuošė ją senoviškais kaimo rakandais, apkabinėjo sienas savo paties drožtais velniais ir raganomis, pastatė porą stalų. O tada ir prasidėjo... - Pradėjo važiuoti žmonės, daug kas tik į pačią karčemą pasižiūrėti. O joje tilpo tik viena kompanija, virtuvėlė mažytė. Pamatėme, kad reikia kažką daryti, nes populiarumas auga. Po kiek laiko sulipdėme karčemos priestatą su židiniu, atsirado jau penki stalai. Manėme, kad jau daug padaryta...- verslo pradžią prisiminė Jonas Čepas.
Tačiau statybos aplink karčemą bėgte įsibėgėjo. Per dešimtmetį čia atsirado dvi pirtys su originaliais akmeniniais baseinais, viešbutukas, didelė pobūvių salė, sujungta su karčema. Kaskart pavasarį šią kaimo turizmo sodybą pamėgę poilsiautojai čia atrasdavo ką nors nauja: pavėsinę nendriniu stogu ar įdomias sūpynes vaikams greta ošiančiame miške. Įspūdingai atrodo ir pati šeimininkų sodyba, kurią juosia tvenkinys, ūgtelėję medeliai. Šalia esančiame miškelyje įrengta daug sūpynių, žaidimų aikštelė vaikams, o prie tvenkinio - poilsio kampeliai su laužavietėmis.
"Lipdėme ir lipdėme kaip kregždės lizdą. Bet geriausia, ką esame padarę - tai pati karčema", - sakė Jonas Čepas.
J. Čepo rankos visada tiesėsi prie medžio - ne veltui yra statybininkų giminės palikuonis. Tai jo rankomis padarytas koplystulpis Baltijos kelyje žymi vietą, kur prieš dvidešimt penkerius metus rankomis susikabinę stovėjo žmonės iš Klaipėdos miesto ir rajono. Kai Agluonėnuose kalvelėje už tvenkinio 1989 metų rudenį pradėta sodinti ąžuolų giraitė žymiems lietuvininkams atminti, vienas šio paminklinio komplekso iniciatorių buvo etnokultūrai ir šiam kraštovaizdžiui neabejingas iš Lietuvos šiaurinio pakraščio kilęs J. Čepas.
Pats Jonas dažnai būna gidu atvykusiems į Lietuvininkų parką ir ieškantiems šio unikalaus krašto atpažinimo ženklų. Ypač vaikams ir moksleiviams jo sodyboje verta pasidairyti: tai ir simbolinė medinė pilis su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių herbais - kone istorijos pamokėlė po atviru dangumi.
J. Čepo kaimo turizmo sodyboje radosi SPA paslaugos, pirtys su gydomųjų druskų dušu, sūkurinė vonia, pokylių salės ir poilsio kambariai. Kitąmet šalia tvenkinėlio baigs statyti atvirą estradą su pavėsine žiūrovams, poilsio nameliu. Bus dar viena pramoga besiplečiančiame J. Čepo "dvare".
Agluonėnų kaimo turizmo sodyba nuo mažutės karčemos išaugo iki poilsio - pramogų komplekso: pirčių, viešbučio, banketinių salių su nakvynės nameliais. Čia jie gali pašaudyti iš lanko, paplaukioti ir pažvejoti tvenkinyje.
Pirties malonumai:
- Didžioji pirtis, kurioje telpa iki 14 žmonių.
- Mažoji pirtis.
- Akmeniniai baseinai.
Agluonėnų etnografinė sodyba: Mažosios Lietuvos paveldas
Tai vienas gražiausių iš išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių Vakarų Lietuvoje, darniai įsiliejęs į Agluonėnų kaimo urbanistinį kraštovaizdį. Apsilankę sodyboje veikiančioje ekspozicijoje „Klaipėdos krašto laukininko sodyba“ pamatysite lietuvininkų buitį, amatus, išgirsite įtraukiantį pasakojimą apie vietos gyventojų likimą ir kultūrinį palikimą Mažajai Lietuvai.
Sodybos kompleksą sudaro penki statiniai: gyvenamasis namas (1898 m.), kuriame eksponuojamas autentiškas lietuvininko laukininko interjeras, buities ir darbo įrankiai, klojimas (1898 m.), kuriame vyksta didžioji dalis visų sodybos renginių, tvartas (1923 m.), skirtas parodoms, edukaciniams užsiėmimas, rūsys (1938 m.), lauko ekspozicinė pavėsinė.
1983 m. sodyboje įkurtas muziejus ir pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras, kuris gyvuoja ir lankytojus džiugina nauju repertuaru iki šių dienų. Gargždų krašto muziejaus filialu Agluonėnų etnografinė sodyba tapo 2007 m. 2009-2010 m. sodybos pastatai buvo restauruoti, atkurtos autentiškos XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvininko laukininko statinių interjero detalės, pritaikant muziejų platesnei kultūrinei, edukacinei ir bendruomeninei veiklai.
Sodyboje kasmet rengiamos tradicinės kalendorinės (Užgavėnės, Jurginės, Joninės) ir Agluonėnų bendruomenės šventės, folkloro ansamblių koncertai, jaunimo teatrų pasirodymai, tautodailės dirbinių, tapybos, fotografijų parodos, vedamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai.
Siūlomos edukacijos ir ekskursijos:
- „Vilnos kelias ir vėlimas“
- „Šviesos kelias.
Kiti apgyvendinimo variantai Agluonėnuose ir apylinkėse
Be Jono Čepo sodybos ir etnografinės sodybos, Agluonėnuose ir aplinkiniuose rajonuose galima rasti ir kitų apgyvendinimo variantų:
- Agluonėnų parko apartamentai + SPA (Parko g.): Erdvūs apartamentai su baseinu, jacuzzi ir pirtimi.
- Sodyba Klaipėdos r. - "Villa Feniksas" (Lapų g.): Sodyba su pirtimi, kubilu ir dideliu tvenkiniu.
- Sodyba Klaipėdos rajone prie Agluonos upės "Gandrų dvaras" (Mėlynių g.).
- Sodyba "Pas tėvukus" Žemaitijos nacionaliniame parke ant Beržoro ežero kranto (Plungės g.).
- Justino Naviko sodyba Žvėryno kaime, Trakų raj. (Užbalėsg. 2, Žvėryno k., Paluknio sen.).
- Kaimo turizmo sodyba „Ažpurvinė“ (Ažpurvių g.).
Kaimo turizmo verslo ypatumai Lietuvoje
Kaimo turizmą plėtojantiems gyventojams nereikia steigti įmonę, bet būtina įsigyti verslo liudijimą ir mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad verslo liudijimas - tai dokumentas, patvirtintas fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į LR Vyriausybės patvirtintą individualios veiklos pagal versloliudijimą rūšių sąrašą.
Verslo liudijimai gali būti išduodami laikotarpiams, ne ilgesniems kaip iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos ir ne trumpesniems kaip mėnuo. Tai ypač patogu tiems, kurie kaimo turizmo paslaugas teikia tik vasarą 3 ar 4 mėnesius per metus. Asmenys įsigiję verslo liudijimą, moka fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Socialiai pažeidžiamoms grupėms (neįgaliesiems, senatvės pensininkams ir kt.) mokestis yra sumažinamas.
Veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą, turi būti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų per atitinkamą laiko laikotarpį. Verslo liudijimas nesuteikia šeimininkui teisės samdyti darbuotojų. Pagal verslo liudijimą vykdomoje veikloje teisę dalyvauti turi sutuoktinis, tėvas, motina vaikai nuo 14metų, globojamasis, globėjas. Tam, kad šie asmenys galėtų dalyvauti veikloje, jie turi būti nurodyti sodybos šeimininkui išduotame verslo liudijime.
Jei vykdant veiklą šeimos narių neužtenka, galima sudaryti paslaugų teikimo sutartis su asmenimis, kurie vykdydami savo veiklą pagal verslo liudijimus parduoda savo paslaugas.
Kaimo turizmo sodybų statistika Lietuvoje
Akivaizdu, jog 2007 metais daugiausiai Kaimo turizmo sodybų buvo Utenos apskrityje , t.y. 186, mažiausiai Šiaulių apskrityje, t.y. 12. Tai yra tikrai labai mažai palyginti, su Utenos apskritimi, tačiau būtent Utenos apskritis yra ežeringiausia vieta Lietuvoje, todėl ne naujiena, jog daugelis, kaimo turizmo sodybų linkusios įsikurti būtent ten.
2008 metais sodybų skaičiai šiek tiek keitėsi ir kaip nekeista , skaičius mažėjo. Pirmoje vietoje pagal sodybų skaičių taip pat ir liko Utenos apskritis , šioje apskrityje buvo užfiksuotos 185 sodybos, o mažiausiai jų buvo užfiksuota Tauragės apskrityje , t.y. 9 sodybos.
Taigi Šiaulių apskrityje 2007 metais buvo 12 Kaimo turizmo sodybų, o 2008 metais jų skaičius sumažėjo iki 10. Kambarių skaičius 2007 metais buvo 122 kambariai, o 2008 metais 92 kambariai.
Kaimo turizmo sodybų skaičius pagal apskritis:
| Apskritis | Sodybų skaičius (2007) | Sodybų skaičius (2008) |
|---|---|---|
| Utenos | 186 | 185 |
| Šiaulių | 12 | 10 |
| Tauragės | - | 9 |
Agluonėnų bendruomenė ir turizmas
Tačiau ir visa bendruomenė nesnaudžia. Jeigu reikia galima, pavyzdžiui, svečiams suorganizuoti nuotaikingą Agluonėnų klojimo teatro spektaklį arba surengti senųjų liaudies amatų kiemelį, ekskursiją po apylinkes.