Kas Yra Susitarimas ir Kada Jis Gali Būti Kitoks?

Sutartis yra būtinas elementas daugelyje sandorių, užtikrinantis sandorio sąlygas ir apsaugantis šalių interesus. Verslo sutartimis siekiama užtikrinti sandorio sąlygas ir apsaugoti savo interesus, tačiau pernelyg dažnai žodžių išdėstymas, dviprasmiškos formuluotės ar praleisti teiginiai gali suklaidinti net ir įžvalgius asmenis.

Labiausiai paplitusi sandorių rūšis yra susitarimas, kurio būtinas elementas - savanoriškumas. Draudžiama versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią (kai kada galimi tam tikri ribojimai, pvz., viešasis juridinis asmuo, teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes, privalo sudaryti viešąją sutartį, tam tikri draudimai gali būti nustatyti konkurencijos teisės).

Šalys turi teisę nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas; bet kokie šalių valios trūkumai (klaida, apgaulė, prievarta, ekonominis spaudimas) gali padaryti sutartį negaliojančią.

Sutartys klasifikuojamos pagal įvairius požymius. Pagal šalių teises ir pareigas skiriama vienašalės ir dvišalės sutartys. Sudarant vienašalę sutartį viena šalis turi pareigą, o kita šalis turi tik ją atitinkančią reikalavimo teisę, bet neturi priešpriešinės pareigos (pvz., dovanojimo sutartis). Dvišalės sutarties abi šalys turi priešpriešines pareigas, vykdomas viena kitai (pvz., pirkimo-pardavimo sutartis). Dauguma sutarčių yra ekvivalentinės (šalys iš esmės žino, kokią naudą gaus ar koks yra jų prievolių dydis), kitos - rizikos sutartys (naudos gavimas gali priklausyti nuo tam tikro įvykio buvimo ar nebuvimo, pvz., draudimo sutartis).

Sutarties turinį sudaro sąlygos (pagrindinės ir šalutinės), dėl kurių šalys susitarė. Nuo sutarties rūšies, pobūdžio, šalių valios ir įstatymų priklauso, kurios sąlygos yra pagrindinės, o kurios šalutinės. Dėl šalutinių sąlygų šalys gali susitarti vėliau, t. p. pavesti jas nustatyti trečiajam asmeniui arba, jei dėl jų šalys negali susitarti, suinteresuotos šalies prašymu gali nustatyti teismas.

Šalims pasirašius sutartį, sutarties vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių praranda interesą toliau tęsti sutartinius santykius. Pavyzdžiui, jei kita šalis pažeidžia sutarties sąlygas arba sutartį dėl kažkokių priežasčių vykdyti tampa sudėtinga. Pasak advokatės Giedrės Kučinskės, tokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta abipusiu susitarimu, o, esant pagrindui, vienos iš šalių iniciatyva - tai vadinama vienašališku sutarties nutraukimu. Sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama joje numatytais atvejais.

G. Kučinskės teigimu, kitas pagrindas, dėl kurios šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, yra sutarties neįvykdymas per papildomai nustatytą terminą. „Tokiu atveju nukentėjusi šalis turėtų įteikti kitai šaliai pranešimą su papildomai nustatytu terminu bei nurodyti, kad, sutarties neįvykdžius per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta“, - įvardina G. Kučinskė ir prideda, kad papildomo termino nereikia nustatyti tais atvejais, jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas (ar kitas pažeidimas) yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju, kai nėra visiškai aišku, ar pažeidimas yra esminis, specialistė rekomenduoja suteikti papildomą terminą prieš nutraukiant sutartį.

Dar vienas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas.

Siekiant išvengti ginčų dėl to, ar sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, rekomenduotina sutartyje iš anksto numatyti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais sutarties pažeidimais, leidžiančiais nutraukti sutartį vienašališkaiׅ“, - pataria G. Kučinskė.

Kartu galima nustatyti ir kitas sutarties nutraukimo sąlygas, pvz. „Būtina žinoti, kad, net ir esant pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį, vien pagrindo buvimas nereiškia sutarties nutraukimo. Pranešimas kitai šaliai apie numatomą sutarties nutraukimą yra būtina sutarties nutraukimo sąlyga. Nepranešus ir tokiu būdu neišreiškus valios dėl sutarties nutraukimo, sutartis negali būti laikoma nutraukta“, - perspėja G. Kučinskė ir rekomenduoja esant abejonėms dėl visų iškilusių klausimų, susijusių su sutarties nutraukimu, pasitarti su teisininku. Jeigu sutartis nutraukiama nesant pagrindo arba nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, tokie veiksmai yra neteisėti.

Žodinis susitarimas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų teisėje ir kasdieniniame gyvenime. Dažnai keliama klausimų, ar tokie susitarimai turi teisinę galią, kokios jų ribos, ir kokias teisines pasekmes jie gali turėti.

Žodinis susitarimas - tai derybų procesas, kurio metu dvi ar daugiau šalių pasiekia bendrą sutarimą, tačiau tai daro be raštiško dokumento. Žodinis susitarimas gali būti laikomas teisiniu ir galiojančiu, jei jis atitinka tam tikras sąlygas. Žodinis susitarimas leidžia greitai ir paprastai pasiekti susitarimą be ilgos teisinės procedūros. Nesant rašytinių dokumentų, komentarų ar notarinių paslaugų, žodiniai susitarimai gali būti žymiai ekonomiškesni. Vienas didžiausių žodinių susitarimų trūkumų yra tai, jog gali būti sunku įrodyti, jog toks susitarimas iš tiesų egzistuoja.

Pirmasis klausimas, kurį reikia apsvarstyti, kalbant apie žodinius susitarimus, yra jų teisinis galiojimas. Lietuvoje žodinis susitarimas, kaip ir bet koks kitas sutarties tipas, gali būti laikomas teisiškai galiojančiu, jei jis atitinka anksčiau minėtus požymius. Dažniausiai teisiniai ginčai, susiję su žodiniais susitarimais, kyla, kai viena šalis nesilaiko susitarimo.

Atsakant į klausimą, ar galioja žodinis susitarimas, svarbu įvertinti teisinius aspektus, susijusius su konkrečiu atveju. Nors žodinis susitarimas gali būti galiojantis, jam kyla daugybė iššūkių.

Civilinis kodeksas nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu.

Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus: (1) sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; (2) kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi; (3) sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu.

Ginčo atveju, ne visuomet gali būti sėkmingai įrodoma, kad kita šalis pažeidė sutarties sąlygas, jei pati sutartis iš savęs yra klaidinanti ar neišsami.

Kaip Atpažinti Įspėjamuosius Signalus Sutartyse?

Kai kurie jus turintys įspėti signalai yra gerai užmaskuoti smulkiu šriftu sutartyje, todėl svarbu žinoti keletą patarimų, kaip jas pastebėti.

1. Sutartis, kurioje žadama daugiau, nei kita šalis gali pagrįstai įvykdyti, rodo, kad kita šalis nėra patikima, todėl turėtumėte dar kartą apsvarstyti sutarties pasirašymą.
2. Šalis siekia priversti pasirašyti sutartį jos neperskaičius arba nepasikvietus advokato, suteikia trumpus sutarties pasirašymo terminus. Vis dėlto, didelė dalis verslininkų norėtų, kad jų sutartis revizuotų profesionalai, todėl spaudimui niekada neverta pasiduoti.
3. NDA arba konfidencialumo susitarimas dažnai yra būtina ir šalis apsauganti sutarties dalis. Pasitikėjimas yra bet kokios galiojančios sutarties pagrindas, o jei kita šalis nesutinka pasirašyti, kad privatūs aspektai bus konfidencialūs, pasitikėjimo negali būti.
4. Dažniausiai sutartyse nurodoma, kad jos įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos, o būtent nuo šios dienos yra nustatomi ir sutarties terminai. Vis dažniau matome ginčus dėl sutarčių, kuriuos būtų buvę galima lengvai išspręsti, jei būtų atidžiai peržiūrėtos galutinės datos ir terminai.
5. Taip pat siūlytina sutartyje įtvirtinti taip vadinamąjį „pasitaisymo laikotarpį“, t. y. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dažnu atveju sutartyse yra manipuliuojama tiesioginių nuostolių ir tiesiog nuostolių sąvokomis.
6. Patikimoje sutartyje bus aiškiai nurodytos mokėjimo sąlygos - tiksliai kokia suma ar procentinė jos dalis turi būti sumokėta, iki kada ir kokiu mokėjimo būdu. Patikimoje sutartyje bus sutarta konkreti kaina ir mokėjimų grafikas.
7. Jei pagal sutartį kyla teisminis ginčas, nuostata dėl ginčo nagrinėjimo vietos ir taikomos teisės nustatys vietą, kurioje turės būti pateiktas ieškinys. Pasirinkta vieta nurodys kurios valstybės teisė bus taikoma.
8. Sutarties sąlygų šablonas reiškia įvairias nuostatas, įskaitant jurisdikcijos, konfidencialumo, perleidžiamumo, visų ankstesnių diskusijų sujungimo į dabartinę sutartį ir kitas. Daugelis verslo savininkų nevertina šios sutarties dalies, nes šios nuostatos dažnai laikomos standartinėmis.
9. Svarbu, kad šiose išlygose būtų tiksliai nurodytos priežastys, dėl kurių sutartis gali būti nutraukta. Nesvarbu, ar sutartį norite nutraukti jūs, ar kita šalis, įsitikinkite, kad priežastys aiškiai apibrėžtos.

Tai, kad sutartis yra teisiškai įpareigojanti, gali pasitarnauti kaip jūsų teisių apsauga, taip pat dėl jos galite būti įkalinti susitarime, kuris yra žalingas jūsų verslui. Nedarykite klaidos ir kitą kartą, kai teks pasirašyti sutartį, atidžiai ją revizuokite, drąsiai darykite pakeitimus ir juos derinkite su kita šalimi. Kiekvieną sąlygą reikia suprasti, aptarti ir dėl jos susitarti.

Tikrai nėra būtina pasirašyti sutartį, bet praktikoje ginčus išspręsti yra paprasčiau, kuomet šalys pasirašo sutartį. Na, pavyzdžiui, jūs teikiate tam tikrą paslaugą ir apie teikiamas paslaugas, jų pobūdį, eigą bei kainą susitariate el. paštu, žinutėmis ar netgi telefonu. Visi minimi sutarčių sudarymo būdai yra tinkami, jeigu paslaugų suma neviršija 1500 Eur.

Skirkite sutartims daugiau dėmesio, nes gerai parengta sutartis gali apsaugoti jus ne tik ginčo atveju, bet ir padėti jo apskritai išvengti.

Susitarimas Dėl Papildomo Darbo

Pasak darbo teisės advokatės Evelinos Kiznės, tokiu atveju, kai žmogus tam tikrą laiką atlieka ne tik savo, bet ir papildomas darbo funkcijas, turėtų būti sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo. Portalui 15min ji paaiškino, kas tai yra ir kuo šis susitarimas skiriasi nuo papildomų darbo funkcijų gretinimo bei apjungimo.

„Susitarimas su darbuotoju dėl papildomo darbo yra sudaromas su darbuotoju tuomet, kai norima, jog darbuotojas kurį laiką atliktų kitą darbo funkciją ar funkcijas, kurios nėra nurodytos darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme. Svarbu paminėti, kad tai nėra papildoma darbo sutartis, o tik paprasčiau sudaromas ir lengviau nutraukiamas susitarimas“, - sako E.Kiznė, pridūrusi, jog dviejų sutarčių su tuo pačiu darbdaviu darbuotojas net negali turėti - antroji visuomet laikoma susitarimu.

Kai papildoma darbo funkcija atliekama laisvu nuo pagrindinių darbo funkcijų metu, tai vadinama funkcijų jungimu. O kai papildomas darbo funkcijas darbuotojas atlieka tuo pačiu metu, kaip ir pagrindines, tai vadinama darbo funkcijų gretinimu.

Susitarime turi būti nurodyta, kuriuo metu darbuotojas atliks papildomas darbo funkcijas, kokios jos bus ir kiek darbo valandų truks, kaip už jas darbuotojui bus apmokama (darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą). Sudarant susitarimą dėl papildomo darbo darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai.

Ji taip pat priminė, kad darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo maksimaliai gali dirbti 60 valandų per savaitę. „Valandos, dirbtos pagal susitarimą, nėra laikomos viršvalandžiais, ir yra apmokamos pagal sudaryto susitarimo sąlygas“, - sakė E.Kiznė.

Pasak teisininkės, susitarimas nutraukiamas lengviau nei darbo sutartis. Nutraukti susitarimą dėl papildomo darbo tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas gali kitą pusę raštu įspėjęs prieš 5 darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, kai nutrūksta pagrindinė darbo sutartis.

Žemiau pateikiama Darbo Kodekso 35 straipsnio informacija apie susitarimą dėl papildomo darbo:

Darbo Kodekso 35 Straipsnis

1. Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo).
2. Darbo sutarties šalys taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai.
3. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.
4. Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.
5. Esant pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip.

tags: #gali #buti #kitas #susitarimas