Kapitalo prieaugio mokestis Lietuvoje yra vienas tų terminų, kuris pradedantiesiems investuotojams dažnai skamba sudėtingai. Iš tiesų viskas paprasčiau, nei gali atrodyti - tai tiesiog mokestis nuo pelno, kurį uždirbate parduodami vertybinius popierius brangiau, nei juos pirkote. Įsivaizduokite paprastą situaciją: nusipirkote akcijų už 2 000 eurų, o po kurio laiko jas pardavėte už 3 000 eurų. Jūsų pelnas - 1 000 eurų.
Kapitalo prieaugio mokestis - tai mokestis, taikomas fizinio ar juridinio asmens pelnui, gautam pardavus turtą (pvz., akcijas, nekilnojamąjį turtą ar kitas investicijas) už didesnę kainą nei buvo įsigyta. Šis mokestis dažnai taikomas tik tada, kai pelnas realizuojamas - t. y. kai turtas parduodamas, o ne kol jis tiesiog laikomas.
Kapitalo prieaugis gali atsirasti ne tik iš akcijų, bet ir iš obligacijų, ETF fondų ar kitų finansinių priemonių. Kapitalo prieaugiui taikomas 15 % gyventojų pajamų mokestis (nuo 2026 metų kyla 5%-17% daugiau, iki 32%). Tačiau yra viena svarbi detalė - neapmokestinama pelno suma. Tai reiškia, kad jei per metus uždirbote tik nedidelį pelną, jo apmokestinti gali ir nereikėti. Ši taisyklė itin naudinga smulkiems investuotojams, nes leidžia pradėti investuoti be didelės mokestinės naštos.
Investuojant neišvengiamai pasitaiko ir nesėkmingų sandorių. Įstatymas leidžia nuostolius užskaityti, t. y. sumažinti mokestinę bazę. Tarkime, vieną poziciją pardavėte su 500 eurų nuostoliu, o kitą - su 1 500 eurų pelnu. Ši galimybė suteikia lankstumo ir padeda optimizuoti mokesčius.
Kapitalo prieaugis dažnai painiojamas su dividendais. Skirtumas paprastas: dividendai yra įmonės pelno dalis, kurią ji paskirsto akcininkams (apie tai plačiau rašėme straipsnyje Dividendų apmokestinimas Lietuvoje ir užsienyje). Abiem atvejais mokamas 15 % (GPM 2025) mokestis, tačiau skiriasi deklaravimo subtilybės ir tai, kada tas mokestis atsiranda.
Metų pabaigoje investuotojas privalo pateikti deklaraciją. Joje nurodomos visos gautos pajamos - tiek kapitalo prieaugis, tiek dividendai. Deklaruoti būtina net tada, kai mokesčių sumokėti nereikia.
Kapitalo prieaugio mokestis Lietuvoje yra neišvengiamas, kai investicijos atneša pelno. Tačiau jis neturėtų gąsdinti - žinant taisykles, galima tinkamai planuoti ir išvengti netikėtumų. Investavimas yra maratonas, o ne sprintas. Artėjant turto ir pajamų deklaravimo pabaigai, investicijų turintys gyventojai turėtų nepamiršti ir savo prievolės deklaruoti uždarbį ir sumokėti priklausančius mokesčius. Ilgesnę patirtį turintys investuotojai greičiausiai prie šio proceso yra įpratę, tačiau „Swedbank“ statistika rodo, kad praėjusiais metais investuojančių gyventojų skaičius beveik padvigubėjo ir artėja prie 100 tūkst. Pakankamai didelį pokytį atnešė ir šiais metais pristatyta naujovė - investicinė sąskaita. Todėl neabejotinai daliai žmonių gali kilti klausimų tiek apie atsiradusias naujoves, tiek apie pačias deklaravimo sąlygas. Visgi ekspertai pataria investavimo pajamų apmokestinimu pasidomėti ne tuomet, kai reikia deklaruoti pajamas, o dar prieš apsisprendžiant investuoti. Tai yra vienas iš penkių svarbiausių žingsnių, kurį turi įsidėmėti pradedantieji investuotojai.
Kapitalo prieaugio mokesčio tarifai gali skirtis priklausomai nuo turto rūšies, turėjimo trukmės ar šalies mokesčių politikos. Kai kuriose valstybėse taikomi skirtingi tarifai trumpalaikiam ir ilgalaikiam kapitalo prieaugiui.
Kaip Apmokestinamos Investicinės Pajamos?
Be darbo pajamų, Lietuvos gyventojai taip pat gali gauti pajamų iš kitų šaltinių, kurioms taip pat taikomas pajamų mokestis. Tarp tokių pajamų dažnai yra:
- Investicinės pajamos: palūkanos, dividendai
- Kapitalo prieaugis: gautos pajamos už parduotas akcijas ar nekilnojamąjį turtą
- Individualios veiklos pajamos
Dividendai visada apmokestinami 15 % tarifu. Šioms pajamoms neatskaitoma 500 eurų lengvata, todėl visas gautas dividendų dydis yra apmokestinamas. Jei dividendai gaunami iš užsienio įmonių, jie priskiriami B klasės pajamoms ir turi būti deklaruojami metinėje pajamų deklaracijoje. Tokiu atveju taip pat svarbu įvertinti, ar užsienyje buvo sumokėtas mokestis, nes Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Palūkanoms ir kapitalo prieaugiui (pvz., gautam už parduotas akcijas ar obligacijas) taikoma 500 eurų neapmokestinama suma per metus. Tai reiškia, kad iki šios sumos pajamos neapmokestinamos, o viršijanti dalis apmokestinama:
- 15 % tarifu, jei bendra suma neviršija 120 VDU;
- 20 % tarifu, jei pajamų suma viršija 120 VDU per metus.
Apskaičiuojant kapitalo prieaugį, iš gautų pajamų leidžiama atimti turto įsigijimo kainą, todėl mokestis taikomas tik realiam pelnui.
Tokiu būdu investicinės pajamos, kapitalo prieaugis ir kitos nesu darbo santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos pagal aiškiai apibrėžtas taisykles, o gyventojai patys atsako už jų deklaravimą ir teisingą mokesčių sumokėjimą.
Investicinė Sąskaita: Kas Tai Ir Kaip Ji Veikia?
Pakankamai didelį pokytį atnešė ir šiais metais pristatyta naujovė - investicinė sąskaita. Todėl neabejotinai daliai žmonių gali kilti klausimų tiek apie atsiradusias naujoves, tiek apie pačias deklaravimo sąlygas.
Jeigu nenaudojate investicinės sąskaitos:
Neturintiems investicinės sąskaitos, investavimo pajamų - palūkanų, dividendų, kapitalo prieaugio - apmokestinimo taisyklės Lietuvos gyventojams pastaraisiais metais nesikeičia. Yra keletas svarbiausių skaičių, kuriuos reikia įsidėmėti investuotojams: 15, 20 ir 500.
- Skaičius „15” žymi 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, kuriuo apmokestinama gauta grąža iš investicijų. Šis tarifas galioja tuomet, jei gauta grąža iš investicijų per metus neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių.
- Skaičius „20“ žymi kiek didesnį - 20 proc. GPM tarifą. Jis taikomas, jei investuotojas uždirbo sumą, kuri viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių.
- Skaičius „500” žymi 500 eurų ribą, kurią viršijus reikia mokėti mokesčius. Tai reiškia, kad sumokėti mokesčius turėsite tokiu atveju, jei jūs iš savo investicijų per metus uždirbote daugiau nei 500 eurų. Mažesnė suma nėra apmokestinama. Be to, jeigu investuotojas pirko ir pardavė vertybinius popierius, būdamas susituokęs, gautas uždarbis dalijamas abiem sutuoktiniams, todėl kiekvienam iš jų priklauso 500 eurų neapmokestinamų pajamų dydis.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje yra apmokestinamas tik realizuotas pelnas. Vadinasi, mokesčius reikia mokėti tik tuo atveju, jei investicines priemones parduodate, o pats vertės prieaugis sąskaitoje nėra apmokestinamas. Mokesčiai mokami kiekvienais metais, deklaruojant pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
500 eurų suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, ji taikoma ir kapitalo prieaugiui (realizuotam pelnui iš vertybinių popierių pardavimo), tačiau nėra taikoma dividendams.
Jeigu naudojate investicinę sąskaitą:
Nuo šių metų pasirinkusiems naudoti investicinę sąskaitą, atsiranda ir papildomų naujovių. Šiuo atveju nebebus taikoma 500 eurų neapmokestinama suma. Vietoje to, visos pajamos, gaunamos į šią sąskaitą, yra neapmokestinamos iki tol, kol žmogus iš šios sąskaitos neišsiima daugiau pinigų nei buvo įdėjęs.
Turint investicinę sąskaitą, pakanka atsiminti du skaičius - 15 ir 20.
- Skaičius „15“ žymi 15 proc. GPM tarifą, kuriuo apmokestinama gauta grąža iš investicijų viršijus įneštų į investicinę sąskaitą lėšų sumą. Šis tarifas galioja tuomet, jei gauta grąža iš investicijų per metus neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių. 2024 m., pab. duomenimis tai būtų apie 278 tūkst. eurų.
- Skaičius „20“ žymi didesnį - 20 proc. GPM tarifą. Jis bus taikomas, jei investuotojas uždirbo sumą, kuri viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių.
Primename, kad, norint taikyti investicinės sąskaitos mokesčių režimą, su šia sąskaita susietas investicines sąskaitas ir jose vykdytų investicijų rezultatus už 2025 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės pateikti iki 2026 m. gegužės 1 d.
Taip pat, Lietuvoje tiek su investicine sąskaita, tiek be jos, yra apmokestinamas tik realizuotas pelnas. Vadinasi, mokesčius reikia mokėti tik tuo atveju, jei investicines priemones parduodate, o pats vertės prieaugis sąskaitoje nėra apmokestinamas. Mokesčiai mokami kiekvienais metais, deklaruojant pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Gyventojų Pajamų Mokesčio Taisyklės 2025 Metais
2025 metų Gyventojų pajamų mokestis (GPM) Lietuvoje nustatytas pagal tam tikras taisykles, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų rūšies, gyventojo pajamų dydžio ir kitų veiksnių. Pajamų mokesčio tarifai tik ne su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms (pvz., individualiai veiklai, investicinėms pajamoms, kapitalo prieaugiui):
- Pajamoms iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) taikomas 20% tarifas. VDU yra skaičiuojamas kasmet pagal statistiką.
- Apmokestinamosios pajamos, kurios viršija 120 VDU, taikomas 32% tarifas.
O darbo santykių pajamoms galioja kitokia tvarka:
- iki 60 VDU - 20 %,
- virš 60 VDU - 32 %.
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. 2025 metais NPD priklauso nuo gyventojo mėnesinio bruto atlyginimo:
- Iki tam tikro atlyginimo dydžio, taikomas maksimalus NPD, kuris nustatytas 625 eurai per mėnesį.
- Didėjant atlyginimui, NPD palaipsniui mažėja.
Įmokų bazei skaičiuoti naudojama metinė pajamų deklaracija, kurioje nurodoma, kaip skirtingos pajamų dalys yra apmokestinamos priklausomai nuo to, ar jos viršija tam tikras ribas, susijusias su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje.
Tam tikroms asmenų grupėms (pvz., neįgaliesiems, pensininkams, daugiavaikėms šeimoms) taikomos papildomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios mažina apmokestinamąją sumą.
Deklaravimas Per Mokestinį Laikotarpį
Per mokestinį laikotarpį Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti pajamas tam tikrais atvejais ir pagal tam tikras taisykles.
Kas privalo deklaruoti?
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, gauna pajamų iš nuomos, dividendų, palūkanų ar kitų šaltinių, neapmokestinamų tiesiogiai per darbdavį, privalo pateikti metinę deklaraciją.
Taip pat privaloma deklaruoti pajamas, jei buvo taikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) arba taikytos lengvatos, ir reikia patikslinti sumokėtą pajamų mokestį.
Jei buvo gauta pajamų iš užsienio ar turto pardavimo (pvz., nekilnojamojo turto, kuris nebuvo gyvenamas daugiau nei 10 metų), būtina pateikti deklaraciją ir sumokėti reikiamus mokesčius.
Deklaravimo procesas yra pajamų apmokėjimo ciklo etapas, užtikrinantis, kad visi mokesčiai būtų sumokėti laiku ir teisingai. Lietuvoje pajamų deklaravimas yra privalomas visiems asmenims, kurie gauna pajamas iš darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, individualios veiklos ar kitų šaltinių.
Štai lentelė su pagrindiniais 2025 m. GPM tarifais Lietuvoje:
| Pajamų Rūšis | Tarifas (iki 120 VDU) | Tarifas (virš 120 VDU) | Papildoma Informacija |
|---|---|---|---|
| Darbo Santykiai | 20% (iki 60 VDU), 32% (virš 60 VDU) | Netaikoma | Taikomas NPD |
| Investicinės Pajamos (palūkanos, kapitalo prieaugis) | 15% | 20% | Taikoma 500 EUR neapmokestinama suma |
| Dividendai | 15% | Netaikoma | Netaikoma 500 EUR neapmokestinama suma |
| Individuali Veikla | 5-15% (priklausomai nuo pelno) | Netaikoma | Priklauso nuo pelno dydžio |
Kapitalo prieaugio mokestis parduodant nekilnojamąjį turtą – kaip jį apskaičiuoti (JK)
tags: #gali #buti #skaiciuojamas