Galvos svaigimas - vienas dažniausių simptomų, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytoją. Nuo 5 iki 30 proc. įvairaus amžiaus žmonių skundžiasi galvos svaigimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svaigsta galva, kokios yra galvos svaigimo priežastys, kada kreiptis į gydytoją ir kokios yra gydymo galimybės.
Neretai pasitaiko, jog galva svaigsta staiga atsistojus ar kitaip pakeitus kūno padėtį - tai dažniausiai nekelia rimtų problemų. Tačiau jei galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas vargina nuolatos, tai gali signalizuoti apie rimtas sveikatos būkles, pvz., galimas vidines ausies, neurologines, širdies arba kitas terapines ligas.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad galvos svaigimas yra tik simptomas, atsirandantis dėl įvairių veiksnių. Dažnai šie veiksniai gali būti išoriniai, kaip, pavyzdžiui, supimas mašinoje. Tačiau kartais, galvos svaigimas signalizuoja apie kur kas rimtesnes priežastis ir sveikatos sutrikimus.
Pasak otorinolaringologės dr. I. Arechvo, dažnai žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus, pavyzdžiui, vieni įvardija, jog viskas aplinkui sukasi, kiti tikina, jog jaučia sukimąsi viduje: „Toks galvos svaigimas vadinamas tikruoju vestibuliniu arba vertigo sindromu."
Galvos svaigimo tipai
Yra keletas galvos svaigimo tipų, kuriuos svarbu atskirti:
- Vestibulinis (vertigo) sindromas: sukimosi pojūtis, kai viskas aplinkui sukasi arba jaučiamas sukimasis viduje.
- Priešalpimo būsena: lengvas svaigulys, aptemimas akyse, silpnumas ir pojūtis, jog netrukus nualps. Šios būsenos atveju dažnai nėra tikro sukimosi pojūčio, ir tai neretai susiję su kraujotakos problemomis, pvz., staigiu kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ir pan.
- Nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimas: kai sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“. Tačiau nėra sukimosi pojūčio kaip vertigo atveju.
- Psichogeninis galvos svaigimas: dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių. Psichogeninis svaigimas dažnai neturi konkrečios fiziologinės priežasties ir dažniausiai susijęs su funkciniais galvos smegenų ląstelių (neuronų) pakitimais.
Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan.
„Mūsų vestibulinę sistemą sudaro vidinė ausis (labirintas), pusiausvyros nervai ir smegenų vestibuliniai centrai. Jei galvos svaigimas kyla iš vestibulinių takų, jis yra sukamojo pobūdžio, žmogui atrodo, kad jį pykina, galvos svaigulys yra lydimas vėmimo. Lengvo pobūdžio nestabilumas ir pusiausvyros sutrikimas yra nesukamojo pobūdžio (kai nėra pojūčio, kad sukasi aplinka). Tai dar vadinama ortostatiniu galvos svaigimu, kuris neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju“, - patarė otoneurologė dr. I. Arechvo.
Kada kreiptis į gydytoją dėl galvos svaigimo?
Gydytoja otorinolaringologė atkreipė dėmesį, jog maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai, bet gali būti ir dėl vaistų poveikio, įvairių terapinių būklių ar širdies ritmo sutrikimų. Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų.
Taigi, medicininė pagalba būtina:
- Esant staigiam ir stipriam svaigimui, kai atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
- Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
„Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau“, - kalbėjo dr. I. Arechvo.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, pvz., vidinės ausies sutrikimai, neurologinės ir kraujotakos problemos. Štai keletas dažniausių priežasčių:
- Akustinė neuroma: gerybinis prieanginio sraigės nervo, atsakingo už informacijos apie aplinkos garsus ir galvos padėtį, navikas.
- Autoimuninė vidinės ausies liga: ši liga atsiranda dėl klaidingai veikiančios imuninės sistemos, kai gynybinės sistemos pradeda atakuoti kūno ląsteles, veikiančias ausį.
- Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas (GPPGS): tai trumpalaikis ir epizodinis galvos svaigimo priepuolis, kurį sukelia galvos judesiai, dažniausiai pasireiškiantis galvos svaigimu ir nistagmu (akies nevalingas, pasikartojantis judėjimas). Tai yra viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, net 39 proc.
- Cholesteatoma: tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi daugiasluoksnis ragėjantis epitelis vidurinėje ausyje.
- Vestibulinis neuronitas: prieanginio sraigės nervo uždegimas, sukeliantis stiprų galvos sukimąsi.
- Mal de Debarquement sindromas (MdDS): retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio lėktuvu ar kruizo laivu.
- Menjero liga: būklė, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje.
- Perilimfinė fistulė: ovalaus lango plyšimas, mažos anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies.
Nevestibuliarinės galvos svaigimo priežastys gali būti netiesiogiai susijusios su vestibuliarinės sistemos veikimu. Karotidinio sinuso refleksas reguliuoja kraujospūdį, sutraukdamas apatinių galūnių kraujagysles ir plėsdamas galvos kraujagysles sumažėjus kraujospūdžiui miego arterijoje.
Galvos svaigimas gali būti sukeliamas ne tik įvairių sveikatos problemų, bet ir įvairių išorinių veiksnių, tokių kaip greitas judėjimas ir posūkiai, erdvinis aplinkos dezorientavimas, įvairūs vaizdiniai arba ilgalaikė koncentracija į ekraną.
Kaip otorinolaringologai nustato pusiausvyros ir svaigulio sutrikimus?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ atliekama išsami galvos svaigimo diagnostika, naudojant pažangiausius pasaulyje metodus ir technologijas, siekiant greitai ir efektyviai išsiaiškinti galvos svaigimo priežastis ir tiksliai diagnozuoti sutrikimą.
Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.
Vienas pažangiausių tyrimų „Hila“ centre - vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT). Pasak otoneurologės dr. I. Arechvo, tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.
VHIT tyrimo metu įvertinami paciento akių judesiai, reaguojant į staigius galvos pasukimus. Pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose įmontuota aukšto dažnio kamera. Ji registruoja net mažiausius akių judesius.
„Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą.
Gydymo galimybės
Svarbiausia gydytojo otoneurologo užduotis - nustatyti pagrindines galvos svaigimo priežastis ir paskirti efektyviausią gydymą.
Dr. I. Arechvo teigimu, viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: „Jis atsiranda, kai mažos kalcio kristalų dalelytės (otokonijos), esančios vidinės ausies struktūroje, iš savo įprastinės vietos (prieangio) nukeliauja į labirinto pusratinius kanalus. Šie kristalai dirgina receptorius kanaluose, sukeldami netikrą smegenų suvokimą apie galvos judėjimą, todėl atsiranda galvos svaigimas.“
Esant šiam sutrikimui, pacientas dažnai jaučia trumpalaikį, bet stiprų sukimosi pojūtį (vertigo), kuris dažniausiai atsiranda staiga pakeitus galvos padėtį, pvz., atsigulus, atsisėdus, pasivertus lovoje, staiga pakėlus galvą ir pan.
Gerybinio paroksizminio galvos svaigimo diagnostika ir gydymas, anot otoneurologės, yra gana paprastas: pacientas paguldomas, galva šiek tiek atlošiama, atliekami tam tikri provokaciniai judesiai, nustatoma tiksli otokonijų vieta.
„Pacientui gulint tokioje padėtyje, stebime jo nevalingus akių judesius, naudodami specialius akinius. Paciento vidinėje ausyje pradeda judėti kristalai. Ausys siunčia impulsus smegenims, smegenys - akių raumenims. Šio testo metu matome, kurioje ausyje yra problema. Su pacientu atliekame specifinius manevrus ir grąžiname kristalus į vietą“, - paaiškino dr. I. Arechvo, „Hila“ centre turinti didžiausią klinikinę patirtį tiek diagnozuojant, tiek gydant įvairaus pobūdžio galvos svaigimą.
Gydytoja: galvos svaigimas pasireiškia ir jauniems žmonėms | GYVENSENOS PARAŠTĖSE
Moksliškai pagrįsta naujovė - „Virtualis“.
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tiems pacientams, kurie skųsdavosi pusiausvyros, vienpusiu ar abipusiu vestibuliniu sutrikimu, kraujagyslių problemomis, su Parkinsono liga susijusiais pusiausvyros sutrikimais ir pan., anksčiau pagalba buvo gana ribota. Jiems buvo taikomas arba medikamentinis gydymas, arba fizinės reabilitacijos priemonės.
Tačiau šiuo metu vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje.
„Virtualis - tai kompleksinis daugumos galvos svaigimo priežasčių šalinimas. Reabilituoti galima daugumą pusiausvyros sutrikimų po insulto ir neurologinių ligų, esant jūrligei ir pan. Ši virtuali platforma treniruoja visą pusiausvyros sistemą, - pasakojo dr. I. Arechvo. - Mūsų pusiausvyros sistemą palaiko ne tik vestibulinė sistema (ausys), bet ir akys, propriorecepcinė sistema (gilieji receptoriai) ir smegenys, kurios yra pagrindinės impulsų koordinatorės. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.“
Medicinos centro „Hila“ LOR gydytojai, otorinolaringologai glaudžiai bendradarbiauja su neurologais, radiologais, kardiologais, šeimos gydytojais, kineziterapeutais ir kitais gydytojais specialistais.
Ką daryti, kai svaigsta galva?
Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą. Štai keletas patarimų, ką daryti, kai svaigsta galva:
- Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui.
- Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą.
- Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai.
- Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą.
- Užsiimkite mankšta: jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.
Svarbu prisiminti, kad šie patarimai yra bendros gairės. Galvos svaigimas gali turėti daugybę priežasčių, todėl svarbu žinoti, kad vienas gydymo būdas negali atitikti visų atvejų.