E. Dragūno Grupės “SEL” istorija prasidėjo, kai Egis, gulėdamas ligoninėje ir mąstydamas apie šį bei tą, atsitiktinai išgirdo “Pompos” dainą "2mblas", pavergusią jo mintis vienai - repo muzikos - idėjai.
Tai buvo taip paprasta ir puiku: modernus ritmas, greitakalbis dainavimas bei paprastutė melodija. "Ką, fuck, aš negaliu to padaryti !?" - taip tą pačią akimirką Egio galvoje gimė grupės “SEL” idėja.
Grįžęs iš ligoninės, mokytojų ir bendraamžių engiamas, vaikinas prikalbino du draugus - Laimį ir Sierą - sukurti grupę. Tradiciškai viskas prasidėjo nuo vaikiško "Casio" aparato ir jaunatviško entuziazmo.
"Kiemo" demo versija buvo įrašyta nykaus devynaukščio su prispjaudytomis, smirdančiomis ir saulėgrąžomis apibarstytomis laiptinėmis rūsyje ir tame sunku būtų rasti nors kažkokią romantikos dalelytę.
1992-ųjų, lapkričio mėnesį, vieną antradienio naktį, tuo metu dar niekam nežinomas vaikinukas, kurio pase buvo įrašyta: Egidijus Dragūnas, Jono, gimęs 1976.04.23, Vilniuje, ryžosi paskambinti Andriui Mamontovui, vedusiam kažkada populiarią radijo stoties M-l laidą "Nakties balsai".
Jo tikslas buvo paprastai akiplėšiškas - Andrius turi (!) padėti Egiui sukurti repo grupę. Kas tada galėjo pagalvoti, kad tą akimirką gimė didžiausia Lietuvos šokių muzikos grupė, kurios pavadinimo trys raidės valdys tiek daug širdžių ir sielų?
Andrius Mamontovas: "Pasibaigus laidai, jau po trečios valandos nakties, studijoje suskambo telefonas. Pasigirdo jauno vaikino balsas, bylojęs, kad jis nori padaryti muzikinę karjerą... ,,Tai buvo Egidijus. Man jis pasakė, kad kartu su draugais labai nori groti repą. “Pompa” tuo metu jam buvo idealas, o kadangi jis žinojo, kad aš prodiusavau šį projektą, jis ir paprašė mano paramos. Mes susitarėm susitikti kitos dienos pavakarę. "'
Atėjo du žvitrių akių, neišblėsusio žvilgsnio jaunuoliai, kupini jaunatviško maksimalizmo. Ypatingai tuo pasižymėjo Egidijus... Prisimenu, kad jis buvo labai žvalus, linksmas, daug šypsojosi, šnekėjo, o perduodamas kasetę paprašė, kad labai nesijuokčiau".
Andrius nukreipė jaunąjį idealistą pas savo brolį Justą Mamontovą, kurio protas savo laiku išgeneravo genialųjį lietuviško repo projektą “Pompa”, padėjusį pagrindus tolesniam tautinės šokių muzikos scenos formavimuisi.
Kasetė, kurioje buvo įrašyta ši daina, atsiduria Andriaus, o po to ir Justo Mamontovo magnetofonuose. Tragiška kokybė ir akivaizdus “Pompos” plagijavimas nepajėgė nustelbti kažko ypatingo, magnetiško, kas ir įstrigo būsimiems “Sel” prodiuseriams.
"Iš šių vaikinų galima padaryti žvaigždes", - perklausęs demo juostą Andriui pasakė jo jaunesnysis brolis.
Štai kaip pirmą savo susitikimą su Egiu prisimena Justas Mamontovas; "Juos pas mane atsiuntė mano brolis, kadangi aš tuo metu buvau “Pompos” prodiuseris ir jau buvau bepradedąs darbą su jaunomis grupėmis. “Sel” buvo pirmoji grupė, su kuria man teko pradėti dirbti. Vieną dieną paskambino Egidijus, prisistatė ir paprašė tapti jų prodiuseriu. Mes susitarėm susitikti prie Varpinės (t.y. toks kuoras Arkikatedros aikštėj). Man atrodo, kad tada atėjo Egidijus, Lairnis ir Sieras. Labiausiai mane nustebino tai, kad šie naujų rajonų vaikai absoliučiai nežinojo Senamiesčio. Maža to, kad jie nežinojo kur yra ta Varpinė... Kai aš juos vedžiausi pasikalbėti į "Menininkų" kavinę, susidarė įspūdis, kad tie bičai pirmą kartą ėjo Senamiesčio gatvėmis. Laimis, prisimenu, tada nusipirko alaus, mes su Egiuku - kavos, ir postringavom apie tai, ką reikėtų daryti. Susitarėm, kad aš pataisysiu jų tekstus. Po to jie atnešė du tekstus; "Kiemą" ir dar vieną kažkokį... apie paną. "Kiemą" teko perrašyti iš naujo, o, kadangi turėjau ritmo mašiną, tai suprogramavau ir ritmą šiam kūriniui. Atvirai pasakius, man iš karto nepatiko kiti du “Sel” nariai. Matėsi, kad tas, ,kuris daug šneka, lyg ir kažkokia asmenybė (beje, apsirengęs už kitus jis taip pat buvo geriau), 0 apie kitus...Buvo akivaizdu, kad artistais jie netaps".
Neilgai trukus po šio susitikimo buvo nutarta įrašyti "Kiemą" kur kas solidžiau. Šioje stadijoje Egidijaus entuziazmą palaitė ir jo muzikos mokytojas J.Pulkauskas, sutikęs aranžuoti pirmąjį grupės "sutvėrimą", kurio ritmą suprogramavo ir tekstą pakoregavo Justas Mamontovas.
Nepaisant to, kad šiai kompanijai labai nesisekė įrašinėjimo metu (šis procesas vyko Egiuko namuose, kuriuose sintezatoriams ir ritmo mašinai elementariai trūko elektros energijos), viskas baigėsi sėkmingai. Atsirado šis tas, ką galima buvo atiduoti radijo stotims ir... panaudoti videoklipo kūrimui.
Maždaug tuo metu prie “Sel” idėjos prisijungė ir tuometinis “Pompos” menedžeris Svonas. "Pirmą karta Egiuką pamačiau Justo namuose kukliai prisėdusi ant lovos krašto. Vaizdelis buvo komiškas: išstypęs paauglys degančiomis akimis, pasiruošęs už populiarumą atiduoti savo sielą pačiam velniui, toli gražu nepanašėjo į šių dienų žvaigždę. Į mus jis žvelgė kaip į pusdievius, kuriems jau buvo pažįstami kelio į pripažinimą labirinto vingiai ir vien tai buvo labai juokinga - juo labiau, kad mes patys tuo metu tebuvome paprasčiausi diletantai. Žinoma, kilniaširdiškai nutarėm padėti vaikinukui, atvirai pasakius, nieko iš to nesitikėdami - tuo metu tokio plauko idealistų, svajojančių tapti žvaigždėmis buvo pilnos gatvės. Kas be ko - muzikinės veiklos aš ir Justas tuo metu norėjome ne mažiau už patį Egiuką. Mūsų atspirties taškas buvo labai paprastas - pradėti reikia nuo videoklipo, nes šis žanras tuo metu iškėlė daugelį dabartinių garsenybių, o ir parodyti buvo gerokai daugiau negu dabar..."
Pirmasis “Sel” videoklipas buvo nufilmuotas pakankamai greitai, o įgyvendinti šį projektą padėjo „Auris Video“ (be kurio pagalba atsiradęs ir pirmasis repinis “Pompos” klipas "Viskas Tavo Bosui"). Siužetas buvo ne per gudriausias - vaizdų iš statybų, garažų ir apšiurusių krepšinio aikštelių, fone Egidijus įrodinėjo savo teises į "Kiemą".
Videoklipas buvo sumontuotas tuometinėje Vakarų Lietuvos televizijoje tamsią naktį , o pats montažas daugiau priminė masines išgertuves, o ne klipo gamybą. Nors pertraukų metų “Sel”'ai žaisdavo "arkliukus" (toks mokyklose populiarus lydimas, kai vienas žmogus užsilipa kitam ant sprando ir galynėjasi su kita tokia pora) su “Pompos” nariais, o režisieriai, apspangę nuo degtinės, montavo beveik miegodami, Egiuko užsispyrimas davė vaisių - "Kiemas" visgi buvo pabaigtas.
Šis videoklipas ilgokai karaliavo TV laidų "Studija MT", "Muzikinė daržinė " ir pan. eteryje, o “Sel” tapo daugiau ar mažiau žinoma grupe. Neilgai trukus, vaikinai, pasidabinę Š. Marčiulionio krepšinio mokyklos komandos "Ereliai" uniformomis, debiutavo koncerte Vilniaus Sporto Rūmuose.
Suprantama, tai buvo kuklus pasirodymas, bet jaunuosius reperius publika priėmė pakankamai "šiltai". Šiame koncerte “Sel” pirmąsyk viešai atliko savo odę krepšiniui "Kašio Fanatas". Beje, tai viena iš originaliausių lietuviško repo dainų.
Verta paminėti, kad šis kūrinys buvo įrašytas "gyvai" - jame programuotas tik ritmas: gitara grojo pats Justas Mamontovas, bosine gitara - menedžeris Svonas, klavišiniais - PJ's Coke iš “Pompos”, o Egiukas be jokių pauzių beprotišku greičiu repavo viską iš karto - E. Babensko studijoje įrašyti dainą buvo įmanoma tiktai taip.
Neilgai trukus “Sel” nusifilmavo ir "Kašio Fanato" videoklipe, kurio veiksmas rutuliojosi Š. Marčiulionio viešbučio kavinėje bei krepšinio salėje, kurioje savo sugebėjimus demonstravo tie patys "Ereliai". Šis video buvo parodytas net laidoje "Krepšinio pasaulyje", o pats gabalas netiesiogiai tapo pirmosios LKL šventės, vykusios Vilniaus . Sporto Rūmuose, finaliniu akordu Sėkmė, tada taip jau buvo galima teigti, atėjo į “Sel” "kiemą". Grupė ėmė važinėti po Lietuvos koncertų sales, "apšildydama" publiką per tuo metu kultinės grupės “Pompa” koncertus ir rinkdama pirmąsias būsimų savo gerbėjų simpatijas.
Kitas reikšmingas faktas grupes istorijoje buvo tai, kad vasaros pradžioje koncertinė organizacija "Combo" kylančias žvaigždes pasikvietė į tūrą per Lietuvą "Pop ekspresas", kuriame dalyvavo tokios įžymybės, kaip Savaitgalis, Ligitas Kernagis ir Džordana su grupe. “Sel” menedžeris Svonas ir prodiuseris Justas Mamontovas (dar žinomas kaip - Baby UAB) ilgai svarstė, ar verta grupei prisijungti prie šių pop grupių, bet po ilgų dvejonių nutarė, kad tai turėtų būti naudinga.
Kaip tik tuo metu “Sel” paliko vienas iš įkūrėjų Laimis (Sieras už borto atsidūrė dar anksčiau). Jis nusprendė, kad mokslai jam yra svarbiau už karjerą. Todėl Egis į šį turą pasiėmė vieną iš geriausių tuometinių savo bičiulių - Mantovą.
Likus penkioms dienoms iki turo pradžios, grupė, kartu su Andrium Mamontovu, užsidarė M-l įrašų studijoje tam, kad įrašytų visiškai naujas dainas. Taip, spontaniškai, bet pačiu laiku gimė gabalai 'Tu Neišeik", ''Kaip Ir Tu", "Kitoj Gatvės Pusėj", "Sušildyk" ir, žinoma, skandalingasis "Čiulpk Tu", visų koncertų metu stebinęs daug girdėjusią publiką.
Svonas prisimena: "Išgirdusi šią dainą man paskambino Egidijaus mama ir paklausė, ką aš, suaugęs žmogus, galvoju apie tokį pasibaisėtina| šlykštų bei vulgarų" tekstą. Teko nemažai išvedžioti, stengtis ją įtikinti, kad tai nėra taip baisu, o daugiau juokinga, sapalioti apie visokias perkeltines prasmes, bet įtikinti nepavyko, juo labiau, kad ir man tas kūrinys tuomet kvepėjo "perlenkta lazda"... Galiu gale Egio tėvai iškėlė ultimatumą: arba ta daina ištrinama ir jų sūnus niekada daugiau taip neblevyzgos, arba jis sėdi manų košę. Bet tuo metu sugudravo pats jų augintinis, man nieko daryti nereikėjo... Jo klasta buvo paprasta: tėvų ;akivaizdoje Egis ištrynė kasetėje buvusį "Čiulpk Tu" įrašą ir pareiškė, kad daina materialiame pasaulyje jau neegzistuoja. Tėvai, žinoma, patikėjo ir išleido sūnų lemtingon kelionėn, nenujausdami, kad DAT kasetė su "nelaimingosios" dainos įrašu guli M-l įrašų studijoje".
Kitą dieną “Sel” prisistatė į Kaune esančia "Combo" būstinę, kur pirmą kartą iš arti pamatė Ligitą Kernagį, A. Rožicką, „Savaitgalio“ vaikinus ir.. pačią Džordaną Butkutę. Nuo to momento tiek Egis, tiek Mantovas dėl jos buvo pasiryžę "pridėti į kelnes".
“Sel”'ų entuziazmas buvo paradoksalus. Vaikinukai rėkavo ir dainavo ne vien tik koncertuose, bet ir autobuse, kuriuo keliavo visi muzikantai. Tarp žvaigždžių jie išgyveno tikrą euforiją ir stengėsi parodyti save... Viskas baigėsi tuo kad "seniams" truko kantrybė, galutinai 'įskaudo galvos ir gavę Džordanos komandą, Savaitgalio vyrai bei D. Butkutės grupės muzikantai Einaras ir Arūnas ryžosi sunkiam žingsniui - jaunųjų talentų "įšventinimui į muzikantus".
O buvo taip... Po eilinio koncerto muzikantai buvo nuvežti į nuošalią vilą, kur turėjo puikiai pailsėti po varginančio pasirodymo bei kelionės. Ten jie ir "suvedė sąskaitas" su gerklingaisiais išdaigininkais, kurių nuolatiniai pliurpalai ir replikos nedavė ramybės visiems iki vieno.
Gerokai įsivakarojus, “Sel”'ai buvo pakviesti užeiti į kambarį, kuriame prie Jo Didenybės Butelio postringavo scenos vilkai. Jiems buvo išaiškinta, kad dabar nėra kur dėtis,o vietoj rėkavimo teks elementariai "sugerti". Viskas vyko kaip knygoje: istorijos, pokštai, "stapariko" ėjimas iš rankų į rankas ir lengvas svaigulys.
Tempas ir kiekiai pamažėle augo, o budri Savaitgalinių ir Andriaus Rožicko akis stebėjo jaunuosius "bičiulius", kurie, regis, nė neketino "nulūžti". A. Rožickas, lyg tarp kitko, užsiminė, kad "nulūžęs", bet neatsisveikinęs ir savo kompanionams saldžių sapnų nepalinkėjęs, muzikantas naktį nuskutamas plikai (o tai, suprask, baisi gėda!). Tiek Egis, tiek Mantas tai praleido negirdomis ir toliau žvygavo bei kranksėjo lyg niekur nieko.
Po gerų poros valandų "seniai" ėmė prarasti kantrybę, juo labiau, kad girtumas atėjo ir į jų protus. Andrius Rožickas pareiškė tiesiai šviesiai: "Nu, “Sel”'ai, laikykitės! Arba aš, arba jūs šiandien griūsit be sąmonės ir liksit be plaukų!". Iššūkis buvo išdidžiai priimtas... Prasidėjo "muzikantų sprintas" (tai toks gėrimo būdas, kai taurelė eina iš rankų į rankas, nepadedant jos ant stalo ir tuščiai neaušinant burnos - kitaip tariant, "nestabdant").
Karu”Sel”ė netruko įsisiūbuoti ir pirmieji simptomai pasirodė nepraėjus nė pusvalandžiui: Mantovas ir Egis vienas po kito nusvirduliavo į tualetą (tikslas, matyt, visiems aiškus)... Bet jie grįždavo skubėdami (kad nepraleistų savo eilės!). Tai ėmė kartotis po kiekvieno "stapariko", o balsingųjų “Sel”'ų balsai pamažėle slopo.
Prisimena Svonas: "Tuo metu mane pasikalbėti išsivedė vienas iš šios "pamokos" iniciatorių, Džordanos grupės gitaristas Einaras. Jo žodžiai skambėjo maždaug taip: "Klausyk, aš dar niekad nemačiau tokių energingų ir balsingų jaunikaičių. Jie tikrai "užkniso" mus visus... Bet, kita vertus, aš dar nesu gėręs su perpus už mane jaunesniais ir tokiais nuoširdžiais bei fainais vaikais". Einaras prisipažino, kad jau gailisi pradėjęs šį reikalą, bet tai turėjo būti pabaigta (spaudė "karščiausias" anti-”Sel”as A. Rožickas!). Todėl ,tiesiog atsiklausė manęs, kaip už juos atsakingo asmens, ar galima juos "damušti". Tai iš tiesų buvo juokinga, graudu, o kartu ir nuoširdu. Buvo akivaizdu, kad "seniai" beveik "įsimylėjo" jaunuosius teroristus to įsimintino baliaus metu. Juos sužavėjo vaikinukų nepatyrimas, tyrumas, atvirumas ir atlapaširdiškumas. “Sel”'ai, nors ir besistengdami nurungti savo sugėrovus, išliko jiems atviri visa širdimi. Vis dėlto, aš nepasakiau nei taip, nei ne, palikdamas tai spręsti jiems patiems. Tad Džordanos prašymas buvo įvykdytas - “Sel”'ai vienas po kito, suvapėję "labanakt", keturiomis nušliaužė iki savo gultų... Nors Egiukas, lyg karščiuodamas, vis pašokdavo nuo patalo ir bėgdavo pas A. Rožicką, prisiekinėdamas jį "pergeriąs", bet degtinėlė į jo skrandį jau nebelindo. “Sel”'ai tą kartą pralaimėjo... Bet ši misija iš jų "priešų" pareikalavo tikrai daug jėgų ir sveikatos... ... O kaip ramu buvo kitą rytą autobuse - spengė absoliučia tyla, kurią drumstė tik Egio ir Manto gaivaliojimosi garsai. Nors pastarasis dar sugebėjo prisiversti "išbliauti" „Snow“ dainos "Infomer" priedainį, pašiurpindamas visus iki vieno. Laimei tuo viskas ir baigėsi - iki pat koncerto grupė “Sel” miegojo kūdikio miegu.Taip prasidėjo "Taika ir Draugystė". Beje, tai (kaip ir visas turas), buvo vienas iš įsimintiniausių “Sel” karjeros pradžios momentų.
Žinoma, pirmojo, 12 dienų trukusio, turo metu grupė apturėjo daugybę nuotykių, nekalbant apie kasdieninius, vizitus į Džordanos Butkutės apartamentus, Bet visos šios istorijos vertos ištisos knygos. Ką ir kalbėti - sugrįžę iš šios kelionės “Sel”'ai jau buvo "Muzikantai" iš didžiosios raidės: ką reiškia varginantys koncertai, kelionės, išbandė autografų dalinimo procedūros malonumus, išmoko bendrauti su publika - be to jie gavo ir nemaža pinigų sumą. Grupė atsistojo ant kojų"..... Kitas reikšmingas žingsnis buvo grupės kontraktas su muzikos firma “Bomba”, kuri padengė visas debiutinio albumo "Kaip ir tu" įrašymo išlaidas. Šios firmos vadovas Giedrius Klimkevičius prisimena: "Pirmą kartą Egidijų pamačiau M-l įrašų studijoje, kuri tuo metu buvo tikri "žvaigždžių" gimdymo namai. Eilinį kartą apsilankęs toje vietoje, aš savo ausimis išgirda...
Šiame straipsnyje pateikta informacija leidžia suprasti, kokiu keliu ėjo grupė "SEL" nuo pirmųjų žingsnių iki pripažinimo muzikos industrijoje.
SEL koncertas Siemens Arenoje 2015 m.