Sovietinės technikos garažas: istorijos atgaivinimas Lietuvoje

Turbūt kiekvienas esame pastebėję tą keistą jausmą, kai randam senų daiktų - gal močiutės palėpėje, gal tėvų garaže. Tas kvapas, ta faktūra, tie mechanizmai, kurie kadaise buvo pati naujovė. O dabar? Dabar jie tampa vis vertingesni ne dėl savo funkcionalumo, o dėl istorijos, kurią pasakoja.

Senosios technikos kolekcionavimas - tai ne tik hobis, tai tarsi laiko mašina, leidžianti paliesti praeitį ir suprasti, kaip mes atėjome iki šiandienos. Žmonės kaupia įvairiausius dalykus - nuo senovinių telefonų iki pirmųjų kompiuterių, nuo mechaninių skaičiuoklių iki vinilinių grotuvų. Kiekvienas toks daiktas turi savo istoriją, savo charakterį. Ir kai tokių daiktų surenki pakankamai daug, tavo namai tampa savotišku muziejumi, kur kiekvienas eksponatas turi ką papasakoti.

Šiame straipsnyje apžvelgsime sovietinės technikos restauravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis įvairių entuziastų patirtimi.

Sovietinis automobilis ZAZ-965A

"KubilKiemas": Muziejus Marijampolėje

Apie „KubilKiemį“ iki vizito į šią vietą nežinojau beveik nieko. Buvau matęs tik kelias nuotraukas, kuriose buvo galima pamatyti sovietinių automobilių ir motociklų. Pirmasis įspūdis buvo toks, kad galbūt nieko ypatingo čia nėra, tačiau kelionė į Marijampolę jau buvo suplanuota. Todėl likus kelioms dienoms iki jos susisiekiau su K. Kubiliumi ir pasiprašiau į svečius. Atvykus į sutartą vietą K. Kubilius pasitiko laukdamas savo pilkšvame „Volkswagen Passat“ universale. Po poros minučių atvykome prie buvusios kepyklos pastatų, kuriuose ir įkurtas muziejus. Vos išlipus iš automobilių, K. Kubilius tiesia ranką, pasisveikina ir prisistato. Po kelių sekundžių atrakina ir praveria pirmąsias duris. O durų, vaikštant su K. Kubiliumi, buvo praverta tiek, kad sunku ir suskaičiuoti.

Už pirmųjų „KubilKiemo“ durų išrikiuota gausybė motociklų. Čia tik dalis jų. Nereikia net gerai įsižiūrėti, kad suprastum, jog beveik visi čia stovintys motociklai ir motoroleriai pagaminti dar sovietmečiu, todėl jie jau sulaukę garbingo amžiaus, o kai kurie - ne mažiau nei pats muziejaus savininkas K. Kubilius.

K. Kubilius apie savo kolekciją pasakoja: „Man tuoj bus 70 metų, o šią kolekciją renku jau tris dešimtmečius. Man jau ne tie metai, kad į kalnus kopčiau, pradėčiau piešti ar dainuoti, nes tą reikia mokėti ir Dievas turi duoti talento. Viskas prasidėjo nuo to, kad netyčia nusipirkau JAWA motociklą - tokį, kokį turėjau jaunystėje. Vėliau šį tą gavau dovanų, restauravau ir „pagavo“ azartas. Kuo daugiau skirtingų nusiperku, tuo labiau man visko norisi“.

Pirmasis eksponatas, nuo kurio viskas prasidėjo, buvo 1959-ųjų gamybos metų JAWA motociklas. „Tai yra 1959-ųjų gamybos metų JAWA motociklas. Tais laikais, kai jį nusipirkau, jie kainavo pigiai, apie 100 rublių. Šį motociklą užkūrėme, išbandėme, perdažėme, ką reikėjo pakeitėme ir įpūtėme dvasią. Nuo šio JAWA motociklo ir prasidėjo visas šis muziejus ir pas mus jis yra jau 40 metų“, - pirmąjį eksponatą pristato K. Kubilius.

Kol dairomės į gausybę motociklų ir automobilių, K. Kubilius tęsia pasakojimą apie tai, kad šioje kolekcijoje galima rasti pačių įvairiausių eksponatų ir nors didžioji dauguma jų pagaminta Sovietų Sąjungoje, tačiau galima rasti ir vakarietiškų egzempoliorių. „Turiu ir 1924-aisiais pagamintų egzempliorių. Taip pat, pavyzdžiui, turiu 1929-ųjų „Peugeot“ motociklą. Jo visai kitokia konstrukcija nei tarybinių. Kartais atvažiuoja prancūzai ir klausia: iš kur gavai šį motociklą? Jie pas save tokių nėra matę“, - tęsia K. Kubilius.

Toliau pasakodamas muziejaus ir jame esančių eksponatų atsiradimo istoriją K. Kubilius prasitaria, kad nėra pardavęs nė vieno eksponato. „Jei kas nors ateina ir paprašo parduoti, tai iš karto pasakau, kad tai ne parduotuvė, o muziejus, ir daiktus čia galima nebent iškeisti, bet ne parduoti, nes tai būtų tik pinigai“, - mintimis dalijasi K. Kubilius.

Daugiau dėmesio pradėjus skirti automobiliams, K. Kubilius su pasididžiavimu rodo į didelę ant sienos pakabintą nuotrauką. „Toje nuotraukoje esu aš prieš 60 metų, mano brolis ir mano mamos tėvelis. Ir tas automobilis, kurių buvo pagaminta 1,500 vienetų, stovi čia. Tai buvo principo reikalas jį atkurti. Tai yra tas pats automobilis, kuris yra ir nuotraukoje. Tai visiškai restauruotas, važiuojantis automobilis“, - su pasididžiavimu pasakoja K. Kubilius.

Senovinių automobilių restauravimas

Nesunkiai galima pastebėti, kad pagrindinėje patalpoje daugiausia „Žigulių“ ir „Maskvičių“. Priėjus prie kurio nors K. Kubilius iš karto pasako, kuriais metais kuris automobilis pagamintas, kiek kilometrų nuvažiavęs, yra restauruotas, ar originalus, ir priduria, kad visi jie paruošti važiuoti. „Visi automobiliai, kurie čia stovi, yra važiuojantys, nesurūdiję, dalis perdažyti ir padengti antikorozine danga“, - tikina K. Kubilius.

Apsidairius vienoje erdvėje norėjome pereiti į kitą, tačiau K. Kubilius ištarė frazę, kurią tądien teko išgirsti dar keliolika kartų. „Čia dar ne viskas. Eime toliau“, - nusišypso K. Kubilius.

Užlipus čia ir įėjus pro duris, akis pasitinka eilėje išrikiuoti keli „Žiguliai“ ir „Maskvičiai“, kurie, atrodo, ką tik išriedėjo pro gamyklos vartus. Baksnodamas pirštais K. Kubilius net nemirktelėjęs pasakoja, kuris perdažytas, kuris originalus ir kuo ypatingas. Pavyzdžiui, 1971-ųjų metų gamybos „pirmukas“ yra vienas pirmųjų nuo konvejerio nuriedėjusių egzempliorių.

„Čia yra visa tarybinė technika - „Astros“, VEF‘ai, „Šileliai“, įvairiausi telefonai. Iš pradžių mėginau viską atkurti, pavyzdžiui, radijas, kad pagrotų, bet šiek tiek pabodo. Žinoma, čia nėra didelės vertės, bet norėjosi surinkti“, - šypsosi K. Kubilius.

Vos nusileidus nuo laiptų pirštu duriama į didelį ZIM limuziną. „Čia yra ZIM‘as iš Stalino garažo. Negaliu pasakyti, ar juo važinėjo pats Stalinas, ar jo klerkai, tačiau pats automobilis yra iš jo garažo. Tai šarvuotas modelis. Labai retas atvejis. Žiūrėti į ją gražu, tačiau važiuoti... bėda. Vairo stiprintuvo nėra, stabdžių stiprintuvo nėra, variklis kaip GAZ‘iko. Tačiau sėdėti gale - viskas gerai, vietos daug“, - prisėsti ant galinės sėdynės kviečia K. Kubilius.

Visgi tai ne sentimentai, o tiesiog objektyvios priežastys - K. Kubilius ėmė tai, ką paimti buvo lengviausia. „Kai atsidarė sienos, nuo „Žigulių“ ir „Maskvičių“ perėjome prie importinių automobilių, todėl sovietiniai automobiliai kainavo pigiai. Galiausiai, kai tokių automobilių pririnkau daug, man jie tapo nelabai ir įdomūs. Pastebėjau, kad yra ir kitų automobilių“, - racionalią priežastį LRT.lt įvardija K. Kubilius.

Išnaršius pagrindinę erdvę, buvau nusiteikęs, kad netrukus išeisime į kiemą, pakalbėsime apie vieną kitą ten stovinti eksponatą ir atsisveikinsime. Kol ėjome į kitas patalpas, akis užkliuvo už lauke stovinčio „Hummer H2“, kuris, akivaizdu, tik užima vietą ir nėra nei mylimas, nei naudojamas ar turintis didelę istorinę vertę. „Prieš maždaug dešimt metų buvo organizuojamas toks suvažiavimas, į kurį negalėjau atvažiuoti su paprastu automobiliu. Jau ruošėmės važiuoti, tačiau suvažiavimo organizatorius viską perkėlė į salą ir šiuo automobiliu taip ir nepasinaudojau.

Prieiname duris, kurias pravėrus pamatome išardytą ir restauruojamą 1962-ųjų metų gamybos „Ford Taunus“. Kęstutis nekantrauja, kada automobilio restauracija bus baigta, nes jam tai - labai gražus automobilis.

„Čia yra „Jaguar“, ruošiamės jį restauruoti. Automobilis atvyko iš Kalifornijos, JAV, tačiau dokumentai rodo, kad prieš tai jis buvo Anglijos Karalienės garaže“, - trumpai šio automobilio istoriją pristato K. Kubilius.

„Čia yra „Ford Model T“ ir jam yra šimtas metų. Šalia stovi „Citroen Traction Avant“. Su juo važiuoju visur, kur mane pakviečia. Gale vietos labai daug, pavaros jungiamos prie vairo. O su „Ford“ važiuoti negali, nes tam reikia keturių rankų, daug visokių svirtelių. Kol užvedi, vieną svirtį trauki, kitą stumi. Tačiau manau, kad kiekvienas muziejus turi turėti tokį modelį savo ekspozicijoje“, - automobilius pristato K. Kubilius.

„Tokių „Čaikų“ pagaminta 1000 vienetų. Ji šiuo metu restauruojama po truputį ir tai milžiniškas darbas. Bet turime ir jau padarytą egzempliorių. Iš tikrųjų turiu tris tokias „Čaikas“. Visgi man jų trijų nereikia, galbūt vieną ar dvi į ką nors iškeisiu“, - aprodydamas jau restauruotą ir pilnai funkcionuojantį egzempliorių sako K. Kubilius.

Tačiau lygindamas šiuo automobilius, K. Kubilius sako, kad vokišką naudoja kai reiškia važiuoti kur nors toliau.

Paklaustas, ar vis sunkiau surasti tokių automobilių, K. Kubilius atsako, kad sunku ne tik surasti, bet ir nupirkti, nes kai kurie pervertina savo turimą „turtą“. Arba atsakau, kad pamėgintų pats sutvarkyti ir tada parduotų už atitinkamą sumą. Bet tai sudėtinga, nes norint sutvarkyti, pavyzdžiui, seną motociklą, reikia tam tikrų įgūdžių ir reikiamų priemonių“, - įvardija K. Kubilius.

Kalbant su K. Kubiliumi, jis sakė, kad tikriausiai nėra tokio Lietuvos taško, kurio nebūtų aplankęs ieškant įvairių į jo muziejų tinkančių eksponatų. Šiuo metu savo eilės į dirbtuves laukia dar penki automobiliai ir, tikina K. Kubilius, gyvenimo projektas priartės prie pabaigos. „Mano svajonė surinkti po vieną automobilį iš kiekvienos šalies, kurioje jie buvo gaminami. Tačiau kalbu tik apie prieškarinį laikotarpį. Naujesni manęs nebedomina ir aš jų jau nebenoriu."

"Autogedas": Restauravimo cechas Šiauliuose

Su kokiomis problemomis tenka susidurti restauruojant senus automobilius, portalui lrytas.lt papasakojo Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Autogedas“ restauravimo cecho vadovas Aivaras Butka.

„Mūsų specializacija - automobilių, kurie buvo pagaminti po 1940-ųjų, restauravimas arba rekonstrukcija. Tai nereiškia, kad nesame restauravę ir senesnių automobilių. Tačiau mes labiau linkę draugauti su metalu, o praėjusio amžiaus pradžioje gamintų automobilių kėbului dar buvo naudojama nemažai medienos. Restauruojamų automobilių markė mums nėra svarbi. Antram gyvenimui esame prikėlę ir nemažai vokiškų, amerikietiškų, ir Sovietų Sąjungoje pagamintų automobilių. Teko restauruoti visą gamą Gorkio automobilių gamyklos gaminių: GAZ-12 ZIM, GAZ-13 („Čaika“), GAZ-M-20 „Pobeda“, GAZ-21 „Volga“. Sovietų Sąjungos automobilių pramonės ikonomis tapusių GAZ-21 esame restauravę išties nemažai“, - sakė A.Butka.

Dėl automobilio restauravimo į juos besikreipiančius klientus A.Butka sakė galįs suskirstyti į kelias kategorijas. „Prie pirmosios priskirčiau tuos, kurie turi sentimentų sovietinei technikai. Į mus dėl tokių automobilių restauravimo kreipiasi ir lietuviai, ir latviai, ir rusai. Antra kategorija - tai tie, kurie nori restauruoti ne sovietinius automobilius. Dažniausiai tenka restauruoti klasikinius „Mercedes-Benz“ ar galingus amerikietiškus automobilius. Užsakymų dėl tokių automobilių restauracijos mes daugiausia sulaukiame iš užsieniečių. Prie trečios kategorijos priskirčiau tuos, kurie nori susikurti savo svajonių automobilį. Kalbu apie šiuolaikinius automobilius, kurie po rekonstrukcijos įgauna senovinę išorę, ar senovinius automobilius su patobulintais varikliais, stabdžiais bei valdymo sistemomis. Tai - ne tik sovietinės automobilių pramonės ikonomis tapusių pobedų ar volgų replikos, bet klasikinių „Mercedes-Benz“, „Chevrolet“ ar kitų vakarietiškų automobilių replikos, kurioms sukurti mes naudojome tų pačių firmų vėlesnės laidos automobilius“, - sakė A.Butka.

Paklaustas, kokius automobilius - vakarietiškus ar sovietinius - lengviau restauruoti, įmonės „Autogedas“ restauravimo cecho vadovas atsakė, kad viską lemia automobilio būklė ir galimybės gauti jam atsarginių dalių. „Jei automobilio kėbulas stipriai pažeistas korozijos, o atsarginių dalių surasti sunku, restauratorių laukia sunkus ir ilgas darbo procesas. Remdamasis turima praktika galiu pasakyti, kad restauruojant sovietinius automobilius tenka susidurti su didesnėmis problemomis“, - sakė A.Butka.

Pasak cecho viršininko, restauruojant sovietinių automobilių kėbulus viską lemia trys veiksniai. Tai - natūrali korozija, autoavarijų pasekmės ir automobilio remonto lygis po autoįvykių. „Pavyzdžiui, jei GAZ-21 „Volga“, kurių esame restauravę daugiausia, buvo gerai prižiūrimas ir laikomas vėdinamame garaže, yra tikimybė, kad jis nebus stipriai surūdijęs ir kėbulo restauracija nepareikalaus didelių investicijų.

Automobilių remontas po avarijų Sovietų Sąjungoje totalinio deficito laikais buvo ypač problemiškas. Gauti atsarginių dalių buvo sunku, į autoservisus be pažinčių ar pakišų nepateksi. Net ir sulaukęs savo eilės į autoservisą dar nebuvai garantuotas, kad automobilis bus suremontuotas kokybiškiau, nei tai galėtų padaryti tavo garažo kaimynas. Ir žmonės sukosi kaip išmanydami: per avariją sulankstytą kėbulą virindavo autogenu, sulankstytų dalių formą atstatinėdavo plaktuku, ant viršaus tepdavo storą sluoksnį glaisto. Gavus taip „suremontuotą“ automobilį tenka viską pradėti iš pradžių“, - sakė A.Butka.

Sovietų Sąjungoje į senus automobilius buvo žvelgiama atsainiai. „Aštuntajame-devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais GAZ-21 nebuvo vertinami. Nemažai šių automobilių tapo pagalbininkais ūkyje, kuriais buvo galima parsivežti kad ir toną plytų. Toks lengvojo automobilio naudojimas vietoj krovininio užmušė arba stipriai subjaurojo didelę dalį šios laidos volgų. Labai daug pas mus restauruoti patenkančių GAZ-21 bagažinės dugnas yra įdubęs. O tai byloja, kad šis automobilis buvo naudojamas ne pagal paskirtį. To negalima pasakyti apie tų pačių laikų vakarietiškus automobilius. Jų savininkai savo automobilius visada naudojo pagal paskirtį“, - sakė restauravimo cecho vadovas.

Didele problema restauruojat sovietinius automobilius tampa atsarginių dalių trūkumas ir jų kokybė. „Net radęs skelbimą apie parduodamas GAZ-21 atsargines dalis negali pradėti džiūgauti. Sovietinėje automobilių pramonėje kokybiškesnės detalės buvo naudojamos surenkant naujus automobilius, o nekondicinės keliaudavo į atsarginių dalių sandėlius. Todėl net, tarkime, tokio nekondicinio sparno be pripjovimo ir virinimo tu taip paprastai į kėbulą neįstatysi.

Kai kurias kolekcininkių dėmesį traukiančių GAZ-21 interjero detales gamina specializuotos įmonės. „Autogedo“ restauratoriai bendradarbiauja su keliomis tokias detales Latvijoje ir Ukrainoje gaminančiomis įmonėmis. „Tačiau restauruojant senus automobilius keblumų dėl atsarginių dalių iškyla nuolat. Jei jų tenka ieškoti ilgai, mes tuomet stabdome vieną projektą ir imamės kito, o gavę reikiamą detalę jį vėl atnaujiname. Pasitaiko, kad reikiamos detalės nėra iš kur gauti arba mūsų netenkina siūlomos replikos kokybė. Tuomet tokią detalę gaminamės patys. Restauruodami GAZ-21 automobilius mes patys visuomet gaminamės akumuliatorių laikiklius ir posparnius“, - sakė A.Butka.

Dar daugiau problemų restauratoriams kyla remontuojant sovietinių automobilių variklius ir greičių dėžes. „Restauruodami GAZ-21 variklius dažniausiai susiduriame su vožtuvų pakėlimo mechanizmo problemomis - jis būna labai sudilęs. Į sovietinių laikų atsargines automobilių detales mes žiūrime rezervuotai. Todėl norint restauruoti vieną variklį kartais tenka papildomai išrinkti dar kelis n... El.

Štai keletas pavyzdžių, ką galima rasti garažuose ir skelbimų portaluose:

• Parduodu senas radijas su plokštelių grotuvais Rekord D65, Vega 312 Stereo (2vnt), Sirius 309. Kai kurios įsijungia, kai kurios ne. po 10 eurų . Prietaisu.
• Parduodu Kiev-60 legendinę sovietinę vidutinio formato juostinę kamerą, idealiai veikiančią.
• Parduodu sovietine siuvimo mašina. Stovis matosi nuotraukuose.
• Antikvarinė sovietinė radiola Čaika - M 1955 metų. III klasė. Dnepropetrovsko gamykla (Rusija). Yra naudojimo instrukcija su gaminio metais.
• Itin reta, veikianti sovietinė juostinė filmavimo kamera su originaliais elementais ir įkrovikliu. Krasnogorsk-3 16 mm vintažinė kino kamera.
• PARDUODU: vintažinę Krasnogorsk-3 16 mm kino kamera (nauja, pilnas komplektas).
• Elektrinė tarybinė plytelė. Vintažinė būklė, atitinka nuotraukas.
• Sovietinė rankinė kuro pompa - kolonėlė.

Tipinis sovietinis garažas

Metaliniai garažai

• El. Skardinis garažas 3x5 dvišlaitis,su pakeliamais vartai, vartų skardos profilis platus horizontalus.
• Skardinis garažas 4x6 dvišlaitis,su pakeliamais vartai, vartų skardos profilis platus horizontalus.
• Parduodamas tvarkingas metalinis garažas nusikėlimui 3x6m. Galima išsivežti išsiardint dalimis. Stogas neleidžia, yra spec. raktas.
• Garazas suvirintas is transformatoriniu tad labai storo metalo. Dydis 6*3m (telpa i fiskara). Garaze yra medines grindys. Rokiškio r., Panemunėlio glž.
• METALINIS GARAŽAS "LOTUS" 308 x 465 x 225 cm SU PALČIOMIS DU...

Kita garažo įranga

• Metalinė lentyna, sunkiasvoris darbastalis, 180 x 100 x 60 cm...
• Garažas Metalinis iškabos namas Plokštė Metalinis plakatas...

Štai lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai sovietinės technikos restauravimo iššūkiai:

tags: #garazas #sovietine #technika