Lietuvoje garažų savininkai dažnai buriasi į bendrijas, kad efektyviau valdytų ir prižiūrėtų savo turtą. Šiame straipsnyje aptarsime garažų savininkų bendrijų (GB) veiklos principus, jų teisinį statusą, narių teises ir pareigas bei kitus svarbius aspektus.
Bendrijų tipai ir teisinė forma:
Lietuvoje egzistuoja įvairių tipų bendrijos, skirtos skirtingų tipų nekilnojamojo turto savininkams:
- DNSB - Daugiabučio Gyvenamojo Namo Savininkų Bendrija
- SB - Sodų, Sodininkų Bendrija
- GB - Garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrija
- B - Bendrija, juridinio statuso neturinti bendruomenė
Garažų savininkų bendrija (GB) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti ir prižiūrėti (eksploatuoti) garažų paskirties pastatą. Bendrijos teisinė forma - bendrija.
Bendrijos veiklos laikotarpis neterminuotas. Bendrijos veiklą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.
Pagrindiniai bendrijos veiklos tikslai ir sritys:
- Garažų paskirties pastato bendrojo naudojimo objekto naudojimas, valdymas ir priežiūra.
- Lėšų kaupimas garažų paskirties pastato bendrojo naudojimo objekto priežiūrai ir atnaujinimui.
- Žemės sklypų įgijimas, juose garažų paskirties pastatų statyba ir eksploatacija.
- Dalyvavimas atitinkamose Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose siekiant gauti Europos paramą, susijusią su bendrijos nariams priklausančių garažų ir garažų pastato modernizavimu (atnaujinimu).
- Stojimas į kitas asociacijas ar visuomenines organizacijas.
Narystė bendrijoje: įstojimas ir išstojimas
Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais. Įsteigtos ir įregistruotos bendrijos nariu garažų (garažo) savininkas tampa pateikęs rašytinį prašymą bendrijos pirmininkui bei įstatų 1 punkte nurodytame pastate esančių garažo (garažų) įsigijimo nuosavybės teisėmis dokumentus ar tapęs savininku kitais įstatymų nustatytaus pagrindais (dovanojimas, paveldėjimas ir kt.).
Narystė bendrijoje pasibaigia:
- garažo (garažų) savininkui išstojus iš bendrijos;
- garažo ( garažų) savininkui netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą;
- garažo (garažų) savininkui mirus;
- garažo (garažų) savininką - juridinį asmenį - likvidavus arba reorganizavus;
- likvidavus bendriją.
Bendrijos narys, norėdamas išstoti iš bendrijos, pateikia bendrijos pirmininkui rašytinį prašymą.
Bendrijos narių sąrašas:
Bendrijos narių sąraše (Įstatymo nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąraše) nurodomi bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių sąraše papildomai turi būti nurodytas turimų garažų patalpų plotas ir turto dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat įstojimo į bendriją bei išstojimo iš jos data.
Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenis keičia bendrijos pirmininkas, kai bendrijos nariai ar jų atstovai informuoja apie pasikeitusius duomenis. Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus. Už bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą atsako bendrijos pirmininkas.
Valdymas ir sprendimų priėmimas:
Aukščiausias bendrijos organas yra visuotinis narių susirinkimas. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet nevėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.
Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.
Visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų įstatų 1 punkte nurodytame pastate esančių garažų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame bendrijai priklausančiame pastate.
Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie garažų bendrijų veiklą:
Štai keletas klausimų, kurie dažnai kyla garažų savininkams, priklausantiems bendrijoms:
- Ar bendrija gali išieškoti įsiskolinimus iš narių? Taip, bendrija turi teisę reikalauti narių mokėti nustatytas įmokas.
- Kada reikia keisti bendrijos įstatus? Įstatus verta keisti, kai jie nebeatitinka galiojančių teisės aktų, keičiasi valdymo tvarka, įmokų skaičiavimo ar balsavimo taisyklės.
- Ar bendrija gali nustatyti vidaus tvarką? Taip, bendrija gali patvirtinti vidaus taisykles, kurios būtų privalomos visiems nariams.
- Ką daryti, jei narys neteisėtai pastato kliūtį? Pirmiausia rekomenduojama kreiptis raštu ir pareikalauti pašalinti kliūtį, jei nepadeda - galima kviesti policiją ar statybos inspekciją.
- Ar galima nustatyti ar keisti servitutą? Taip, servitutas gali būti nustatomas šalių susitarimu arba teismo sprendimu.
- Ar bendrija turi teisę spręsti, kaip naudojamas bendras turtas? Taip, bendras turtas valdomas visų narių bendrai.
- Ką daryti, jei narys ginčija bendrijos sprendimus ar kelia konfliktus? Užfiksuoti bendrijos sprendimą raštu, pateikti argumentuotą atsakymą ginčijančiam nariui.
- Ar garažų bendrija gali bendradarbiauti su teisininku nuolat? Taip, galimi keli variantai: vienkartinė pagalba, atstovavimas konkrečiuose ginčuose arba mėnesinė teisinė priežiūra.
- Ar galima paruošti bendrijai „standartinį dokumentų rinkinį“? Taip, galime parengti visą būtiną dokumentų paketą: nauji arba koreguoti įstatai, vidaus taisyklių projektai, susirinkimų šaukimo ir protokolų šablonai.
Bendrijos valdymas:
Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir bendrijos pirmininkas. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus: yra sulaukęs pilnametystės, yra Lietuvos Respublikos pilietis, paprastai turintis nuosavybės teises į įstatų 1 punkte nurodytame Bendrijos valdomame pastate esantį garažą (garažus). Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi nuosavybės teisių į garažą (garažus) įstatų 1 punkte nurodytame pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijos nariai dėl tokio sprendimo balsuoja raštu visuotiniame susirinkime.
Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) dalyvaujančių visuotiniame susirinkime narių balsų dauguma 3 metų laikotarpiui.
Registruotų bendrijų sąrašas pagal miestus:
Lietuvoje yra daug registruotų bendrijų, veikiančių įvairiuose miestuose ir rajonuose. Štai keletas pavyzdžių:
- Akmenė
- Alytus
- Anykščiai
- Birštonas
- Biržai
- Druskininkai
- Elektrėnai
- Ignalina
- Jonava
- Jurbarkas
- Kaišiadoriai
- Kalvarija
- Kaunas
- Kėdainiai
- Klaipėda
- Kretinga
- Kupiškis
- Lazdijai
- Lentvaris
- Marijampolė
- Mažeikiai
- Molėtai
- Neringa
- Pakruojis
- Palanga
- Panevėžys
- Pasvalys
- Plungė
- Prienai
- Radviliškis
- Raseiniai
- Rietavas
- Rokiškis
- Šakiai
- Šalčininkai
- Šiauliai
- Šilalė
- Šilutė
- Širvintai
- Skuodas
- Švenčionys
- Tauragė
- Telšiai
- Trakai
- Ukmergė
- Utena
- Varėna
- Vilkaviškis
- Vilnius
- Visaginas
- Zarasai
Šis sąrašas nėra baigtinis, nes bendrijų steigimas yra nuolatinis procesas. Norint rasti konkrečią bendriją, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės institucijas arba naudotis specializuotomis duomenų bazėmis.
Konkrečių bendrijų pavyzdžiai:
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai garažų savininkų bendrijų, veikiančių Lietuvoje:
- Žemaitės g. 17A/B garažų savininkų bendrija
- Laisvės pr. 1. 507-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija
- Bitininkų g. Garažų Savininkų Bendrija Nr. 451
- Architektų g. Garažų savininkų bendrija "Architektų g. keturi"
Šios bendrijos, kaip ir kitos, veikia pagal įstatus ir teisės aktus, siekdamos užtikrinti tinkamą garažų priežiūrą ir valdymą.
Apibendrinant, garažų savininkų bendrijos yra svarbi priemonė užtikrinant tinkamą garažų eksploatavimą ir priežiūrą. Jos leidžia savininkams kartu spręsti bendras problemas ir efektyviau valdyti savo turtą.