Vairuotojui anksčiau ar vėliau tenka parduoti savo automobilį. Tai yra neišvengiama. Net ir itin geri ir brangūs automobiliai sensta, todėl reikia juos keisti. Automobilio pardavimas gali būti itin greitas procesas, jeigu parduodate automobilį, kuris yra paklausus, greičiau parduoda ir tie, kurie siūlo itin gerą kainą. Visgi tie, kurie automobilį parduoti nori už gerą kainą, gali vargti parduodami automobilį. Toks procesas gali būti itin ilgas ir varginantis. Todėl žmonės dažnai renkasi automobilių supirkimą.
Kada verta kreiptis į automobilių supirkėjus?
Automobilio pardavimas neretai tampa itin ilgu bei varginančiu procesu. Deja, bet parduoti automobilį iš karto ir už tai gauti itin gerą kainą yra beveik neįmanoma. Greičiausiai Jums teks kainą vis nuleisti. Nereikia pamiršto ir to, jog neretai skelbimai yra mokami, todėl išleisti gali tekti ir talpinant skelbimus. Jei skelbimas buvo skelbimų portaluose ilgą laiką, suma turėtų susidaryti nemaža. Automobilių supirkimas gali supirkti ne tik automobilius, bet ir automobilio detales ir taip toliau. Daugelis nesiryžta savarankiškai parduoti automobilį vien dėl laiko stokos. Neretai pasitaiko, jog automobilį pardavinėti reikia itin ilgai, o ir pats laikas leidžiamas tikrai būna produktyviai. Gali būti, jog teks bendrauti su potencialiais pirkėjais diena iš dienos, tai gali atimti daug Jūsų laiko, o automobilis gali būti taip ir neparduotas. Deja, bet tai pasitaiko. Automobilių supirkimas dažnai yra pasirenkamas būtent dėl laiko.
Būtent dėl to neretai žmonės nusprendžia, jog verčiau yra kreiptis į supirkėjus. Auto supirkėjai yra žmonės, kurie superka automobilius bei jų dalis. Gali būti, jog toks variantas Jūsų automobiliui yra vienintelė išeitis. Pasitaiko, jog žmonės nori parduoti automobilį, kuris turi itin didelius defektus arba yra tiesiog neveikiantis. Parduoti tokį automobilį yra itin sunku, todėl kreiptis reikėtų į supirkėjus.
Automobilių supirkimo privalumai
Auto supirkėjai yra puiki išeitis, jei norite sutaupyti laiką, tačiau jie turi ir daugiau privalumų. Supirkėjai dažniausiai pasiūlo ne tik gerą kainą, bet ir itin trumpą laiko tarpą. Turint visus reikalingus dokumentus, automobilis gali būti parduotas iš karto. Automobilių supirkimas yra dažnas pasirinkimas ne tik tų, kurie taupo laiką, bet ir tų, kurie turi sunkiai parduodamą automobilį. Turint visiškai neveikiantį automobilį arba su itin dideliais defektais, jį parduoti pirkėjui gali būti itin sunku, o kartais net neįmanoma. Todėl neretai žmonės gali rinktis tarp supirkimo ir automobilio išmetimo. Parduodant neveikiantį automobilį nebus pasiūlyta suma, kokią galėtumėte gauti už veikiantį, tačiau vis tiek parduoti yra daug naudingiau nei išmesti. Parduodami gali būti ne tik neveikiantys, bet ir veikiantys, neturintys jokių defektų. Toks variantas taip pat yra galimas.
Supirkėjai dažnai pasiūlo itin geras kainas. Nėra paslaptis, jog jie uždirba iš to, jog superka automobilius. Toks yra jų verslas. Kuo daugiau supirks, tuo daugiau uždirbs. Būtent dėl šios priežasties supirkėjai Jums gali pasiūlyti itin gerą kainą, kokios Jums nepasiūlytų pirkėjas. Didelis privalumas yra ir tai, jog supirkėjas neprivers Jūsų jaustis nekomfortabiliai. Supirkėjai yra patyrę specialistai, todėl jie išspręs visus Jums kilusius klausimus, net gali padėti sutvarkyti dokumentus. Ypač dažnai žmonės renkasi supirkėjus ir todėl, nes visa suma yra gaunama iš karto. Natūralu, jog norisi parduoti seną automobilį kuo greičiau ir investuoti į naują arba ką nors kitką.
Kada supirkėjas gali atsisakyti pirkti automobilį?
Automobilių supirkimas yra itin paklausi paslauga. Visgi, nutinka ir taip, jog supirkėjai atsisako pirkti automobilį. Tokiu atveju reikėtų labai nenusivilti ir prisiminti, jog ši paslauga yra itin paklausi, todėl ir pasiūlos yra nemažai. Jei vienas supirkėjas atsisakė, kreipkitės į kitą. Atsisakyti Jūsų automobilio gali dėl kelių priežasčių. Visų pirma, gali būti, jog norite per didelės sumos. Jei Jūsų automobilio vertė yra gerokai mažesnė nei suma, kurios prašote, tuomet gali būti, jog automobilis liks neparduotas. Gali būti ir tai, jog asmuo arba įmonė neturi tam pakankamo biudžeto. Jei Jūsų automobilis yra itin brangus, gali būti, jog jiems arba tai yra per brangu arba kelia per didelę riziką. Pasitaiko, jog atsisako supirkti automobilį, nes yra įtaria, jog jis gali būti vogtas.
Kaip išsirinkti patikimą supirkėją?
Automobilio pardavimas yra itin ilgas ir neretai nesėkmingas procesas, būtent dėl šios priežasties neretai žmonės renkasi automobilių supirkimą. Neretai pasitaiko, jog automobilių supirkimas pasiūlo itin gerą kainą, tačiau reikia rinktis supirkėją itin atidžiai.
Lietuvos turtingiausiųjų TOP 200
Vakarų pasaulyje įprasta, kad milijardieriai ir milijonieriai dalinasi gyvenimiškomis pamokomis, patarimais ar net pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje tokia tradicija nėra paplitusi. „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė komentuoja, kad įtakos tam turėjo įvairūs veiksniai. Vienas iš jų yra labai turtingų verslininkų kiekis.„Lietuvoje tokių, kurie būtų labai turtingi pasaulio lygmenyje, yra sąlyginai ne daug. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, jei asmenybė nėra ekspresyvi, linkusi būti dėmesio centre, natūralu, kad ji vengia dėmesio. Vakarų šalyse irgi yra tokių milijonierių, apie kuriuos nieko nepasiskaitysi laikraščiuose. Tačiau, dėl didesnio turtingųjų kiekio, mes nuolat girdime sėkmingų verslų istorijas ar jų asmeninio gyvenimo peripetijas. Tiesiog, ten yra daugiau apie ką rašyti. Kitas ypatumas yra lietuviškų verslų kūrimosi istorija sugriuvus Tarybų sąjungai. Iš ten daugelio žmonių galvose dar yra gyvas stereotipas, kad turtingieji turtingais tapo nesąžiningai, savo apsukrumo dėka. Dar viena iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos labai turtingi verslininkai nepuola viešai pasakoti apie save, yra ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvena labai didelis kiekis žmonių, vengiančių prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei jiems nesiseka, trūksta pinigų (o dažniausiai su tokiu požiūriu gyvenant taip ir yra), jie galvoja, kad turtingieji turi jiems padėti, išspręsti už juos jų problemas. Tad, viešai pasakoti apie savo sėkmę gali atrodyti nepalanku, nes paskui tenka gintis nuo daugybės tokių, kurie išlieja savo pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ir kažko reikalauja“, - sako L. Rimkutė.
Galiausiai verslo konsultantė įvertina ir pačių lietuvių mentalitetą, kuris tikrai nepaskatina verslininkų girtis. „Tiesa, nesame tokie kuklūs kaip skandinavai, mėgstame rodyti savo statusą pirkdami brangius automobilius ir daiktus, tačiau esame kuklesni už prancūzus, italus ar kitus vakariečius. Visgi manau, kad su laiku pokyčiai vyks, tačiau netikiu, kad jie bus radikalūs. Keičiantis kartoms visuomenėje mažės tokių, kuriems verslas ir dideli pinigai asocijuosis su apgaule, verslininkai vis laisviau jausis kalbėdami apie save ar verslo kūrimą. Tačiau priežasčių staigioms permainoms aš nematau“, - teigia verslo psichologė. Verslininkų nenorui viešinti save gali įtaką daryti ir tai, jog jie neturi tinkamų įgūdžių bendrauti su žiniasklaidai. Visgi L. Rimkutė pastebi, kad dalis rimtų įmonių vadovų mokosi šių įgūdžių specialiuose seminaruose. „Tiesa, gal ta dalis dar nėra pakankamai didelė, ypač kalbant apie ne sostinėje gyvenančius verslininkus. Tarp Vilniaus ir periferijos tikrai kol kas yra skirtumas. Bendravimo su žiniasklaida įgūdžių lavinimas padėtų, tačiau svarbiausiu veiksniu einant viešumo link, mano manymu, yra noras. O jis atsiras tik suvokus to viešumo kuriamą vertę, kuri, mano manymu, daugeliu atvejų yra didelė“, - komentuoja ji.
Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 200. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys. Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių milijonierių, kurie žinomi ir iš sporto ar politikos pasaulio.
102. Jonas Jagminas, „Agroaves Group“, 35 mln. eurų
Dar paauglystėje Tytuvėnų durpių įmonėje šaltkalviu pradėjęs dirbti J. Jagminas greitai kilo karjeros laiptais socialistinėje santvarkoje, sėkmė neaplenkė ir laisvosios rinkos sąlygomis. Nepriklausomybės išvakrėse J. Jagminas užėmė LSSR Ministrų tarybos pirmininko postą. Jam priklausanti „Agroaves Group“ valdo keletą paukštynų, pašarų gamyklą, statybos bendrovę. Tačiau šis asmuo gali būti žinomas ir ne dėl sėkmingos verslininko karjeros.Be žemės ūkio produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos J. Jagminas suko ir politikos keliu. Priklausė Šilalės rajono tarybai, 2004-2006 m. Darbo partijai, o 2006-2011 m. LSDP. Ne tik, kad priklausė partijoms, bet ir buvo išrinktas Seimo nariu, tad tuo pačiu buvo ne tik vienas turtingiausių žemės ūkyje, bet ir Seime. Baigęs kadenciją J. Jagminas visas jėgas sutelkė verslo plėtojimui. Seime verslininkas netruko užmegzti pažinčių. 2012 m. jo žmona Audronė Jagminienė atidarė paukštyno kompleksą Lazdijų rajone. Nuošalaus Krikštonių kaimo publika stebėjosi visi. Mat tuomet į atidarymą sugužėjo ir tuometinis premjeras Andrius Kubilius su žmona bei kiti politikai - Edmundas Pupinis, Kazimieras Starkevičius, Artūras Margelis. Verslauti Jonui ne visuomet buvo lengva. Ilgą laiką savo verslo plėtrą planavęs Varėnos rajono savivaldybėje, buvęs Seimo narys nebeapsikentė karų teismuose ir prieš porą metų savo planus vystyti gamybą perkėlė į Lazdijus. Ten jam buvo suteikta galimybė užsiimti ne turizmu, kaip numatyta įsigytų pastatų privatizavimo sąlygose, o statyti kiaušinių perinimo inkubatorių. Tuomet jis buvo daugiausiai investavęs verslininkas Lazdijų rajone.
107. Antanas Trumpa, „Rokiškio sūris“, 34 mln. eurų
Paprastai su žiniasklaida vengiantis bendrauti Antanas Trumpa sėkmingą verslininko karjerą pradėjo Nepriklausomybės laikais. Įgijęs inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją ir 1979 m. apgynęs disertaciją, įgijo technikos mokslų daktaro vardą. Tuomet paskirtas dirbti į „Rokiškio sūrių“ gamyklą. Ten kopdamas karjeros laiptais pasiekė gamyklos direktoriaus pareigas, o prasidėjus privatizacijos procesams tapo pagrindiniu jos akcininku.Nors verslininką kiti išskiria dėl jo gebėjimų vadovauti ir strateginio mąstymo, pats A. Trumpa taip nepasakytų. Savaitraščiui „Veidas“ jis yra teigęs: „Ką aš čia sukūriau: atėjau dirbti į sovietinę gamyklą ir joje iki šių dienų pasilikau. O už visa kita, kad nebankrutavom, galima tik Dievui ir likimui dėkoti“. Visgi išskirta, kad verslininkui per visą laikotarpį netrūko ir streso bei kaltinimų. Pirmiausia dėl to, kad nesąžiningai privatizavo įmonę ar įsigijo daugiau „Rokiškio sūrio“ akcijų. Tačiau tai ir liko tik kalbomis.Pats A.Trumpa žiniasklaidai sakė: „Lengviausia buvo dirbti 1991-1992 m., kai buvom laisvi ir valstybė nesikišo, o dabar visada, kad ir ką darytum, jautiesi lyg vaikščiodamas peilio ašmenimis. Ir taip jaučiasi visi verslininkai, ne tik aš. Valstybė verslui ne padeda, bet trukdo. O juk mums reikia dirbti, reikia gaminti, pardavinėti sūrį“. Po truputį „Rokiškio sūrio“ veiklą turėtų perimti sūnus Dalius, tačiau visiškai vairo iš rankų Antanas dar nepaleidžia.Antano Trumpos sūnus Dalius yra AB „Rokiškio sūris“ akcininkas, o nuo 2006 m. liepos mėnesio ir bendrovės valdybos pirmininkas. Anksčiau Dalius Trumpa verslo patirties tėčio kompanijoje sėmėsi būdamas valdybos pirmininko pavaduotoju bei gamybos direktoriumi.Be Daliaus, A.Trumpa turi dar vieną sūnų ir dukrą, tačiau jų šeimos verslas netraukia.„Ir teisinės bazės nėra, kaip verslą palikti šeimoje. Šeima didėja, viskas keičiasi ir negalima sakyti, kad taip bus amžinai. Jei paimti šeimos įmonių didelių nėra labai daug pasaulyje, bet tos kurios išlikusios, jos yra labai didelės. Iš tikrųjų „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“ patirtis rodo, kad šeimos verslas yra efektyvus“, - portalui tv3.lt apie verslo perdavimą šeimos nariams yra kalbėjęs D. Trumpa.
108. Algirdas Butkus, Šiaulių bankas, 33 mln. eurų
Visai neseniai Šiaulių banko valdybos pirmininkas, užėmęs šias pareigas nuo 1999 m. pardavė jam priklausiusias akcijas už 357 tūkst. eurų. Tiesa, jis vis dar užima banko valdybos pirmininko postą.„Tai susiję su mano asmeniniu pirkiniu“, - pardavimą „Verslo žinioms“ nusakė A. Butkus.
110. Jonas Dumašius, „Hindrostatyba“, 32 mln. eurų
Jonui milijonus atnešė ne viena įmonė. Jis - „Hidrostatybos“ direktorius, UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Jasapolė“, UAB „Uliksas“ valdybų pirmininkas bei UAB „Kuršių statyba“ akcininkas.„Hidrostatyba“ registruota 1994 m. išaugo į didžiausią statybinio profilio įmonę Vakarų Lietuvos regione.
114. Jonas Valančiūnas, krepšinis, 30 mln. eurų
Šiuo metu geriausias Lietuvos krepšininkas pradėjo penktąjį savo sezoną NBA ir mėgina įsitvirtinti tarp lygos žvaigždžių. Šį sezoną 213 cm „Toronto Raptors“ vidurio puolėjas jau ne kartą patvirtino esąs komandai naudingas.Profesionalo karjerą pradėjęs „Perlo“ komandoje J. Valančiūnas 2010 metais apsivilki Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius ir siautėjo LKL lygoje nuolat gerindamas savo statistinius rodiklius. NBA jis debiutavo 2012 metų spalio 31 dieną. Triskart geriausiu Lietuvos krepšininku rinktas J. Valančiūnas kiekvienais metais gerino savo statistinius rodiklius, o vasaras atidavė mūsų šalies rinktinei, su kuria 2013 ir 2015 metais tapo Europos vicečempionu.Per pirmuosius keturis sezonus jis uždirbo 15,5 mln. JAV dolerių, tačiau 2015 metų rugpjūtį krepšininkas pasirašė itin pelningą ketverių metų 64 mln. JAV dolerių sutartį. Pagal ją 2019-2020 metų sezone jis uždirbs 17,6 mln. Tai absoliutus rekordas. Iki tol daugiausiai per sezoną uždirbęs lietuvis buvo Žydrūnas Ilgauskas, kuriam 2004-2005 metais „Cavaliers“ klubas sumokėjo 14,625 mln. Be visa ko, 2016 m. J. Valančiūnas išbandė ir aktoriaus duonos suvaidinęs filme „Gautas iškvietimas 3“.
119. Marius Jakulis-Jasonas, „AAA Holdingas“, 28 mln. eurų
M. Jakulis - Jasonas yra asmuo, įrodantis, kad tautiečiai net susikūrę gerą gyvenimą užsienyje, vis tiek turi noro grįžti ir prisidėti prie Lietuvos gerbūvio kūrimo. Būtent toks yra išeivių iš Lietuvos sūnus, augęs ir studijavęs JAV Marius.JAV jis baigė chemijos studijas, o vėliau Niujorko universitete įgijo teisės magistro laipsnį prekybos reguliavimo srityje bei teisės daktaro laipsnį. Būtent šiame mieste vėliau jis ir dirbo 15 metų, specializavosi intelektinės nuosavybės teisėje.Visgi vėliau jis pasirinko savo ateitį kurti Lietuvoje. Metęs visus darbus JAV, 1992 m. Vilniuje įsteigė teisinių paslaugų bendrovę „AAA Law“. Dabar jam priklauso visas „AAA Holdingas“, kuris užsiima ne tik teisine veikla, bet ir viešbučių, nekilnojamo turto ir verslo investicijų plėtra. Jo įmonė valdo tokius viešbučius kaip „Radisson Blu Royal Astorija Hotel“, esanti netoli Vilniaus rotušės bei šalia Katedros aikštės stovintį prabangų „Kempinski Hotel Cathedral Square“.Marius buvo nominuotas „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimui už investicijas Lietuvoje, taip pat priklauso geriausių pasaulio teisininkų, dirbančių su prekių ir paslaugų ženklais, sąrašui „The International Who‘s Who of Business Lawyers“. Pats milijonierius yra teigęs, jog iki šiol džiaugiasi sprendimu iš JAV persikelti į Lietuvą, o tuo džiaugiasi ir jo šeima. Mat vaikai noriai laiką leidžia Vilniuje, o ne Floridoje, kur anksčiau M. Jakulis - Jasonas turėjo namą.
122. Dainius Zubrus, ledo ritulys, 28 mln. eurų
Geriausiu visų laikų Lietuvos ledo ritulininku vadinamas D. Zubrus, karjerą pajėgiausioje pasaulio ledo ritulio lygoje pradėjo būdamas 18 metų. Elektrėniškis NHL naujokų biržoje buvo pašauktas 15 kvietimu „Philadelphia Flyers“ komandos. Pajėgiausioje planetos ledo ritulio lygoje D. Zubrus debiutavo 1996 metų spalio 5 dieną ir jau pirmose rungtynėse pelnė įvartį į „Florida Panthers“ vartus. Būdams debiutantas su „Flyers“ pasiekė NHL finalą. 1998 metais jis buvo išmainytas į „Montreal Canadiens“, o šis 2001 metais išsiuntė lietuvį į „Washington Capitals“.Po 2004-2005 metų lokauto, kurį Dainius praleido žaisdamas Rusijoje, jis vėl grįžo į Vašingtoną, kur pradėjo demonstruoti geriausią savo karjeroje žaidimą, tačiau jau 2007 metais buvo priverstas išvykti į „Buffalo Sabres“ ekipą. Tapęs laisvuoju agentu D. Zubrus tais pačiais metais pasirašė šešerių metų 20,4 mln. vertės kontraktą su „New Jersey Devils“. Šiam pasibaigus lietuvis apsivilko „San Jose Sharks“ marškinėlius ir trečią kartą karjeroje kovojo NHL finale. Deja, NHL Stanley taurės jam taip ir nepavyko iškovoti. Per 17 metų karjerą NHL kol kas apie karjeros pabaigą nepaskelbęs D. Zubrus uždirbo apie 38,9 mln. eurų, o pelningiausi Dainiui buvo šešeri metai „Devils“ komandoje. Per sezoną Naujajame Džersyje lietuvis uždirbdavo po 3,4 mln. JAV dolerių.D. Zubrus apgailestavo tik dėl vieno - jam nepavyko laimėti aukščiausio titulo: „Mano tikslas buvo vienas - iškovoti Stenlio taurę ir parvežti ją į Lietuvą“.Kanados modelį vedęs, sūnaus Thomo ir dukros Emmos susilaukęs sportininkas nenutraukia ryšių su Lietuva - tradiciškai su NHL fondo pagalba atgabena labdarą vaikams. Ledo ritulio komplekto vertė - 300 iki 400 eurų. Jo pastangomis per kelerius pastaruosius metus parama apranga buvo suteikta bemaž 200 jaunųjų Lietuvos ledo ritulininkų.
125. Eugenijus Arvydas Janulaitis, „Fermentas“, „J investicijos“, 26 mln. eurų
Biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras E. A. Janulaitis yra tikras modernių biotechnologijos įmonių Lietuvoje pradininkas. Dabartinio Biotechnologijos instituto mokslininkas 1995 m. kartu su kolegomis įsteigė bendrovę „Fermentas“, kuri netrukus pelnė tarptautinį pripažinimą. 2010 m. ją už 215 mln. eurų įsigijo JAV įmonė „Thermo Fisher Scientific“.E. A. Janulaitis dabar yra investicinės bendrovės „J investicijos“ savininkas, taip pat lėšų skirta mokslo projektams ir jauniems talentams paremti. Savo moksline veikla jis prisidėjo prie genų inžinerijos vystymosi pasaulyje, o tarptautinėje aplinkoje yra paskelbęs daugiau kaip 70 publikacijų.
128. Idrakas Dadašovas, „Penki kontinentai“, 25 mln. eurų
Vienai stambiausių ir seniausių Lietuvos informacinių technologijų bendrovei „Penki kontinentai“ vadovaujantis I. Dadšovas apie savo asmeninį gyvenimą su žiniasklaida nekalba.Tačiau apie IT sektorių Lietuvoje pasisakyti nevengia. Savaitraščiui „Veidas“ jis yra sakęs, kad Lietuva vis aktyviau naudoja piliečių intelektinį potencialą darbui informacinių technologijų srityje.„Darbo jėgos rinką šalyje sudaro apie 1,5 mln. specialistų. Lietuva patenka į Europos šalių, kuriose jaunuoliai veržiasi dirbti IT sektoriuje, penketuką. Mūsų šalis taip pat gali pasigirti sparčiausiu viešuoju „Wi-Fi“ internetu ir greičiausiu plačiajuosčio interneto ryšiu. Tai reiškia, kad mūsų bazė labai stipri ir ateityje reikėtų suderinti efektyvų bendradarbiavimą tarp verslo ir švietimo institucijų. Tai leis nukreipti visas jėgas į šalies konkurencingumo didinimą“, - komentavo jis.Bendrovė įkurta 1992 metais, o I. Dadašovas yra vienintelis jos akcininkas. Pagrindinė įmonės veikla yra bankiniam sektoriui skirtų technologijų, programinės įrangos, mokėjimo bei lojalumo sistemų kūrimas, diegimas ir priežiūra, telekomunikacijų paslaugos - šviesolaidiniam internetui, interaktyviajai IP televizijai, IP telefonijai, Intelektinio būsto sistemoms. Įmonė taip pat užsiima nekilnojamuoju turtu.
131. Darius Kasparaitis, ledo ritulys, 25 mln. eurų
Lietuvą būdamas 14 metų palikęs ir jau šešiolikos Maskvos „Dinamo“ komandoje debiutavęs D. Kasparaitis yra pagarsėjęs fiziškai agresyviu žaidimu - dėl jo jėgo...
Šaltiniai: El. Garažus, Superkame auksą, Nekilnojamo turto supirkimas, Automobilių supirkimas, Įrankių Dewalt makita Hilti ir kt. supirkimas.
tags: #garsiausi #turto #supirkejai #pasailyje