Gedvydas Vainauskas (g. 1955 m. lapkričio 7 d. Utenoje) - žinomas Lietuvos žurnalistas, leidybos bendrovės UAB „Lietuvos rytas“ veiklos plėtotojas, akcininkas ir buvęs krepšinio klubo vadovas. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo karjerą, turtą ir asmeninio gyvenimo vingius.
Gedvydas Vainauskas. Šaltinis: BNS nuotrauka
Finansinė Padėtis Ir Verslo Iššūkiai
Vien pagrindinė grupės įmonė „Lietuvos rytas“ pernai patyrė 13,826 mln. eurų grynųjų nuostolių - 14 kartų daugiau nei 2018 metais (990,2 tūkst. eurų). Juos lėmė investicijų į parduotą „Lietuvos ryto“ televiziją nuvertėjimas, atskleidžiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pasak jos, „Lietuvos ryto“ televizija keletą metų dirbo nuostolingai, o nuostoliai buvo dengiami didinant jos įstatinį kapitalą.
Kiekvienas toks didinimas pagrindinės įmonės „Lietuvos rytas“ balanse buvo atvaizduojamas kaip investicija į antrinę įmonę. „Antrinės įmonės akcijų pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė už investicijos į ją vertę. Dėl investicijos nuvertėjimo bendrovė patyrė nuostolį. Atmetus investicijos nuvertėjimą, bendrovės 2019 metų rezultatas buvo teigiamas“, - rašoma „Lietuvos ryto“ ataskaitoje.
Televizijos pardavimo kaina ataskaitoje neatskleidžiama, tačiau joje nurodoma, kad „Lietuvos ryto“ nuostoliai iš investicijų perleidimo pernai siekė 16,902 mln. eurų, tuo metu bendrovės investicijų į antrines įmones vertė sumažėjo 16,970 mln. eurų. BNS skaičiavimais, tai rodo, kad „Lietuvos ryto“ televizija turėjo būti parduota už 68 tūkst. eurų.
„Lietuvos ryto“ grupės konsoliduotos pardavimo pajamos pernai sumenko 12,7 proc. iki 26,573 mln. eurų, tik pagrindinės įmonės - 7,3 proc. iki 5,273 mln. eurų. Tiražo pardavimo pajamos (mažmeniniai spaudos pardavimai ir prenumerata) sumažėjo 3,7 proc. iki 3,62 mln. eurų, reklamos pajamos interneto ir spaudoje ūgtelėjo 1,2 proc. iki 3,86 mln. eurų, spausdinimo darbų pajamos smuko 10,8 proc. iki 16,6 mln. eurų.
Grupė pernai eksportavo produkcijos už 9,5 mln. eurų - 17,4 proc. mažiau nei 2018-aisiais. Didžiausią eksporto dalį sudaro žurnalų ir reklaminių leidinių užsienio užsakovams spausdinimas.
„Lietuvos ryto“ grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai padidėjo 28,7 proc. iki 2,6 mln. eurų, EBITDA marža padidėjo 3,2 procentinio punkto iki 9,8 procento. Grupei priklausanti antrinė įmonė „Lietuvos ryto“ spaustuvė pernai patyrė 667 tūkst. eurų nuostolių, tuo metu 2018 metais jos pelnas buvo 25,4 tūkst. eurų. Portalas lrytas.lt pernai uždirbo 39 tūkst. eurų grynojo pelno (2018 metais - 247 tūkst. eurų nuostolis).
Bendrovė „Lietuvos ryto“ televizijos akcijas prodiuserio Povilo Skaisgirio įmonei „Singing fish“ pardavė pernai liepą, todėl finansinėse ataskaitose apskaitė tik pirmojo pusmečio televizijos veiklos rezultatus, kai įmonė patyrė 355,9 tūkst. eurų nuostolių. „Lietuvos ryto“ grupės įmonės pernai uždirbo 2,22 mln. eurų pelno iš kitos veiklos - 50,9 proc. daugiau nei 2018 metais. Didžiąją jo dalį sudarė pelnas už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą, taip pat pelnas iš nuomos veiklos.
Pernai „Lietuvos rytas“ administracinį pastatą sostinės Gedimino prospekte už neskelbiamą sumą pardavė žuvies produktų gamybos ir prekybos grupės „Norvelita“ savininkų valdomai nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Saulės kopos“. „Lietuvos ryto“ teigimu, šių metų pradžioje buvo prognozuojama, jog grupės metinis veiklos rezultatas šiemet bus artimas nuliui, tačiau Vyriausybei įvedus karantiną grupės reklamos pajamos sumažėjo, taip pat krito spausdinimo darbų paklausa. Anot „Lietuvos ryto“, kol kas negalima prognozuoti, kokią įtaką šių metų rezultatams turės paskelbtas karantinas.
2019 metų pabaigoje grupės įmonėse dirbo 413 darbuotojų (2018 metų pabaigoje - 485). 36 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų valdo Beno Gudelio valdoma „Big Group“, 26 proc. - Gedvydas Vainauskas, 13 proc. - Vidmantas Strimaitis.
Krepšinio Karjera
Dar birželio 13 dieną G. Vainauskas per LKL sezono uždarymo ceremoniją Trakuose apdovanotas ordinu už nuopelnus Lietuvos krepšiniui. Jis pasigyrė, kad vienintelis lygoje klubo prezidentu dirba jau 20 metų ir, be abejonės, planavo toliau eiti šias pateigas. Ir, ko gero, dar ilgai.
Tačiau jau po savaitės jis patyrė turbūt vieną didžiausių smūgių savo gyvenime. Po Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pareiškimo, kad klubo aukščiausioje valdžioje permainos neišvengiamos, G. Vainauskui neliko nieko kito kaip tik tyliai palikti prezidento postą.
Gedvydas Vainauskas krepšinyje. Šaltinis: NKL nuotrauka
Tai buvo garbingas žingsnis, nes ponas Gedvydas, jei būtų užsispyręs neišeiti, tikriausiai būtų išsaugojęs vadovo kėdę. Tada klubo dalininkai dar buvo G. Vainausko ilgamečiai bendražygiai advokatas Sigitas Židonis, žurnalistas ir klubo atstovas spaudai Remigijus Kazilionis. Jie tikrai būtų atsisakę nuversti savo šefą iš sosto.
Na, ir kitas dalininkas Darius Gudelis, nors ir turi nesutarimų su G. Vainausku, vargu ar būtų išdrįsęs stoti skersai kelio žiniasklaidos banginiui. Tačiau minėtų trijų asmenų pagalbos neprireikė. Pats ponas Gedvydas puikiai suprato, kad jeigu po skandalo trūks plyš sieks toliau prezidentauti, dar labiau suterš savo įvaizdį.
Jeigu panaši istorija būtų įvykusi prieš 10-15 metų, labai realu kad G. Vainauskas nesitrauktų. Mat tuomet jo įtaka buvo kur kas didesnė nei dabar. Anksčiau jis, kaip didžiausios žiniasklaidos grupės vadovas, jautėsi nei kaip ketvirtoji, o kaip pirmoji valdžia Lietuvoje.
Anksčiau jis, kaip didžiausios žiniasklaidos grupės vadovas, jautėsi nei kaip ketvirtoji, o kaip pirmoji valdžia Lietuvoje. Jautėsi visagalis ir nebaudžiamas. Taip drąsiai teigiu, nes anksčiau pats daugiau nei 10 metų dirbau „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir gerai pažįstu G. Vainauską.
Dar prieš dešimtmetį buvo neįsivaizduojama, kad Vilniaus centre jį sulaikytų STT agentai ar kad už išsakytus žodžius pasmerktų sostinės meras. Jei taip būtų netyčia nutikę, tie STT darbuotojai būtų greitai tapę laisvo oro direktoriais, o meras realu, kad irgi ilgai nebevadovautų miestui.
Dabar laikai pasikeitė. Šią skaudžią jam tiesą, panašu, kad ima po truputį suvokti ir vyriausiasis redaktorius.
G. Vainauskas krepšinį žaidė tik trumpai vaikystėje. Vėliau jis tapo gero lygio dviratininku, tačiau ponas Gedvydas įsitikinęs, kad krepšinyje (ir ne tik) jis išmano viską. Tuo aš įsitikinau ne kartą pats bendraudamas su juo akis į akį. Tiesa, turiu pripažinti, kad krepšinį jis moka žaisti neblogai.
Klubo krizė prasidėjo, kai jį paliko G. Vainausko sūnus Jonas, ėjęs direktoriaus pareigas. Nors kaip vadybininkas J. Vainauskas nebuvo tobulas ir šventas, bet jam esant komanda ne kartą triumfavo LKL pirmenybėse, parvežė į Vilnių dvi Europos taures. 2011 metais, kai iš ekipos pasitraukė J. Vainauskas, klubo kasoje buvo 3 milijonai JAV dolerių.
Užkulisiuose kalbama, kad kai kas iš „Lietuvos ryto“ vadovų pasirašydami didelės vertės kontraktus su vidutiniokais taip pasipelno iš vadinamųjų „otkatų“. Aš linkęs manyti, kad tai netiesa, tačiau tokios kalbos netyla jau daug metų.
G. Vainauskas visada turėjo ne tik tvirtą nuomonę apie krepšininkų stipriąsias ir silpnąsias puses, bet ir apie trenerius. Per 20 metų „Lietuvos rytui“ dirigavo net 22 skirtingi strategai! Dalį jų atleidinėjo ir priiminėjo Jonas, bet viskas vyko su jo tėvo palaiminimu.
2008-2010 metais R. Kurtinaitis, stovėjęs prie Vilniaus ekipos vairo, laimėjo iš esmės viską, kas įmanoma. Tačiau vienas klubo vadovų pareiškė norįs, kad ekipa demonstruotų akiai patrauklesnį žaidimą, todėl Kurčiui buvo parodytos durys. Pats Rimas tada man sakė, jog nori likti klube ir už mažą atlyginimą - maždaug už 8 tūkstančius eurų per mėnesį.
Pakviesti treneriai vieną dieną buvo keliami į padanges, o po kelių mėnesių ar savaičių jau buvo maišomi su žemėmis. Vis dėlto kai kurie startegų atleidimai buvo neišvengiami. Vlade Djurovičius įniko į lošimus kazino, Draženas Anzulovičius atrodė kaip krepšinio pradinukas, Zmago Sagadinas žaidėjus alino 6 valandų trukmės treniruotėmis, Aleksandras Trifunovičius energiją švaistė kibindamas merginas.
Su tuo susidūriau pats. Jau antrą sezoną iš eilės negavau akreditacijos į „Lietuvos ryto“ sezono varžybas. Vienas iš klubo atstovų man prasitarė, kad tai yra „šefo nurodymas“ ir visa tai dėl kritikos, kurios nevengiau komentuodamas „Lietuvos ryto“ kovas Eurolygoje ir rašydamas straipsnius apie prastą komandos žaidimą. Esu dėkingas R. Kazilioniui, kuris mane nemokamai įleisdavo į rungtynes.
G. Vainauskas keliems „Lietuvos ryto“ žurnalistams liepė „sukalti“ mane dienraštyje ir portale, tačiau visi jie atsisakė tai padaryti. Vienas jų man apie tai papasakojo. Tačiau redaktorius kovojo iki galo ir šventė šiokią tokią pergalę. Jis paskambino vienos televizijos vadovei ir pasiekė, kad man buvo uždrausta komentuoti paskutinius tris „Lietuvos ryto“ sezono mačus Eurolygoje.
O pamenu, kaip redaktorius svaidėsi žaibais, kai „Žalgirio“ vadovai anksčiau kurį laiką nedavė akreditacijos „Lietuvos ryto“ žurnalistams patekti į Sporto halę.
Jonas Vainauskas krepšinio aikštelėje įveikia žurnalistą Karolį Tiškevičių
Asmeninis Gyvenimas
Išsiskyrė „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas, vienas iš akcininkų Gedvydas Vainauskas (68 m.) ir žurnalo „Stilius“ vyr. redaktorė Liuminata Vainauskienė (39 m.). Liuminatos Vainauskienės ir Gedvydo Vainausko santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu.
Gedvydas ir Liuminata Vainauskai. Šaltinis: Žmonės.lt
Oficialios skyrybos įvyko dar vasario mėnesį. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino Liuminata. „Išsiskyrėme bendru sutarimu, gražiai, taikiai. Kad ir kokia būtų to priežastis, aš savo vyrui esu už viską labai dėkinga“, - sakė ji naujienų portalui tv3.lt. Su Gedvydu susisiekti nepavyko.
Jau anksčiau sklandė gandai apie santuoką ištikusią krizę Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gandai apie Liuminatos ir Gedvydo santuoką ištikusią krizę nuaidėjo dar 2021-aisiais. Tiesa, tuomet pora nepanoro žiniasklaidai plačiau komentuoti šio teiginio ar jo patvirtinti, bet užsiminė, kad daug laiko praleidžia atskirai, nes ji su vaiku gyvena Vilniuje, kadangi jis lanko darželį, o Gedvydas tuo metu gyveno Molėtuose.
Gedvydas Vainauskas ir Liuminata susituokė 2014 m. rugsėjį, Venecijoje. Lygiai toje pačioje vietoje ir tuo pat metu ten tuokėsi ir Holivudo garsenybė George‘as Clooney bei advokatė Amal Alamuddin. Todėl ten tikrai netrūko žurnalistų bei fotografų...
Kad ir ką kalbėtumėt - mes labai laimingi, kad turim vienas kitą! 2019 metų rugpjūčio 28 dieną, Vilniaus gimdymo namuose, pora susilaukė sūnaus, kurį pavadino Augustinu Vainiumi. Liuminatai tai - pirmasis vaikas, o Gedvydas iš ankstesnės santuokos turi sūnų.
Gedvydas ir Liuminata Vainauskai 2019-aisiais (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.) Liuminata ir Gedvydas Vainauskai 2017-aisiais (Žygimantas Gedvila/ BNS nuotr.) Liuminata ir Gedvydas Vainauskai (Julius Kalinskas/ BNS nuotr.) Tautvydas Barštys, Liuminata ir Gedvydas Vainauskai (Irmantas Gelūnas/ BNS nuotr.)
Apie netikėtas tuoktuves pranešė lrytas.lt. Pasak portalo, pora slapta susituokė praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 27-ąją, Palangoje. Gedvydo Vainausko išrinktoji Audronė Maciulevičienė po vestuvių pasirinko Vainauskienės pavardę. Abiem jaunavedžiams tai yra trečioji santuoka.
Lrytas paklaustas apie trečiąją santuoką, G.Vainauskas nedaugžodžiavo: „Džiaugiuosi, kad sulaukęs tokio amžiaus nesu vienišius. A.Vainauskienė pritarė savo vyrui: „Esu laiminga, kad taip susiklostė likimas. Gedvydą pažįstu du dešimtmečius - jis buvo mano klientas SEB banke.
Gedvydas Vainauskas ir Audronė Maciulevičienė. Šaltinis: Lrytas.lt
„Lietuvos Ryto“ Spaustuvės Pardavimas
Sandoris Registrų centre įregistruotas 2025 m. sausio 23 d., dabar 100 proc. bendrovės „Lietuvos ryto“ spaustuvė akcijų valdo „Primeprint“.
„Lietuvos rytas“ įkūrėjas, generalinis direktorius, akcininkas Gedvydas Vainauskas teigia, kad jau kurį laiką buvo matoma, kad spaudinių tiražai traukiasi, tad jau prieš porą metų buvo nutarta ją parduoti. Sandorio sumos G. Vainauskas neįvardija.
„Lietuvos ryto“ spaustuvės pardavimai per 2023-iuosius 3 proc. susitraukė ir siekė 18,33 mln. Eur. Spaustuvės grynasis pelnas per metus ūgtelėjo nuo 117.024 Eur iki 2,671 mln. Eur.
Pasak VŽ, „Polygrafijas grupa Mūkusala“ interneto puslapyje nurodoma, kad ji yra lyderiaujanti spaustuvė Baltijos šalyse, veikianti jau daugiau nei 30 metų. 2023 m. įmonės apyvarta siekė 16,7 mln. Latvijos spaustuvė gerai žinoma Lietuvos žiniasklaidos įmonėms, čia šiuo metu spausdinamos ir „Verslo žinios“, taip pat leidiniai „Lietuvos sveikata“, „Mano Druskininkai“, „Obzor“ ir kt.
Lietuvos Ryto Spaustuvė. Šaltinis: vz.lt
Turto Deklaracijos Ir Politinė Veikla
Panevėžyje rinktų Seimo narių deklaracijos - ganėtinai kuklios. Ne pirmą kadenciją Seime dirbančio Povilo Urbšio sąskaitoje - vos dviejų mėnesių atlyginimas - 4894 eurai. O jo kartu su žmona Jūrate turimo nekilnojamojo turto vertė siekia kiek daugiau nei 25 tūkst. eurų.
Kiek įspūdingesniu turtu gali pasigirti Panevėžio rajone išrinkta valstietė Guoda Burokienė. Jos su vyru Deividu valdomo turto vertė - 245 tūkst. eurų, o sąskaitose - kiek daugiau nei 57 tūkst. eurų.
Politikas nurodo, kad jo nekilnojamasis turtas įkainotas kiek daugiau nei 45 tūkst. eurų, žemės sklypai - 8148 eurais, o sąskaitoje - per 9 tūkst. eurų. Tiesa, parlamentaras turi ir 18500 negrąžintų skolų.
Politikas turi savo reklamos įmonę, kartu yra ir Laisvųjų krikščionių bažnyčios vyresnysis. Drauge su žmona Jūrate jo valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia per 143 tūkst. eurų. O politiko sąskaitose - 157 tūkst. eurų. Be to, nemažai vertybinių popierių bei meno ar juvelyrinių dirbinių, taip pat įmonės akcijos.
Ne ką mažiau įspūdingesniu turtu gali pasigirti ir Mantas Leliukas - jo kartu su žmona Inga valdomo nekilnojamojo turto ir žemių vertė siekia per 314 tūkst. eurų. Tačiau bankui vyras skolingas 264 671 eurus.
Gana solidžia per 70 tūkst. eurų sąskaita pasigirti gali ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas. 1885 eurų atlyginimą į rankas gaunantis meras taip pat turi ir šiek tiek vertybinių popierių bei nekilnojamojo turto, kurio vertė - per 54 tūkst. eurų.
Tuo metu vicemeras Petras Luomanas sukauptais turtais pasigirti negali, nors teko dirbti tiek miesto valdžioje, tiek ir Seime. Jo banko sąskaitoje - kiek daugiau nei 20 tūkst., dar 9 tūkst. įvertintas automobilis.
Štai ūkininko Antano Zopelio nekilnojamasis turtas vertinamas 120 tūkst. eurų, o žemės - 133 tūkst. Politikas deklaravo, kad dar turi įvairių meno ar juvelyrinių dirbinių, vertų 51 tūkst. Eur, bei sąskaitose per 60 tūkst.
Verslininko sąskaitoje - 32 tūkst. eurų, tačiau nekilnojamojo turto bei žemių vertė siekia beveik 150 tūkst. eurų.
Į ateitį investuoja ir rajono meras Povilas Žagunis. Jo sąskaitoje - įspūdinga 122 tūkst. eurų suma, o vertybinių popierių vertė - 300 000 eurų.
Turtingiausiu Panevėžio rajono politiku pagrįstai gali vadintis verslininkas Jonas Katinas. Net kelis verslus turinčio J. Katino su žmona Nijole turtas siekia 912 664 eurus.
tags: #gedvydas #vainauskas #turtas