Statistika rodo, kad geležies stokos anemija serga daugiau nei 24 proc. pasaulio gyventojų, dažniausiai moterys. Ši būklė gali išsivystyti, kai gerokai sumažėja hemoglobino ir/ar feritino lygis kraujyje bei pasireiškia kasdienybę apkartinantys simptomai. Deja, ne visi žmonės supranta, kokį vaidmenį organizme atlieka šie baltymai ir kaip tinkamai papildyti jų atsargas. Apie jų reikšmę bendrai organizmo sveikatai ir būdus gauti pakankamai šių medžiagų, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.
Kas yra Hemoglobinas ir Feritinas?
Vaistininkė paaiškina, kad geležies stokos anemija, dar vadinama mažakraujyste, yra būklė, kada dėl raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų trūkumo suprastėja deguonies pernešimas į įvairius organizmo audinius. Tam, kad šie procesai vyktų sklandžiai, labai svarbu palaikyti normalią hemoglobino ir feritino koncentraciją kraujyje.
G. Šimkė išskiria, kad hemoglobinas yra eritrocituose esantis baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į kitus audinius ir anglies dioksido pernešimą iš kitų audinių į plaučius. Feritino vaidmuo yra šiek tiek kitoks - šis tarpląstelinis baltymas kaupia geležies atsargas ir, organizmui prireikus, jas išskiria į kraujotakos sistemą.
„Hemoglobino deficito padariniai pajuntami greičiau ir gali būti pavojingi gyvybei - jei hemoglobino lygis sumažėjęs, organizmas tiesiogiai patiria deguonies trūkumą. O esant feritino trūkumui, organizme mažėja geležies atsargos, kas reiškia, jog natūraliai mažėja ir hemoglobino lygis. Žemi feritino ir hemoglobino rodikliai yra dažniausia geležies stokos anemijos priežastis“, - sako vaistininkė.
Dažniausios Geležies Trūkumo Priežastys
Anot „Camelia“ vaistininkės, moterims hemoglobino lygis turėtų svyruoti tarp 120-160 g/l, vyrams - 140-180 g/l. Feritino norma moterims yra 12-307 ng/ml, o vyrams - 25-336 mg/ml. Visgi, kai kuriais atvejais geležies trūkumo simptomai gali būti jaučiami feritino lygiui dar nepasiekus žemiausios ribos.
„Esant mažam hemoglobino bei feritino lygiui, žmogaus oda gali atrodyti blyškesnė, greičiau šąla pėdos, kojos, rankos, pirštai, gali kankinti dusulys, galvos svaigimas, atsirasti širdies permušimai, žaizdelės burnoje ir aplink ją, slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Pacientai taip pat skundžiasi pavargstantys ir gaudantys orą net po menkiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipimo laiptais. Kai kuriems pasireiškia ir neramių kojų sindromo požymiai, vargina koncentracijos stoka, išsiblaškymas, nuotaikų svyravimai, mieguistumas dienos metu“, - vardija G. Šimkė.
Ji pastebi, kad šių baltymų trūkumas žmonėms gali pasireikšti ne tik dėl netinkamos mitybos, kada valgiaraštyje trūksta geležies turinčių maisto produktų, tokių kaip raudona mėsa, kepenėlės, špinatai, brokoliai, grikiai, lęšiai, avinžirniai, moliūgų sėklos, brokolio kopūstai, tofu sūris ir pan. Geležies gali trūkti ir dėl įvairių virškinamojo trakto būklių, pavyzdžiui, celiakijos, Krono ligos, skrandžio opų, taip pat dėl gausaus kraujavimo menstruacijų metu, lėtinių infekcijų, nėštumo.
Maisto produktai, turintys daug geležies
- Raudona mėsa
- Kepenėlės
- Špinatai
- Brokoliai
- Grikiai
- Lęšiai
- Avinžirniai
- Moliūgų sėklos
- Brokolio kopūstai
- Tofu sūris
Mažakraujystė arba anemija - organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino (raudonosios kraujo medžiagos), kuris padeda pernešti deguonį. Mažakraujystė pasireiškia net ketvirčiui populiacijos. Vienas iš labiausiai pasireiškiančių ligos požymių yra nuolatinis nuovargis ir silpnumas, mieguistumas. Taip pat kartais kankina galvos skausmai ar net dusulys, žmogus negali dirbti sunkaus fizinio darbo, sportuoti, kankina skonio bei uoslės pakitimai, dažnesnis pulsas, odos blyškumas, raumenų silpnumas, jaučia nuolatinį šaltį, o rimtais atvejais skundžiasi ir širdies veiklos sutrikimais. Mažakraujystės požymiai nėra specifiški, pacientai gali net nežinoti apie ligą, tačiau dėl to kenčia visas organizmas, kankina prasta savijauta ir prastėja gyvenimo kokybė. Mažakraujystės tyrimai atliekami greitai ir paprastai.
Nuolatinis nuovargis, mieguistumas, energijos stygius, galvos skausmas - tai tipiniai mažakraujystės simptomai. Jei juos jaučiate, rekomenduojami išsamūs mažakraujystės tyrimai. Dėl deguonies trūkumo taip pat gali varginti raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas, uoslės sutrikimas, odos problemos, plaukų slinkimas. Tik nustačius ligą, gali būti skiriamas gydymas, kuris pagerins savijautą ir padės išvengti nemalonių simptomų.
Mažakraujystės tyrimai apima kelis susijusius rodiklius ir parodo, dėl kokio elemento trūkumo organizme išsivystė anemija. Gydymas gana paprastas - gydytojas skiria preparatų, kurie padeda atstatyti trūkstamo elemento atsargas.
Dažniausiai nustatoma mažakraujystės dėl geležies trūkumo, tačiau pernelyg didelis geležies kiekis organizme gali sukelti rimtų problemų ir pakenkti kai kuriems vidaus organams. Geležies kiekis ląstelėse pasipildo tik per kelis mėnesius, o tiek laiko vartojant geležies papildus, jei šio elemento organizme nestinga, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Dėl to būtina tiksliai žinoti, kokio elemento trūksta ir griežtai kontroliuoti vartojamas dozes.
Vienas pirmųjų žingsnių mažakraujystės diagnozavime yra bendras kraujo tyrimas (BTK). Jo metu vertinami tokie rodikliai kaip hemoglobinas ir eritrocitų kiekis. Atlikus šį tyrimą ir pastebėjus minėtų rodiklių neigiamus nuokrypius, yra reikalingi išsamesni tiksliniai mažakraujystės tyrimai, kurie padeda nustatyti ligos kilmę. Atliekami geležies, feritino, vitamino B12, CRB, transferino ir kiti tyrimai. Išsiaiškinus, kokių medžiagų organizme stinga, skiriamas gydymas. Feritinas (FER) - vienas jautriausių ir specifiškiausių rodiklių, kuris padeda nustatyti organizmo geležies atsargas. Jo tyrimas padeda nustatyti mažakraujystės priežastis - jeigu jo kiekis sumažėjęs, tuomet mažakraujystė išsivystė dėl geležies stokos, jeigu feritino kiekis normos ribose, tuomet mažakraujystė yra lėtinės ligos pasekmė. Praktikoje dažnai pasitaiko, jog bendrame kraujo tyrime eritrocitų, hemoglobino kiekis yra normos ribose, tačiau atlikus feritino tyrimą paaiškėja, jog organizme beveik nėra geležies atsargų. Todėl visuomet, kai jaučiamas bendras silpnumas, slenka plaukai, lūžinėja nagai, o bendrame kraujo tyrime eritrocitų bei hemoglobino rodikliai normos ar apatinėse normos ribose, tikslinga atlikti feritino tyrimą. Feritino tyrimas yra ganėtinai stabilus rodiklis, ir skirtingai nei serumo geležis, neturi paros cirkadinio ritmo. Kuomet nustatomas padidėjęs feritino kiekis, galima įtarti uždegimines ligas, kepenų funkcijos sutrikimus, navikinius procesus.
Geležies trūkumo simptomai ir anemijos priežastys – Dr. Berg
Kaip Nustatoma Mažakraujystė?
Mažakraujystei nustatyti būtina ištirti ne tik hemoglobino, bet ir feritino kiekį, kuris parodo geležies atsargas organizme. Geležis yra svarbi hemoglobino dalis, tad jos trūkumas sumažina hemoglobino ir eritrocitų gamybą.
Geležies trūkumas 80 proc. Vis dėlto dažniausiai anemijos atvejai nustatomi dėl geležies stokos.
Mažakraujystė gali išsivystyti dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, vartojant nepakankamai B grupės vitaminų, geležies. Tai gali lemti skurdi, nepilnavertė mityba, kramtymo problemos. Taip pat anemija dažnai išsivysto ir dėl kraujavimą sukeliančių ligų, pavyzdžiui, opų, hemorojaus, nuolatinio kontakto su kenksmingomis medžiagomis, piktnaudžiaujant alkoholiu. Šią ligą gali sukelti autoimuninės ligos. Išsamūs mažakraujystės tyrimai padeda nustatyti ligos kilmę ir daryti pagrįstas išvadas ieškant jos pradinės priežasties.
Kada Rekomenduojama Atlikti Mažakraujystės Tyrimą?
Vaistininkė G. Šimkė įvardija, kad tiek hemoglobino, tiek feritino atsargas sveikatos priežiūros įstaigoje rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per metus. Tačiau įtariant šių medžiagų trūkumą galima pasinaudoti ir vaistinėse randamu greituoju geležies stokos savikontrolės testu, kuris parodys, ar feritino lygis yra žemesnis, ar aukštesnis nei 30 ng/ml.
Kaip Pakelti Hemoglobino ir Feritino Lygį?
Pasak vaistininkės, esant didesniam hemoglobino ir feritino baltymų trūkumui ar tam tikroms sveikatos būklėms, vien mitybos korekcijų, įtraukiant geležies turinčių maisto produktų, gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojai ir vaistininkai rekomenduoja rinktis geležies maisto papildus, kurių galima rasti skysta, vandenyje tirpia, kapsuliuota, guminukų ar tabletės formomis. Kokią maisto papildų formą pasirinkti, priklauso nuo individualių poreikių bei virškinimo sistemos jautrumo. Geležies stokos anemija sergantiems pacientams kartais būna skiriami ir receptiniai vaistai ar intraveninės infuzijos.
„Skystos formos geležis dažnai yra geriau pasisavinama dėl vienu metu suvartojamos mažesnės koncentracijos, liposominės geležies preparatų formos daugeliui taip pat ne tik gerai įsisavina, bet ir mažiau dirgina virškinimo sistemą. Kai kurie gamintojai geležies maisto papildus praturtina ir pasisavinimą pagerinančiais mikroelementais, pavyzdžiui, vitaminais C ar B12.
Jei net ir keletą mėnesių vartojant geležies maisto papildus feritino ir hemoglobino rodikliai negerėja arba kyla labai lėtai, kartu rekomenduoju vartoti ir laktoferino, geležį organizme aptinkančio ir surišančio glikoproteino, preparatus“, - pataria G. Šimkė.
Vaistininkė priduria, kad per parą su maistu ir maisto papildais moterims iki 50-ies metų amžiaus rekomenduojama suvartoti apie 18-20 mg geležies, vyresnėms - 8-10 mg, besilaukiančioms - iki 27 mg. Vyrams geležies reikia mažiau - 8-15 mg per parą. Vartojant geležies maisto papildus ar receptinius vaistus, keletą valandų prieš ir po jų vartojimo reikėtų vengti kofeino, tanino turinčių produktų, tokių kaip kava ar juodoji arbata, bei kalcio turinčių maisto produktų.