Geoterminis šildymas - tai modernus ir ekologiškas būdas apšildyti būstą, naudojant žemės energiją. Ar jis tinkamas rąstiniam namui? Panagrinėkime šią šildymo sistemą išsamiau, atsižvelgdami į atsiliepimus ir ekspertų patarimus.
Ar galima rąstiniame name įrengti geoterminį šildymą?
Taip, geoterminis šildymas gali būti įrengiamas ir rąstiniam namui. Atsižvelgiant į šiluminės varžos lygį (kaip sienos, stogas yra apšiltinti, kokie sudėti langai ir t.t.) parenkamas šilumos siurblio galingumas ir atitinkamai - žemės kolektorius.
Rąstinio namo šildymo būdas gali būti įvairus, tame tarpe ir geoterminis. Pasirinkus geoterminį šildymą dažniausiai įrengiamas grindų šildymas, nes šiam pakanka žemų temperatūrų. Tačiau svarbu gerai apskaičiuoti namo šilumos poreikį. Jei rąstinis namas papildomai neapšiltintas, jo poreikis bus didesnis nei tokio pat šildomo ploto mūrinio namo su standartine šilumine varža. Taip pat į tai atsižvelgiant reikia apskaičiuoti ir šilumos kolektoriaus ilgį.
Ši sistema pritaikoma bet kokio tipo namams, įskaitant ir rąstinius. Geoterminis šildymas puikiai tinka rąstiniam namui, tačiau jo įrengimas nėra pigus. Eksploatacinės išlaidos šildymui gerai apšiltintam namui yra nedidelės: metų vidurkis vienam mėnesiui įskaitant ir patalpų šildymą ir karšto vandens ruošimą dabar būtų apie 0,40-0,50 Eur/m2. Žinoma, labai svarbu, kad teisingai būtų parinktas šilumos siurblys ir tiksliai paskaičiuotas bei laikantis visų reikalavimų įklotas žemės kolektorius.
Geoterminio šildymo privalumai ir trūkumai
Geoterminio šildymo investicija pradžioje yra nemaža, tačiau eksploatacija tikrai neužkraus didelės finansinės naštos. Geoterminio šildymo sistema beveik nereikalauja jokios priežiūros. Be to nedeginamas joks kuras, todėl ši sistema nesukelia gaisrų, nekelia dulkių, neteršia aplinkos.
Tiesa, negalime tvirtinti, kad eksploatacija bus pigesnė nei šildymas malkomis, bet kita vertus, jei į šildymo malkomis kaštus įskaičiuotumėte ir kūriko darbą, ir papildomo priestato - malkinės statybą, ir rūpesčius, kur dėti pelenus, ir katilų valymo darbus, ir priežiūrą visą šildymo sezoną, tikriausiai tokia kaina viršytų kitus šildymo variantus.
Šilumos siurbliai valdomi automatiškai pagal lauko (jei klientas nori, - ir vidaus) temperatūrą, todėl turint tokį šildymą namie galima žiemą be rūpesčių išvažiuoti bet kokiam laikui iš namų. Nėra ir jokios gaisro galimybės, be to, sistema ekologiška, net nereikia kamino.
Lyginant su kitais šildymo būdais:
- Pigus šildymo būdas - kietu kuru, tačiau jis sukelia daug nepatogumų.
- Atsižvelgiant į patogumą ir pigumą - geriausias šildymo būdas yra gamtinėmis dujomis, o jei šių nėra - skystu kuru.
- Geoterminis šildymas - tinka visų tipų namams, bet jis tikrai nėra pigiausias, jei vertinsite ir investicijas jį įsirengiant.
- Šiai dienai pigiausia - šildytis durpėmis, anglimi ir malkomis, tačiau daugeliui tai jau tampa nepriimtina, nes toks šildymas nėra komfortiškas (stipriai svyruoja patalpų temperatūrą paros metu) taip pat tenka gaišti laiką kūrenimui, kuro ruošimui, reikalinga kuro sandėliavimo patalpa, negalima ilgal išvykti iš namų, jaučiamas dūmų kvapas ir pan.
Geoterminio šildymo įrengimo kaina
Visos geoterminio šildymo sistemos įrengimas, priklausomai nuo pasirinkto šilumos siurblio, žemės kolektoriaus tipo, buitinio karšto vandens poreikio ir kitų parametrų, galėtų svyruoti maždaug tarp 8200 - 15000 Eur.
Planuojant statyti rąstinį namą, apie 120 m2, verta atsižvelgti į tai, kad geoterminis šildymas nėra pigiausias šildymo būdas. Tačiau, jei vertinsite ilgalaikę perspektyvą ir eksploatacinius kaštus, geoterminis šildymas gali būti ekonomiškai naudingas pasirinkimas.
Svarbu! Prieš pasirenkant šildymo sistemą, būtina atlikti detalų visų galimų ar norimų šildymo būdų techninį - ekonominį skaičiavimą, tam kad vėliau netektų nusivilti. Investicija daroma vieną kartą ir turi būti optimali.
Štai keletas kainų pavyzdžių, aptartų forumuose:
- Oras vanduo mums 6000 eu kainuos, o geoterminis su horizantaliu išdėstymu 12 tukst.
- Aš su vertikaliu gręžiniu kuris dvigubai brangesnis maziau isleidau.
Alternatyvūs šildymo būdai rąstiniam namui
Jei geoterminis šildymas atrodo per brangus, galima svarstyti ir kitus variantus:
- Automatizuota granulių deginimo katilinė (gali būti universalus katilas turintis galimybę papildomai deginti ir smulkintą anglį bei įvairių rūšių grūdus).
- Elektrinis šildymas.
- Mišrios sistemos (pvz. elektrinis šildymas + saulės kolektorių sistema, granulių deginimo katilinė su elektriniu katilu bei su saulės kolektorių sistema).
- Suskystintų dujų katilinė arba skysto kuro deginimo katilinė.
Kaip žinoma pigiausias būtų malkinis šildymas, bet tuomet iškyla problema, kad reikia į katilą įdėti kuro. Už pigumą reikia eikvoti savo laiką. Alternatyva gali būti šildymas medžio granulėmis. Pasirinkus šį šildymo būdą tik periodiškai reiktų užkrauti bunkerio talpą kuru (medžio granulėmis). Šis katilas brangesnis ir kuro kaina nėra iš pigiųjų (medžio granulės 1 t kuro apie 150 Eur) Su viena 1 t med\io granulių galima pagaminti apie 4,7 MWh energijos. Medžio granulės pigesnės nei dujos (lyginant pagamintą energijos kiekį), bet granulinis katilas truputi brangesnis.
Renkantis šildymo būdą, svarbu atsižvelgti į:
- Namo energinį efektyvumą (apšiltinimą).
- Klimato sąlygas.
- Šildymo sistemos patogumą ir priežiūrą.
- Finansines galimybes.
Atsakymą galėčiau pateikti turint konkrečias kainas. Brangus geoterminio įrengimas, bet pigesni eksploataciniai kaštai. Bet lyginant su įrenginių tarnavimo periodu, tikėtina kad geoterminis per ilgą laiko tarpą bus pigesnis. Įsitikinimui reikia žinoti koks abiejų šių įrenginių gyvavimo laikas. Klausimas kas geriau ar geoterminis ar granulinis šildymas.
Rąstinio namo ypatybės ir šildymo pasirinkimas
Rąstinis namas pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios daro įtaką šildymo sistemos pasirinkimui. Svarbu atsižvelgti į tai, kad rąstai "kvėpuoja", todėl namuose palaikomas natūralus drėgmės lygis. Taip pat, rąstai turi didelę šiluminę talpą, todėl namas ilgiau išlaiko šilumą.
Tačiau, rąstiniai namai dažnai būna mažiau sandarūs nei mūriniai, todėl šiluma gali greičiau išgaruoti. Dėl šios priežasties, svarbu pasirūpinti kokybišku apšiltinimu ir sandarumu.
Irena su vyru jau ketverius metus gyvena rąstiniame name. Pastaruoju metu, įsigaliojus energinio efektyvumo reikalavimams, namas turi atitikti A klasę ir rąstinukams tai - neįveikiamas iššūkis. Tačiau namo šeimininkė įsitikinusi - apšiltinant tokį namą izoliacine vata ar įvairiomis plėvelėmis tarp rąstų, jis netenka daugybės savo natūralių pranašumų.
„Toks namas turi savo ekologiją. Jis - kvėpuojantis, šiltas, natūralus, gražus. Bet, aišku, jis yra brangus“, - sako Irena.
Šeimos namas šiuo metu yra neapšiltintas. Būste įrengtas geoterminis šildymas ir nuolat laikosi 18 laipsnių šilumos. Kai norisi daugiau šilumos - užkuriamas židinys. Šeima name pergyveno jau ir didžiuosius -20 laipsnių šalčius nepatirdami jokio diskomforto. „Visa namo elektra - kaitlentė, viryklė, apšvietimas ir dar elektros energiją naudojantis geoterminis šildymas žiemos metu mums kainuoja pusę to, ką mokame Vilniuje už kelių kambarių butą.
„Labai gera: iš tos sunkios aplinkos ateini į malonią vėsą. Taigi namas žiemą - šiltas, vasarą - vėsus. Būtent tai, ko reikia.
„Vis galvodavau - kas čia vaikšto tame mano name? O namas „šneka“ - mediena lyg ir mirusi, bet kartu ir gyva. Tačiau įvertinę visus pliusus ir minusus, Irena su vyru niekuomet nesigailėjo savo sprendimo - namuose jiems tiesiog gera, šilta ir jauku.
Klijuotos medienos rąstai yra labai geras sprendimas ir jį pasirinkus, manau, jokių papildomų šiltinimo medžiagų nebereikia“, - pokalbį užbaigia Irena.
Irenos patarimai:
- Rekomenduočiau apsilankyti pas tuos, kurie gyvena tokiuose namuose, pajusti tą aplinką.
- Nerekomenduočiau namo statyti iš masyvo rąstų - juos reikia kamšyti, prasideda papildomi rūpesčiai.
- Klijuotos medienos rąstai yra labai geras sprendimas ir jį pasirinkus, manau, jokių papildomų šiltinimo medžiagų nebereikia.
Grindų šildymas rąstiniame name
Pasirinkus geoterminį šildymą dažniausiai įrengiamas grindų šildymas, nes šiam pakanka žemų temperatūrų. Įrengiant grindų šildymą, reikia pasirinkti tinkamą grindų dangą - plyteles ar kitą, pritaikytą grindiniam šildymui. Jei darysite medines grindis iš grindų šildymui nepritaikyto medžio, grindų šildymo įrengti nepatariu.
Klaidos, kurių reikia vengti renkantis šildymo sistemą
- Nepakankamas namo apšiltinimas. Jei namas prastai apšiltintas, šildymo sistema veiks neefektyviai ir sąskaitos už šildymą bus didelės.
- Neteisingai parinktas šilumos siurblio galingumas. Per mažas galingumas neužtikrins pakankamos šilumos, o per didelis - neekonomiškas.
- Netinkamai įrengtas žemės kolektorius. Netinkamas įrengimas gali sumažinti šildymo sistemos efektyvumą ir tarnavimo laiką.
- Nepasikonsultavimas su specialistais. Prieš pasirenkant šildymo sistemą, būtina pasikonsultuoti su patyrusiais specialistais, kurie padės pasirinkti tinkamiausią variantą.
Mitai apie rąstinius namus
Šiuolaikiška statyba iš rąstų, nesvarbu ar tai būtų namas, vasarnamis, ar pirtis - kelia daugybę klausimų ir abejonių.
Mitas 1. Rąstinis namas - tai tik poilsiui skirtas pastatas, netinkamas gyventi ištisus metus. Šiuolaikinis medinis statinys - tai kruopščiai suplanuotas būstas su kokybiškomis durimis, langais, stogo danga, signalizacija ir visomis būtiniausiomis interjero detalėmis. Pagrindinis skirtumas - rąstinės ar medinės sienos, vietoje įprastų tinkuotų ar plytinių.
Mitas 2. Visame pasaulyje rąstinis namas - tai prestižinis būstas, kurio kaina priklauso nuo naudojamų medžiagų kokybės. Pagrindinė to priežastis - mediena ir dailidžių darbo įkainiai yra mažesni, nei užsienyje. Lyginant su kitomis šalimis, rąstinį namą pastatyti kainuoja pigiau, nei blokinį.
Mitas 3. Mediniai namai - atgyvenę ir nemodernūs. Šiuo metu architektai gali pasiūlyti ne tik klasikinės architektūros projektų - keturios sienos plius dvišlaitis stogas, bet ir modernių pavyzdžių, kuriuose vyrauja stiklas, siūlomos erdvios terasos, vienšlaičiai stogai ir panašiai. Rąstinis namas pasižymi išskirtine estetika bei architektūriniais sprendimais.
Mitas 4. Medinio namo statyba - tai ilgas ir sudėtingas procesas. Rąstinio namo statyba, lyginant su mūriniu pastatu, yra ženkliai greitesnė.
Mitas 5. Rąstiniame name sunku pritaikyti šiuolaikines apdailos medžiagas. Mediniame name neabejotinai tinka visos šiuolaikinės ir visiems įprastos vidaus apdailos medžiagos.
Mitas 6. Veikiamas tiesioginės ugnies rąsto pirminė būsena - smilkimas, tai neleidžia įkaisti kitai sienos pusei. Rąstinė konstrukcija ilgiau dega nei mūrinė, tad pačios konstrukcijos ilgą laiką išlieka neįlinkusios ir stabilios.
Mitas 7. Kokybiškai pastatytas ir tinkamai prižiūrėtas rąstinis būstas tarnaus bent jau 150 ar 200 metų, o jo remontas bus žymiai paprastesnis, kadangi nereikalaus sienų gramdymų, tapetų keitimų, dažymų, tinkavimo ir pan. Todėl priklausomai nuo dažų rūšies, perdažyti sienas gali prireikti tik po 10 metų, o viduje - viskas priklauso nuo noro atsinaujinti.
Mitas 8. Rąstai, nupurkšti chemikalais gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą. Nustatyta, kad natūralios medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Taip pat, elektrostatinės medienos savybės neleidžia patalpoje kauptis statinei elektrai, kambariuose nejuda dulkės, sukeliančios alerginius negalavimus, o kalbant apie chemikalus - naudojamos medžiagos yra ištirtos ir atitinka visus standartus. Mediena - ekologiška statybinė medžiaga, neturinti jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui.
Jei norite gyventi jaukiame, moderniame, šiltame, ekologiškame ir nelabai brangiame name, pamąstykite apie rąstinį namą.
Rąstinis namas turi daug privalumų. Pirmiausia - tai sveika aplinka, susiliejimas su gamta bei būsto unikalumas. Deja, daugumai žmonių ši statybinė medžiaga vis dar asocijuojasi su pigumu ir senais vargdieniškais laikais. Šių dienų praktika paneigia pastarąją nuomonę. Mediniai namai įgauna vis didesnį populiarumą dėl savo nepakartojamų savybių. Norint teisingai suręsti namą reikia ne tik naudoti kokybiškas medžiagas, bet ir turėti gerus įgūdžius, kurie buvo suformuoti mūsų senolių ir perduoti iš kartos į kartą.
Nežiūrint į tai, iš kokių medžiagų pastatytas namas, pagrindinė išorinės namo sienos funkcija yra išsaugoti temperatūrą ir apsaugoti nuo vėjo.
Remiantis bendromis statybinėmis normomis oras gyvenamosiose arba biuro patalpose turi pasikeisti 1,5-2 kartus per valandą. Kitaip sakant, žmogui, esančiam patalpoje, turi pritekėti 6-10 litrų šviežio oro. Taigi, 150 kv.m. pastate per sekundę turėtų pasikeisti apie 120 litrų oro. Jei namo vėdinimas vyktų per dvi 20X20 cm kiaurymes, oro srautas turėtų būti apie 3.5 m/s. Šiam tikslui yra naudojamos modernios vėdinimo sistemos, kurios užtikrina pakankamą tolygų švaraus oro padavimą, jo pašildymą bei seno oro išmetimą. Deja, šios sistemos yra brangios ir gana sudėtingos eksploatuoti. Negana to, žmogus tam tikrose patalpos vietose vis tiek jaučia skersvėjį dėl netolygaus oro paskirstymo. Dėl šių priežasčių dažnai patapose jaučiamas oro trūkumas, skersvėjis ar per šiltas oras.
Dėl didelio rąstinių namų populiarumo ši tema bene išsamiausiai studijuojama Skandinavijoje ir Šiaurės Amerikoje. Pagrindinė studijų užduotis iš pradžių buvo padaryti ekonominį sanaudų energijos namo šildymui apskaičiavimą. Eksperimentai parodė, kad energijos srautai rąstiniame name yra gana komplikuota tema, kuri nenori pasiduoti fizikos lygtims.
Buvo nustatyta, kad energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Gauti praktiniai rezultatai studijų organizatorius nustebino - sąnaudos buvo mažesnės nei tikėtasi pagal teorinius skaičiavimus. Manoma, kad pagrindiniai veiksniai, įtakojantys šį rezultatą, “slepiasi” po rąstų “kvėpavimo”, šiluminės talpos ir drėgmės absorcijų savybėmis.
Be fizikinių šiluminių savybių yra ir kitas labai svarbus “žmogiškasis” faktorius. Pavyzdžiui, kad ir atsakymas į klausimą - kas tai yra šalčio arba vėsos pojūtis? Turbūt jau esate patyrę, kad -5 laipsniai šalčio kur nors pajūryje yra žymiai “šaltesni” nei tie patys -5 laipsniai žemyninėje dalyje. Visa tai sąlygoja drėgmės pokytis ore. Panaši situacija yra ir kalbant apie kambario atmosferą.
Pridėjus ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis. Neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėgnu (absoliučia prasme) oru verčia šią drėgmę kondensuotis. Štai kodėl nustojus šildyti mūrinę patalpą tuoj pat tai pajuntame. Kitais žodžiais tariant mus apie artėjantį šaltį informavo drėgmė.
1. Didelė rąsto šiluminė talpa. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą kokia yra kambaryje. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Pastarasis atvejis iš dalies paaiškina teiginį, kodėl astma kamuojamiems žmonėms rekomenduojama gyventi rąstiniame name. Reikia pabrėžti, kad šis procesas gali būti ir atvirkštinis - esant per mažai oro drėgmei rąstas ja papildo orą. Dėl šios priežasties rąstinio namo patalpose nėra statinio elektros krūvio dėl kurio ore sklando dulkės.
Viskas kas nauja - tai užmiršta sena. Ši patarlė tinka kalbant medžio panaudojimo statybose tendencijas. Daugelio Europos šalių medienos pardavėjai ir statybininkai pastebėjo pastaruoju metu padidėjusį medžio panaudojimą statybose. Netgi tokios konservatyvios šalys kaip Anglija atkreipia dėmesį į vienas po kito dygstančius medinius namus. Didžiąja dalimi šias tendencijas įtakojo išnaujo atrastos medžio savybės bei noras gyventi sveikoje aplinkoje.
Apibendrinimas
Geoterminis šildymas gali būti puikus pasirinkimas rąstiniam namui, tačiau svarbu atsižvelgti į visas ypatybes ir atlikti išsamų techninį-ekonominį įvertinimą. Tik tokiu atveju galėsite džiaugtis šiltu ir jaukiu būstu, kuris atitiks Jūsų poreikius ir finansines galimybes.
Taigi, jei norite gyventi jaukiame, moderniame, šiltame, ekologiškame ir nelabai brangiame name, pamąstykite apie rąstinį namą.
tags: #geoterminis #sildymas #rastiniame #name