Gimtoji Kalba: Tautos Tapatumo ir Kultūros Svarbiausias Pagrindas

Vienas gražiausių savos kalbos apibūdinimų - gimtoji kalba. Ji mūsų gyvenimuose yra viskas, net jei dėl to niekad nesusimąstome. Lietuvių kalba mums ir yra gimtoji, tad ji yra mūsų pats didžiausias ir svarbiausias turtas. Šiame straipsnyje nagrinėsime gimtosios kalbos svarbą, jos išsaugojimo iššūkius ir būdus, kaip ją puoselėti.

Gimtoji kalba - tai daugiau nei tik žodžių rinkinys; tai yra tapatumo, kultūros ir pilietiškumo pagrindas. Ji formuoja mūsų mąstymą, pasaulėžiūrą ir ryšį su kitais žmonėmis.

Lietuvos vieta Europoje

Kas yra gimtoji kalba?

Gimtoji kalba - tai kalba, kurią žmogus natūraliai išmoksta ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai iš tėvų ar kitų šeimos narių. Ji dar vadinama motinos kalba. Jei vaikystėje vienodai gerai išmokstama kelių kalbų, tai visos jos gali būti laikomos gimtosiomis kalbomis. Gimtoji kalba - ta kalba, kurią žmogus natūraliai ankstyvoje vaikystėje išmoksta pirmąją.

Sandra Bernotaitė, apmąstydama lietuvių kalbos reikšmę, teigia: „Kaip daugelis Lietuvoje gimusių žmonių, lietuvių kalbą vertinu kaip savaime suprantamą dovaną, privilegiją. Šią kalbą girdėjau dar prieš gimdama, dar tik būdama savo motinos kūno dalimi.“ Šis teiginys pabrėžia glaudų ryšį tarp gimtosios kalbos, motinos ir pačios tapatybės formavimosi.

Gimtosios kalbos svarba

Gimtoji kalba atlieka svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime ir visuomenėje:

• Tapatumo formavimas: Gimtoji kalba yra glaudžiai susijusi su mūsų tapatybe. Ji padeda mums suprasti, kas esame, iš kur kilę ir kuo tikime. Gimtoji kalba yra mūsų kultūros dalis ir padeda mums jaustis bendruomenės dalimi.
• Kultūros perdavimas: Gimtoji kalba yra svarbi kultūros perdavimo priemonė. Per ją perduodame tradicijas, papročius, istoriją ir vertybes iš kartos į kartą.
• Mąstymo formavimas: Gimtoji kalba formuoja mūsų mąstymą. Ji leidžia mums suprasti pasaulį savaip ir išreikšti savo mintis bei jausmus.
• Bendravimas: Gimtoji kalba yra svarbi bendravimo priemonė. Ji leidžia mums bendrauti su kitais žmonėmis, suprasti juos ir būti suprastiems.
• Pilietiškumas: Kalba yra pilietinių diskursų ir bendruomenės kūrimo įrankis.

Mikalojus Daukša „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ rašė: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.

Mikalojus Daukša

Lietuvių kalbos išskirtinumas

Lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daug archajiškų bruožų. Ji stebina kalbininkus savo senumu ir turtingumu.

Profesoriai ir daktarai apie lietuvių kalbą atsiliepia:

• „Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie laiko ją arijų ( indoeuropiečių ) pradiniu kamienu. Savo žodynu ji yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis gali apibūdinti įvairius minties išsireiškimus“,- prof.
• „Lietuvių kalba iki šių dienų išlaikė savo senovinę formą …Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą …“ - prof.
• „Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą posakį, nevartoja to pačio pavadinimo dviems panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba“, - prof.
• „Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Savo formomis ji yra seniausia iš visų dabar esančių pasaulyje kalbų…”, - dr.
• „Indoeuropiečių kalbų studiozui lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, įsiklausęs į lietuvių kalbą, sutiks, kad tai gražiausia kalba“, - A.
• „Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų“, - dr.
• „Švedų kalbininkas profesorius H. „Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta lietuvių kalbos grožį ir turtingumą“, - prel.

Iššūkiai gimtosios kalbos išsaugojimui

Globalizacijos ir migracijos procesai kelia iššūkių gimtosios kalbos išsaugojimui. Daugelis žmonių, ypač jaunimas, renkasi vartoti dominuojančias kalbas, tokias kaip anglų, nes mano, kad tai padės jiems pasiekti sėkmę.

Sandra Bernotaitė atkreipia dėmesį į tai, kad „jeigu viešai kartojama, jog puikiai mokėdamas gimtąją kalbą neįgysi socialinių pranašumų prieš tuos, kurie puikiai moka anglų (ar kitą dominuojančią) kalbą, būsi žemesnis ir būsi žeminamas, tai mažėja priežasčių didžiuotis savo kalba.“

Emigrantų vaikai dažnai susiduria su dilema, ar kalbėti gimtąja kalba, ar priimančios šalies kalba. Raginimas „Kalbėk lietuviškai!“ emigrantų vaikams nesunkiai gali tapti nemalonia prievole, nepatogumu, prievarta, kuriai vaikai priešinsis ir nugalės. Neretai taikomos dvigubos taisyklės - patys tėvai kalbėdami lietuviškai įterpia dominuojančios kalbos žodžius ar sakinius.

Kaip puoselėti gimtąją kalbą?

Svarbu suprasti, kad kalbos puoselėjimas nereiškia atsiribojimo nuo kitų kalbų ir kultūrų. Priešingai, mokėjimas kelių kalbų praturtina mūsų gyvenimą ir leidžia mums geriau suprasti pasaulį. Sandra Bernotaitė teigia, kad „turime jaustis laisvi vartodami savo kalbą, tarmę, žargoną. Turime kalbėti atsipalaidavę ir nebijoti žaisti kalba, išrasti naujus žodžius, skolintis žodžius iš kitų kalbų, pritaikyti ir sulietuvinti svetimybes. Tai, kas kieta, tegali lūžti.“

Dvikalbystės nauda

Norint užauginti dvikalbį vaiką, reikia viso kaimo. Tačiau nesileiskite įbauginami, juk labiausiai vertinami dalykai, retai būna lengvai pasiekiami. Ne visi palaikys jūsų sprendimą mokyti vaiką lietuvių kalbos. Bus tokių, kurie jums pasakys, kad tai beprasmiška, kad jums nepasiseks. Kiti sakys, kad prašote per daug iš savo vaikų arba „kam jam ta lietuvių kalba“.

Kaip puoselėti gimtąją kalbą?

• Šeimos vaidmuo: Tėvai turėtų kalbėti su vaikais gimtąja kalba nuo pat mažens. Jie turėtų skaityti knygas, dainuoti dainas ir žaisti žaidimus gimtąja kalba.
• Bendruomenės vaidmuo: Bendruomenės turėtų organizuoti renginius, skirtus gimtajai kalbai ir kultūrai. Tai gali būti kalbos kursai, koncertai, parodos ir festivaliai.
• Švietimo sistemos vaidmuo: Švietimo sistema turėtų užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę mokytis gimtosios kalbos mokykloje.
• Žiniasklaidos vaidmuo: Žiniasklaida turėtų rodyti programas ir spausdinti straipsnius gimtąja kalba.
• Valstybės vaidmuo: Valstybė turėtų remti gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjimą.

Gimtoji kalba ir motinystė emigracijoje

Eglė Kačkutė, nagrinėdama autobiografinius, grožinius literatūros kūrinius, teigia, kad motina su vaiku kartais pasirenka kalbėti užsienio kalba, norėdama atsiriboti nuo gimtosios šalies ir praeities. „Tai gali būti labai sveikas pasirinkimas. Pavyzdžiui, žydų, kurie bėgo nuo holokausto, ypač iš Vokietijos, gimtoji kalba buvo vokiečių kalba.“

Ji teigia, kad kalbos pasirinkimas yra esminis motinos pasirinkimas, tai - motinos gyvenimo pasirinkimas. Jį lemia asmeninė motinos istorija ir jos kilmės šalis, kultūra bei istorija.

Tačiau, kaip pabrėžia E. Kačkutė, „aš labai tvirtai žinojau, kad man nebus gyvenimo, jei su vaiku nekalbėsiu lietuviškai.

Kalba tautos sąmonėje

Internetiniame portale apklausos.lt dar 2002 m. buvo pateiktas klausimas: „Kalba - tautos išlikimo pagrindas? Kodėl?“ Naujausi pamąstymai įrašyti prieš penkerius metus, dabar anketos nebepildomos. Atsakymuose labai aiškiai matyti, kad tarp tautos ir kalbos yra be galo glaudus ryšys, šalia yra ir valstybė:

• Kalba tautą vienija.
• Be kalbos žlunga ir tauta (Prūsija).
• Tai bendrybė, kuri vienija kiekvieną tautos atstovą.
• Tautai gyvuoti reikalinga kalba, papročiai bei teritorija.
• Kokia gi tauta be savos kalbos.
• Nebesivadintumėm lietuviais, jei neturėtumėm savo gimtosios bei nacionalinės kalbos.
• Taip, kalba - kultūros dalis, taigi ir išlikimo pagrindas. Kiekviena kalba savaip unikali.
• Taip. Be kalbos prarastume savo identitetą.
• Taip, nėra kalbos - nėra valstybės ir t.

Mūsų 2018-2019 m. atlikta universitetų studentų apklausa parodė, kad apklaustieji supranta, jog kalba nėra tik garsai, raidės ir gramatinės formos, šalia posakių garsai; garsai ir jų dariniai; garsai, kurie sukuria vaizdinius atsiranda ir gestų kalba; gestai; kūno kalba.

Kitas svarbus dalykas yra suvokimas, kad kalba tai per tūkstančius metų brendęs, augęs, keitęsis protėvių palikimas, leidžiantis būti visaverčiu Lietuvos piliečiu. Tai leidžia atsakinėjusiems susieti save su tauta, valstybe ir net atkreipti dėmesį į tai, kad kalba tai tautos pagrindas ar didžiausias kiekvienos tautos turtas, vienijimo simbolis ir tikros valstybės požymis. Kitaip sakant, valstybė ir tauta negali egzistuoti be kalbos, kuri perduoda ne tik pačią identiteto idėją, bet ir kultūrą, papročius, tradicijas ir galų gale istoriją.

Labai svarbus ir kalbos kaip žmogaus vizitinės kortelės suvokimas: kalba yra kiekvieno žmogaus vizitinė kortelė, jeigu kalbėsime apie gimtąją kalbą.

Didelę atsakiusiųjų grupę geriausiai apibūdina šis sakinys: jokia kita kalba neįmanoma taip perteikti emocijų ir jausmų, kaip gimtąja kalba. Gimtoji kalba apibrėžiama ir kitais aspektais: ją studentai suvokia kaip vieną pagrindinių tautos skiriamųjų bruožų; prigimtinį žmogaus bruožą, parodantį jo tapatybę, nusakantį istoriją; valstybės skiriamąjį bruožą.

Gimtoji kalba ugdymo procese

Dabartiniam mokiniui reikia pagarbaus santykio su kalba ir atsakingo jos vartojimo kultūros. Pagarbus santykis su kalba pasireiškia taisyklinga sakytinės ir rašytinės kalbos vartosena mokykloje, socialiniuose tinkluose ir visame viešajame gyvenime. Gimtoji kalba per visų dalykų pamokas yra bendravimo ir darbų pristatymo žodžiu ir raštu kalba, todėl labai svarbu vertinti ne tik pristatymų turinį, bet ir kalbos taisyklingumą bei tinkamumą: teiginių formulavimą, išvadų, citatų, šaltinių pateikimą, taip pat tartį, dalyko terminų kirčiavimą.

Vertinant darbus raštu svarbu kreipti dėmesį į rašomo teksto taisyklingumą - taisyti gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidas.

Kalbos samprata ir reikšmės

Sutariama tik dėl vieno - pasaulio nėra be kalbos, o kalbos be pasaulio. Žmogui būdinga ypatingo kalbos vertingumo nuojauta, šventose įvairių religijų knygose liudijama dieviška kalbos prigimtis, žvelgiama į ją kaip į esminę žmogaus galią. Kalbos charakterį lemia biologinės prielaidos, tam tikru būdu susiformavusi artikuliacinė bazė, bet labiausiai - tautos istorinė patirtis.

Prisirišimas prie gimtosios kalbos žmogui yra savaiminis ir instinktyvus. Ji - esminis tautą jungiantis ryšys, einantis nuo kasdieninio, buitinio bendravimo iki filosofijos, poezijos, maldos - aukščiausių žmogaus dvasios atsiskleidimų. Filosofai teigia, kad žmogus negali realizuoti savo asmenybės, savo kultūrinio tapatumo neturėdamas gimtosios žemės, kalbos, papročių, tautinės savimonės pagrindo.

„Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiama 10 leksinių žodžio kalba reikšmių: žodinio minčių reiškimo sistema; kalbėjimas, dalijimasis mintimis, pašnekesys; sakomoji ar pasakytoji mintis, pasakymas, pasakojimas, nuomonė; prakalba (proginė kalba); sugebėjimas kalbėti; kalbėsena, balsas; tam tikra kalbos skirtybė, atmaina; minčių reiškimo būdas, stilius; tarmė, šnekta; prk.

Iš pateiktų reikšmių matyti, kad kalbą linkstama apibrėžti kaip sistemą, komunikacijos aktą. 1, 5 ir 8 reikšmės iliustruojamos raštų, žodyno arba kalbos specialistų sakiniais, gyvosios kalbos pavyzdžių nesama ir prie 9 reikšmės. Tačiau šios reikšmės, nors suformuluotos moksliškai, labai svarbios, nes formuoja šiuolaikinio žmogaus sampratą ir požiūrį į kalbą. Įdomu stebėti, kiek įtakos žodyninės reikšmės daro šiandien. Tyrimui labai svarbi yra ir gyvoji vartosena, nes siekiama atskleisti sąvokos vaizdą žmogaus sąmonėje.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DLKŽ) pateikiama mažiau žodžio kalba reikšmių: žodinio minčių reiškimo sistema; praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais mintis; tam tikra minčių reiškimo sistemos atmaina; pašnekesys; viešas kalbėjimas klausytojams.

Taigi gyvojoje kalboje kalbos reikšmių ir atspalvių nedaug, beje, ir senuosiuose raštuose daiktavardis kalba vartotas negausiai, dažniau jį vartojo tik garsus 16 a. lietuviškos katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuviškų knygų autorius Mikalojus Daukša.

Kyla klausimas, gal pats žodis lietuvių kalboje gana naujas, gal anksčiau lietuvių kalboje būta kitų žodžių tai pačiai sąvokai reikšti. Viena aišku - kalba yra veiksmažodžio kalbėti derivatas.

Kitas kalbos sinonimas byla „Sinonimų žodyne“ (SŽ) apibrėžiamas kaip ‘iškilminga, rimta kalba’, tačiau iš LKŽ pateiktų pavyzdžių matyti, kad senuosiuose raštuose, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios autorių darbuose bei tarmėse šis žodis savo pagrindine reikšme nesiskyrė nuo kalbos vartosenos - pirmoji bylos reikšmė ir aiškinama sinonimais kalba, šneka. Žodis byla turi ir kitų reikšmės atspalvių, gerokai nutolstančių nuo pagrindinės reikšmės.

Dar vienas SŽ teikiamas kalbos sinonimas yra žosmė, vartotas ir senuosiuose raštuose, ir tarmėse. Daugiau dėmesio būtų vertas, nors SŽ ir neminimas, sinonimas žodis ir jo pamatinis veiksmažodis žasti. Kaip rašė Daukantas, „kiekviena kalba kilsta iš žodžių“, taigi, būtent jis gali būti artimiausias sinonimas. Nors SŽ nepateikiama, tačiau kalbos sinonimas yra ir daiktavardis liežuvis.

Gimtoji kalba - tautos turtas

Tauta - tai istoriškai susidaręs žmonių junginys, žmonių bendruomenė, turinti esminius savo identiteto ženklus. Tie tautinio identiteto ženklai yra siejami su bendra kilme, žeme, istorija, kultūra bei svarbiausia - bendra kalba. Šie tautinio identiteto ženklai yra svarbiausias ir reikšmingiausias tautos turtas. Ypatingai kalba, kuri yra visko pagrindas. Juk gimtąja kalba tautos žmonės komunikuoja, bendrauja, keičiasi mintimis bei idėjomis.Tai skatina tautos bendrumą, augimą ir tobulėjimą, reikalingą kiekvienai tautai. Jeigu nebūtų gimtosios kalbos, vyrautų nesusikalbėjimas, tarpusavio nesupratimas. Tauta pradėtų nykti.

Kadangi gimtoji kalba yra svarbiausias tautos turtas, labai svarbu tą tautos turtą - gimtąją kalbą - saugoti ir puoselėti, ginti nuo įvairiausių opozicijų, besistengiančių gimtąją tautos kalbą sunaikinti ar kitaip iškraipyti.

Gimtoji kalba - tai unikalus tautinio identiteto ženklas, suteikiantis tautai svarbiausią gyvenimo pamatą. Tad gimtoji kalba gali būti traktuojama, kaip pats svarbiausias tautos turtas.

Apibendrinant, gimtoji kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbiausias tautos turtas, kultūros ir tapatumo pagrindas. Ją būtina puoselėti ir saugoti, perduoti ateities kartoms, kad tauta išliktų gyva ir stipri.

tags: #gimtoji #kalba #ar #gali #buti