Ginkūnų dvaras - tai istorinė vietovė, turinti ilgą ir turtingą praeitį. Nuo XIX a. pradžios, kai Platonas Zubovas įsigijo Ginkūnus iš Kristiano Brodericho Johano Vendelio, dvaras tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu centru. Šiandien dvaras kviečia lankytojus patirti istorijos dvelksmą ir mėgautis kaimiška aplinka.
Ginkūnų dvaro rūmai
Dvaro Istorija ir Savininkai
Platonas Zubovas, jau turėdamas Jekaterinos II jam padovanotas valdas, XIX a. pradžioje iš Kristiano Brodericho Johano Vendelio nusiperka Ginkūnus. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje dvaras tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu centru.
Prie dvaro klestėjimo labai prisidėjo dvaro paveldėtojas Vladimiras Zubovas. Jis iš Danijos atgabeno galvijų, vadinamų žalaisiais, kurie iš Ginkūnų paplito visoje Lietuvoje. Šalia dvaro buvo pastatyta pieninė, kurioje buvo pardavinėjamas visuomet šviežus pienas. Pienas buvo pardavinėjamas puslitriniuose buteliukuose su užrašu „Ginkūnai - Zubovas“.
Vladimiras Zubovas su žmona baigė statyti dvarą ir jame apsigyveno. Daug laiko skyrė mokyklų steigimui. XIX a. pabaigoje grafas Vladimiras Zubovas su žmona Sofija Ginkūnų dvare sukaupė apie 3000 knygų biblioteką. 1900 m. knygas perdavė Šiauliuose įkurtai visuomeninei bibliotekai.
Švietėjiška Veikla
1896 m. savo rūmų rūsyje Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą lietuvių mokyklą, dalį savo pajamų skyrė vietos jaunimui mokyti. Mokyklą lankė vyresni kumečių vaikai. 1902 m. mokykla perkelta į specialiai jai pastatytą pastatą.
Ginkūnų dvaro mokykla
Dvaro Architektūra ir Pokyčiai
Ginkūnų dvaro rūmai buvo pastatyti 1904 m. Yra žinoma, kad Ginkūnų dvaras per Pirmąjį pasaulinį karą buvo stipriai nukentėjęs, minima, kad buvo nuniokoti ir išgrobstyti ir dvaro rūmai.
1940 m. Tarpukario fotografijose matyti, kad rūmus sudarė dvi išilgai sujungtos vieno ir dviejų aukštų dalys. Rūmų sienos buvo netinkuoto plytų mūro, cokolis ir pamatas sumūryti iš lauko akmenų. Abiejuose pastato galuose ir viename šone buvo pristatytos terasos. Ištaigingumo rūmams suteikė pirmo aukšto langus akcentuojančios reljefinės segmentinės sąramos ir lenkti sandrikai bei antro aukšto arkinius langus įrėminantys piliastrai.
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Jo pastatai imti naudoti kolūkio reikmėms. Tais metais įvykius Ginkūnų gyventojai sutiko gana palankiai. Ginkūnų dvaro teritorijoje buvo įkurtas valstybinis (tarybinis ) ūkis. Tai vienas iš tokių ūkių Lietuvoje, sukurtų pirmaisiais tarybinės okupacijos metais. Dvaro savininkai Fledžinskiai nebuvo represuoti. J. Fledžinskis mirė 1961 m.
Ginkūnų dvaro rūmai mūsų dienas pasiekė stipriai pasikeitę.
Ginkūnų Dvaras Šiandien
Šiandien Ginkūnų dvaras yra populiari vieta kaimo turizmui. Lankytojai gali mėgautis gamta, susipažinti su dvaro istorija ir dalyvauti įvairiose edukacinėse programose. Dvaras taip pat siūlo galimybes rengti šventes ir kitus renginius.
Ginkūnų dvaras išlieka svarbiu Lietuvos kultūros paveldo objektu, primenančiu apie turtingą šalies istoriją ir tradicijas.
Šventę ketvirtokai pradėjo gražiausiomis ir šilčiausiomis eilėmis, padėkos žodžiais. Skambėjo muzikos mokytojos G. Savickienės parengtos dainos. Tėvelių veiduose buvo matyti susimąstymas ir tikras džiaugsmas. Ketveri pradinės ugdymo pakopos metai suformavo puikų kolektyvą: gebantį gerai mokytis, tobulėti, nuoširdžiai bendrauti. Šventės metu aptarėme kartu praleistus ketverius mokslo metus, patirtus džiaugsmus ir rūpesčius. Linksmai, draugiškai praleidome laiką gamtoje. Mokiniams buvo gera proga geriau pažinti savo klasės draugus, draugų šeimos narius, su jais pabendrauti.