Šiųmetė Lietuvos muziejų organizuojama „Muziejų kelio“ programa, kurios tema - „Dvarų kultūros atspindžiai“, renginių dalyvius nukėlė į epochą, kai Lietuvos teritorijoje klestėjo dvarų kultūra, o dvaras buvo ne tik svarbi valstybės ūkinio gyvenimo dalis, bet ir kultūrinio gyvenimo židinys. Iki mūsų dienų išlikę dvarų sodybų fragmentai ir muziejų bei kitų atminties ir kultūros institucijų rinkiniuose saugomi dvarų epochos reliktai - iki šiol reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis.
Šiaulių rajonas yra Šiaurinės Lietuvos dalyje ir įdomus savo istorija, kultūriniais-istoriniais ir gamtos paminklais, kraštovaizdžiu. Krašto praeities, kultūros, istorijos faktus galėsite sužinoti Ginkūnų S. ir V. Zubovų istorijos muziejuje.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Ginkūnų dvaro sodybos istoriją, jos savininkus ir kultūrinį palikimą.
Šiaulių rajonas Lietuvos žemėlapyje
Ginkūnų Dvaro Istorija
Ginkūnai - kaimas Šiaulių rajone, 3 kilometrai į Šiaurės Rytus nuo Šiaulių. Per Ginkūnus eina Šiaulių - Pakruojo kelias. Ginkūnai iš visų pusių ekonomijos žemėmis apjuosti, pirmoje XVII a. pusėje vadinosi Bojar Monkun, o nuo 1673 m. - Ginkąnais. Pirmoje XVIII a. pusėje kaimas jau vadinosi Ginkūnais.
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės surašymo 1790 m. lentelėje Ginkūnų nėra. Tai reiškia, kad kaimas buvo dar gana mažas. XVIII a. pabaigoje paspartėjo prekyba per Liepoją, Rygą. O netoli Šiaulių-Rygos kelio įsikūręs Ginkūnų kaimas dėl patogios geografinės padėties pradėjo sparčiai augti. Ginkūnų krašto žemė užaugino daug įžymių žmonių - kultūros, mokslo ir meno darbuotojų, palikusių ryškių pėdsakų mūsų tautos istorijoje: grafai Zubovai, Fledžinskai ir kt.
Zubovų Valdymas
1793 m. rugsėjo 2 d. imperatorė Jekaterina II padovanojo Šiaulių ekonomiją Platonui Zubovui. 1805 m. gruodžio mėn. 30 d. Šiaulių Žemės teisme pripažinta, kad kunigaikštis Zubovas perka nuo Kristino Brodericho ir Johano Vendelio Ginkūnų gėrybę su kaimele to pat vardo, turinčia šešias valstiečių trobas, karčiamą, vėjo malūną ir leidimą naudotis Šiaulių ežeru.
Po Platono Zubovo (1767-1822) mirties Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė ir brolis Valerijonas, brolvaikiai Aleksandras, Platonas, bet jie Šiauliuose negyveno. 1827 m. buvo pasirašytas dokumentas dėl Šiaulių ekonomijos padalinimo. Šiaulių ir Joniškio dalys atiteko P. Dmitrijus Zubovas (1764-1836) vedė kunigaikštytę Praskovją Viazemskają. Jiedu Lietuvoje pradėjo gyvenusių Zubovų šaką, kurios palikuonys ir dabar tebegyvena.
Po P. Zubovo mirties paveldėtojai pradeda gyventi savo dvaruose: Gubernijoje, Ginkūnuose, Bubiuose, Šiauliuose. Šiaulių ekonomija padalinama tarp Dmitrijaus Zubovo vaikų. 19 a. pirmoje pusėje valstiečių padėtis Ginkūnų dvare, kaip ir kituose, buvo labai bloga. Valstiečiai neturėjo iš ko pragyventi, badavo. Dvarininkai, užuot davę valstiečiams grūdų, išduodavo raštiškus leidimus išvykti už dvaro ribų valkatauti ir elgetauti. 1808 m. pavasarį badavo ir Ginkūnų dvaro valstiečiai. Bado šmėkla siautėjo po visą Lietuvą.
P. Zubovas Ginkūnų dvare negyvenęs, o dvarą prižiūrėjęs ekonomas. Ginkūnų dvaro valstiečiai administracijos nukamuoti, sukėlė maištą. 1830-1831 m. sukilimo metu Zubovų valstiečiai išvarė arba nužudė urėdus, išrinko savo vadus. Ginkūnuose 1831 m. pavasarį buvo labai įtempta padėtis.
1826 m. Ekonomijos kontora buvo perkelta iš Pamūšio į Ginkūnus. Visi svarbiausi reikalai buvo tvarkomi Ginkūnuose, visą laiką vyko naujos statybos. 1810 m. 1814 m. 1818 m. 1875 metais pastatyta mūrinė kalvė, buvo malūnas, šalia moderni pieninė, statyta 1896 metais. Ginkūnų pieninės firminėje parduotuvėje Šiauliuose dabartinės vaistinės patalpose (Varpo-Aušros alėjos gatvių kampe), buvo pardavinėjamas šviežias pienas. Jis buvo pilstomas į puslitrinius pieno butelius.
Vladimiras Zubovas (1862-1933) ir Sofija Bilevičiūtė (1860-1932) susituokė 1884 metais ir apsigyveno Šiauliuose. Nuo 1890 metų įsikuria Ginkūnuose ir ima ūkininkauti. Pasistatė naujus rūmus, kuriuos, kaip sakė S. Zubovienė, pati suprojektavo. Vladimiro Zubovo tėvas Nikolajus (1832-1898) buvo nusistatęs prieš lietuvių spaudos draudimą. 1883 metais jo biblioteka turėjo apie 3000 tomų knygų. Zubovų dvare Ginkūnuose buvo Šiaulių ekonomijos 2778 tomų archyvas. Vladimiras 1900 metais įkūrė Šiauliuose visuomeninę biblioteką, kuriai dovanojo savo rūmų knygas ir Šiaulių ekonomijos archyvą.
Nuo 1911 m. Vl. Zubovui išvykus, Ginkūnų dvare šeimininkauja S. Zubovienė, o vėliau Aleksandra Zubovaitė- Fledžinskienė su vyru Jonu Fledžinskiu. J. Fledžinskis dirbo Ginkūnų dvare raštininku, kasininku, dvaro valdytoju. Šeimininkai pastebėję J. Fledžinskio gabumus išsiunčia mokytis į Vokietiją.
Dvaro savininkai Fledžinskai buvo gana griežti, bet teisingi žmonės. Fledžinskiai niekada savo vaikų neišskirdavo iš kumečių vaikų. Susirgus darbininkui, pas ligonį visada pasikalbėti ateidavo ponas, užmokėdavo pusę vaistų kainos. Fledžinskiai buvo mokyklos šefai. J. Fledžinsko iniciatyva 1923 m. sukuriama žemės ūkio sąjunga „Gamintojas.“ J. 1938m. J. Fledžinskis nutarė dalį žemės esančios link Šiaulių m. dabartinės Vaidoto gatvės išdalinti sklypeliais ir leisti norintiems už nedidelį atlyginimą įsigyti namų statybai.
Darbininkai paprastom dienom dirbdavo nuo 7 val. ryto iki saulės laidos. Pati A. Fledžinskienė prižiūrėdavo, kaip vyksta darbas. Dvaro savininkai Fledžinskiai turėjo 13 kumečių šeimų. Be kumečių dirbdavo pavieniai darbininkai, kurie ateidavo iš miesto ir apylinkės. Už ravėjimą mokėjo pinigais: už šimtą metrų vagos mokėdavo 35 centus.
Nacionalizacija ir Pokario Metai
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Tais metais įvykius Ginkūnų gyventojai sutiko gana palankiai. Ginkūnų dvaro teritorijoje buvo įkurtas valstybinis (tarybinis ) ūkis. Tai vienas iš tokių ūkių Lietuvoje, sukurtų pirmaisiais tarybinės okupacijos metais. Dvaro savininkai Fledžinskiai nebuvo represuoti. J. Fledžinskis mirė 1961 m.
Ginkūnų Dvaro Sodybos Architektūra
Ginkūnų dvaro rūmai buvo pastatyti 1904 m. Yra žinoma, kad Ginkūnų dvaras per Pirmąjį pasaulinį karą buvo stipriai nukentėjęs, minima, kad buvo nuniokoti ir išgrobstyti ir dvaro rūmai. Tarpukario fotografijose matyti, kad rūmus sudarė dvi išilgai sujungtos vieno ir dviejų aukštų dalys. Rūmų sienos buvo netinkuoto plytų mūro, cokolis ir pamatas sumūryti iš lauko akmenų. Abiejuose pastato galuose ir viename šone buvo pristatytos terasos. Ištaigingumo rūmams suteikė pirmo aukšto langus akcentuojančios reljefinės segmentinės sąramos ir lenkti sandrikai bei antro aukšto arkinius langus įrėminantys piliastrai.
1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Jo pastatai imti naudoti kolūkio reikmėms. Ginkūnų dvaro teritorijoje buvo įkurtas valstybinis (tarybinis ) ūkis.
Ginkūnų dvaro rūmai
Kultūrinė Veikla ir Švietimas
Nuo 1890 m. Vladimiras Zubovas ir jo sutuoktinė Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė įsikuria Ginkūnuose ir ima ūkininkauti. Grafas Vladimiras rūmuose turėjo ir slaptą biblioteką, kurioje buvo sukauptos knygos įvairiomis temomis lenkų, rusų ir lietuvių kalbomis. Slaptoji biblioteka veikė iki 1896 m. Nuo 1902 m. ji tapo prieinama visiems. Knygų bibliotekoje buvę apie 2778 egz.
1896 m. jie Ginkūnų dvaro rūmų rūsyje įkūrė slaptą lietuvišką pradinę mokyklą, kuri, žandarams apsilankius dvare, būdavo greitai pertvarkoma į dirbtuves, tad ji caro valdininkų nebuvo išaiškinta. Mokyklą lankydavo vyresni dvaro kumečių ir netoliese esančių kaimų vaikai.
V. ir S. Zubovai steigė ir kitas mokyklas, jas išlaikydavo, mokėdavo algas mokytojams. Jų įsteigtos ir globojamos Ginkūnų, Naisių, Gubernijos, Dabikinės, Medemrodės mokyklos 1900 m. tapo oficialiomis. Jose iš pradžių buvo dėstoma rusų kalba, o prieš 1905-uosius metus, dar nepanaikinus spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo, Zubovų ir rusų mokyklų inspektoriaus M. Itomlenskio dėka čia slapta buvo dėstoma ir lietuvių kalba (pirmoji mokytoja - Jadvyga Juškytė), o nuo 1905 m. lietuvių kalba čia pradėta dėstyti oficialiai.
V. ir S. Grafienė Sofija pati inspektuodavo Zubovų įsteigtų mokyklų darbą, vesdavo gamtos pamokas, suaugusiesiems skaitydavo viešas paskaitas. 1902m. Ginkūnų dvaro mokykla pradėjo veikti specialiai jai 1901-1902 m. pastatytame vieno aukšto name, kuris vėliau buvo rekonstruotas į dviejų aukštų pastatą su priestatu. 1922 m. joje buvo įvestas keturių skyrių pradinis mokymas. 1933 m. mokyklai suteiktas Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardas. Ši mokykla buvo keletą kartų reorganizuota. Dabar tai Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazija. Ji veikia dar grafų Zubovų laikais pastatytame name. Čia surinkta daug žinių apie Ginkūnų gyvenvietės istoriją, dvarą, grafus Zubovus, yra nedidelis muziejėlis.
1905 m. vasarą Ginkūnų dvare vyko Lietuvių socialdemokratų darbininkų partijos suvažiavimas.
Šiuo metu yra baigiama rengti maršrutų informacija anglų kalba. Netrukus galimybę susipažinti su Zubovų dvarų istorija ir kultūriniu palikimu turės ir užsienio turistai.
Šapnagių Kaimas
6,5 kilometro į Šiaurės rytus nuo Šiaulių, netoli Ginkūnų gyvenvietės, yra Šapnagiai. Šapnagių kaimas jau minimas 1649 m. Gražus sodžius su dar išlikusiomis senomis sodybomis, medžiais. Pro kaimą teka upė Švedė. Ji vingiuoja Šapnagių laukais ir įteka į Kulpę ties Kėbliais.
Šapnagiai buvo gatvinis apie 2 km ilgio kaimas. Žemė - padalinta rėžiais. Kaimas turėjo pradinę mokyklą, nedidelę bibliotekėlę. Energingi sodžiaus šviesuoliai įkūrė švietimo ir kultūros draugiją „Šviesos kibirkštis“. Draugijos siela buvo mokytojas Ramanauskas. Veikė jaunimo ratelis, kuriam vadovavo studentas, kaimo jaunasis poetas Pranas Gegeckas.
Išlikusi Šapnagių istorinė vieta - senkapis ant Švedės upelio kranto, atsiradęs siaučiant marui, vėliau čia buvo laidojami ir šapnagiškiai. Šapnagių senkapis - archeologinis paminklas, saugomas valstybės. Jame rasta VII-XI amžiaus dirbinių, kurie saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Kalnelio viršūnėje pastatytas aukštas ąžuolinis kryžius, kurį sukūrė Alvydas Bitinas iš Sutkūnų kaimo. Kryžių puošia pjaustyti ornamentai ir užrašas - „1936-2010 metai“.
Malavėnų Kaimas
Malavėnai - kaimas Šiaulių rajono rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Šiaulių. Po baudžiavos panaikinimo iki 1919 m. Malavėnų gyventojai gyveno rėžiais suskirstytoje žemėje - po 9 sieksnius pagal kaimo ulyčią (gatvę). Šiame gatviniame kaime sodybos kūrėsi abiejose kaimo kelio pusėse.
Po 1919-1923 m. Žemės reformos kaimo žemė buvo išskirstyta į viensėdžius, o 1940 m. buvo išdalinta naujakuriams, buvusiems bežemiams. 1948 m. visų ūkių žemė tapo kolūkine. Po 1963-1964 m. melioracijos visa žemė atiteko Ginkūnų paukštininkystės ūkiui (dabartinei UAB Ginkūnų paukštynui).
Malavėnų kaime buvo senkapis, vadinamas Kučo kalnu, su šimtamete liepa, apaugęs klevais. Apie 1962 m. kalnas sunaikintas - išvežtas smėlis „siauruko“ geležinkelio pylimui, statant Ginkūnų paukštyną. Per kaimą tekėjo upelis vardu Drusbiris. Dabar - melioracijos griovys.
Kaimo darbščiose valstiečių šeimose užaugo nemažai gabių vaikų, išėjusių mokslus ir tapusių garsiais žmonėmis. Viena iš tokių - ūkininkų Mato ir Agotos Janulaičių šeima, sulaukusi trylikos vaikų. Žymiausi iš jų, paliko didžiulį pėdsaką ne tik Šiaulių kraštui, bet ir visai Lietuvai - Augustinas, Julija, Veronika Janulaičiai. Julija Biliūnienė-Janulaitytė (1880-1978) ir Veronika Alseikienė-Janulaitytė (1883-1971) išgarsėjo kaip vienos pirmųjų lietuvių moterų gydytojų, visuomenės veikėjos. Jų brolis Augustinas Janulaitis (1878-1950) knygininkas, teisininkas, istorikas, profesorius, publicistas, akademikas. Jis energingai kovojo už lietuviško spausdinto žodžio laisvę spaudos draudimo metais, surinko 124 Malavėnų dainas.
Kiti Dvarai Šiaulių Rajone
Šiaulių rajone yra ir kitų dvarų, kurių istorija verta dėmesio:
- Mirskiškės dvaras - XIX a. pabaigoje čia jau buvo stambus Bubių dvaro ūkinis centras (palivarkas).
- Aleksandrijos dvaras - 1886 m. grafas Aleksandrijoje pastatė plytinę ir koklių fabriką.
- Bubių dvaras - 1825 m. pradėtas statyti Dubysos-Ventos perkasas, nulėmęs Bubių ekonominį pakilimą.
Ši virtuali ekskursija itin patogi tuo, kad žmonėms nereikia taikytis prie ekskursijų vadovo - aplankyti Zubovų dvarus susidomėjusieji gali savarankiškai, jiems patogiu metu. Tereikia į savo išmanųjį įrenginį parsisiųsti „iziTRAVEL“ programėlę ir paieškos laukelyje įvesti vietovardį „Šiauliai“.
Štai keletas įdomių faktų apie Ginkūnų dvarą:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1805 | Platonas Zubovas įsigyja Ginkūnų gėrybę |
| 1890 | Vladimiras Zubovas ir Sofija Bilevičiūtė įsikuria Ginkūnuose |
| 1904 | Pastatyti nauji Ginkūnų dvaro rūmai |
| 1940 | Dvaras nacionalizuotas |
Ginkūnų dvaro sodyba - Šiaulių rajono Ginkūnų miestelyje, apie 3 km nuo Šiaulių, prie Šiaulių-Pakruojo kelio.
Ši virtuali ekskursija itin patogi tuo, kad žmonėms nereikia taikytis prie ekskursijų vadovo - aplankyti Zubovų dvarus susidomėjusieji gali savarankiškai, jiems patogiu metu. Tereikia į savo išmanųjį įrenginį parsisiųsti „iziTRAVEL“ programėlę ir paieškos laukelyje įvesti vietovardį „Šiauliai“.