Glitiškės - kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Paberžės seniūnijoje, prie Širvio ežero rytinio kranto. Ši vietovė žinoma ne tik dėl savo gamtos grožio, bet ir dėl čia esančios Glitiškių dvaro sodybos, turtingos istorijos ir architektūrinio paveldo.
Glitiškių dvaras XIX a.
Dvaro istorija ir savininkai
Istoriniuose šaltiniuose Glitiškių dvaras minimas nuo 1483 m. XVI-XVII a. dvaras priklausė Petkevičiams, XVIII a. pirmoje pusėje - Stanevičiams, o vėliau - Jelenskiams. Jelenskių giminė Glitiškių dvarą valdė iki Antrojo pasaulinio karo.
- XVI-XVII a.: Petkevičiai
- XVIII a. pirma pusė: Stanevičiai
- Nuo XVIII a. iki Antrojo pasaulinio karo: Jelenskiai
1622 m. buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. perduota katalikams. 1700-1774 m. veikė dominikonų, 1775-1810 m. - reguliariųjų kanauninkų, 1810-1832 m. misionierių vienuolynai. 1832 m. misionierių vienuolynas ir bažnyčia uždaryti, o mūrinė bažnyčia nugriauta 1864 m.
XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pirmoje pusėje Glitiškės vadinamos miesteliu. 1775 m. buvo likę tik 3 sodybos.
Paskutinio dvaro savininko Kazimiero Jelenskio likimas buvo tragiškas - 1943 m. jis žuvo nacių koncentracijos stovykloje Osvencime.
Architektūrinis paveldas
Valstybės saugomas architektūros paminklas - XVII amžiaus Glitiškių dvaro sodyba. Ją projektavo architektas Augustinas Kosakauskis (1737-1803). Išliko dvaro sodybos vertingi pastatai:
- Originali 2 tarpsnių (žemutinis - akmenų mūro, viršutinis - medinis) rūkykla su piramidiniu stogu (įrengta 1787).
- Klasicistinių ir liaudies architektūros formų lobynas (apie 1756, 1791 rekonstruotas architekto A. Kosakausko).
- Ilgas stačiakampio plano svirnas su pusapskričių arkų langais ir nišomis (manoma, 18 a. pabaiga).
Taip pat išlikę Mozūrų maršalkos Kazimiero Jelenskio 1860 m. statyti rūmai, oficina, ledainė, samdinių namas, pirtis, arklidė, kiaulidė, spirito raugykla.
Dvaro rūmai, pastatyti 1826 m., vėliau keliskart rekonstruoti. Pastaraisiais metais buvo atlikta daug tvarkybos darbų, kurie orientuoti į dvaro rūmų išsaugojimą, struktūrinį stabilumą ir autentiškų detalių atkūrimą. Pirmiausia buvo atliktas pastato stogo ir fasadų restauravimas. Stogas buvo visiškai pakeistas, atsižvelgiant į originalią architektūrą. Dvaro fasadai buvo kruopščiai atnaujinti: pašalintos neautentiškos detalės, atidžiai restauruota tinko danga, atlikta dažymo ir dekoratyvinių elementų atnaujinimo darbai.
Viduje buvo atlikti restauravimo darbai, kuriais siekta išsaugoti autentišką dvaro interjero estetiką. Tai apėmė lubų, sienų ir grindų atnaujinimą, o taip pat senovinių baldų ir kitų interjero detalių restauravimą. Pavyzdžiui, buvo atkurtos senosios freskos, tapybos darbai ir įvairios medžio drožybos detalės.
Deja, vienas iš dvaro sodybos pastatų - svirnas - neišliks ateities kartoms. Šis ūkinis pastatas buvo beveik visiškai sunaikintas per pastarąjį dešimtmetį.
Glitiškių tragedija
Kur kas mažiau žinoma apie neseną Glitiškių istorijos laikotarpį, ypač Glitiškių tragediją. 1944 m. birželio 20 d. per Armijos Krajovos (AK) susirėmimą su generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos vietine rinktine (LVR) žuvo 4 kariai. Tą patį vakarą buvo nužudyti 39 Glitiškių (Glinciszki) civiliai gyventojai. Šiuos įvykius galima laikyti XX amžiaus pradžioje kilusios lietuvių ir lenkų nesantaikos apogėjumi.
Per nacių okupaciją Glitiškių dvarą administravęs vokiečių okupacinės valdžios paskirtas V. Komaras maistu ir pašaru aprūpindavo Armijos Krajovos partizanus. 1944 m. birželio 20 d. šie surengė pasalą lietuvių savisaugininkams, kurių kuopa buvo dislokuota Paberžėje, 5 km nuo kaimo, 2 iš jų nukovė, 2 sužeistus nužudė. Į Glitiškes atvykęs savisaugos kuopos vadas Petras Polekauskas įsakė sušaudyti Glitiškių dvaro darbininkų šeimą, nurodžiusią Armijos Krajovos partizanams, kur slepiasi sužeistieji; jo įsakymu nužudyta ir daugiau Glitiškių dvaro gyventojų, buvo sulaikytas ir sušaudytas dvaro administratorius V. Komaras.
2004 metais Lietuvos vietinės rinktinės (VR) ir Armijos Krajovos (AK) veteranai Lietuvoje pasirašė Susitaikymo deklaraciją.
Glitiškių ąžuolas
Lankytojų dėmesį Glitiškėse pritraukia garsusis Glitiškių ąžuolas. Valstybės saugomas gamtos paminklas - Glitiškių ąžuolas yra 25 m aukščio, 2,3 m skersmens ir 7 m apimties. Ąžuolas auga Širvio ežero krante dvaro rūmų parke.
Glitiškių ąžuolas
Prie šio ąžuolo, pasak legendos, 1831 metais sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas. Apylinkių žmonės spėja, kad šis ąžuolas turi daugiau kaip pusantro tūkstančio metų.
Daug legendų žmonės pasakoja ir apie dvarą. Pono sūnus pamilo paprastą mergelę, kuri atjodavo į pasimatymus ant balto žirgo. Sužinojęs apie tai, ponas sūnų išsiuntė ilgam laikui į užsienį. Atjojusi į pasimatymą ir nesulaukusi mylimojo, mergelė iš sielvarto nušuoliavo į pelkes ir dingo ten visam laikui. Kai kada, mėnesėtomis naktimis, ta mergelė ant žirgo pasirodo žmonėms pelkėse.
Glitiškės šiandien
Šiuo metu Glitiškių filialo aptarnaujamame regione gyvena 820 gyventojų. Kaime veikia medicinos punktas, vaikų darželis, Buivydiškių pagrindinės mokyklos Glitiškių skyrius, kuriame dėstomą lietuvių kalba, pradžios mokykla, kurioje dėstomą lenkų kalba, paštas bei kultūros namai.
Glitiškės garsėja ne tik Vilniaus rajone, bet ir už jo ribų. Tautodailininkės - keramikės Margaritos Čekuolis organizuojama vaikų vasaros stovykla „Vasara su moliu“ bei tautodailininkės Joanos Imbrasienės sukurtais karpimais.
Informacijos apie šiuos objektus galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Po Lietuvą“, „Lietuvos keliais“ bei Varšuvoje (Lenkija) Mečislovo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) išleistame leidinyje „Litwa: Podróż sentymentalna“.