Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas negali pats priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo - tai už jį padaryti turi tėvai arba globėjai. Tai reiškia, jog nepilnamečio vardu tėvai arba globėjai turi priimti ar atsisakyti priimti palikimą, kai: miršta vienas iš tėvų, abu tėvai, kiti giminaičiai ar asmenys, kurių nesieja giminystės ryšiai (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti.
Kartu tėvams ar globėjams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.
Paveldėjimo Procedūra: Teismo Leidimas ir Notaro Įsikišimas
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama.
Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Svarbu paminėti, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas. Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus.
Tėvų ir Globėjų Pareigos Tvarkant Nepilnamečio Turtą
Tėvai arba globėjai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, o gautas pajamas ir vaisius - naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
Jeigu tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus arba globėjus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų arba globėjų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.
Kaip tvarkote nepilnamečių vaikų paveldėjimą? – Turto ir palikimo planuotojai
Dokumentai, Reikalingi Kreipiantis į Notarą
Ką privalo žinoti nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai prieš kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo:
- Visų pirma, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės nurodyti duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) bei pateikti mirties liudijimą.
- Antra, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės notarui pateikti savo asmens dokumentus bei pateikti duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti priimti palikimą, vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą).
- Trečia, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra.
- Ketvirta, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, įrodymus, patvirtinančius globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).
Skyrybų Įtaka ir Vaikų Interesai
Skyrybų atveju, vienas iš svarbiausių klausimų yra nepilnamečių vaikų priežiūra. Lietuvos teisės aktai ir teismų praktika numato įvairias situacijas ir sprendimus, kurie gali turėti įtakos vaiko gerovei ir tėvų pareigoms.
Turto Padalijimas ir Vaiko Interesai
Vienas iš klausimų, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką - sutuoktinių turto padalijimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai.
Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas santuokos metu gavo kiekvienas iš sutuoktinių ar koks buvo jų veiklos pobūdis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aplinkybes, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Svarbu pažymėti, kad civiliniame kodekse pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, jeigu jos yra teisiškai reikšmingos.
Įstatymas taip pat nenustato konkretaus nukrypimo nuo lygių dalių principo masto - tai yra teismo diskrecija. Svarbu tai, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Išlaikymo (Alimentų) Klausimai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį.
Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta.
Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.
Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, nes išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodinės išmokos nėra įmanomos dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams.
Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Vietoj periodinių išmokų ir susidariusio už jas įsiskolinimo gali būti perduota vaikams skolininko buto, kuriame gyvena sutuoktinis su vaikais ir skolininkas, dalis, jei tai yra skolininko dalinė nuosavybė, jei jos dydis ekvivalentiškas įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų sumai, o turto perdavimas natūra naudingas vaikams ir nepažeidžia skolininko interesų gyventi bute.
Tačiau problema yra su turtu, įgytu naujoje santuokoje. Turtas, įsigytas po santuokos įregistravimo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygiomis dalimis. Bendrąja nuosavybe tampa ne tik bendrai arba vieno sutuoktinio vardu įsigytas nekilnojamasis turtas, automobilis, bet ir sutuoktinių gaunami atlyginimai, pensijos, dividendai, pajamos iš santaupų ir investicijų, todėl pusė kiekvieno naujos žmonos atlyginimo yra vyro turtas, ir atvirkščiai.
Tokiu atveju net jei santuokinis turtas gausinamas tik iš vieno sutuoktinių pajamų, kitam sutuoktiniui pagal įstatymą priklauso pusė santuokinio turto. Todėl atsiranda teorinė galimybė buvusiajai žmonai išsiieškoti išlaikymą vaikams iš naujosios buvusio sutuoktinio žmonos pajamų. Šiuo atveju vyras gali kreiptis į teismą ir prašyti sumažinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą dėl to, kad pasikeitė jo, kaip buvusio sutuoktinio, turtinė padėtis.
Galima prašyti teismo atsižvelgti į naujoje santuokoje gimusių vaikų interesus, sutuoktinių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.
Vaiko Nuomonė ir Gyvenamosios Vietos Nustatymas
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau CK) 3.177 straipsnyje nustatyta jog, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Svarbu paminėti, jog teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, remiantis teismų praktika, yra vertinama aplinkybių visuma.
Paminėtina, kad vaiko nuomonė visais atvejais yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra lemianti, paprastai tariant, tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Dėl nebrandumo, vaiko charakterio, amžiaus ir panašiai vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju, teismas pirmumą teikia prioritetiniam vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui ir siekia išsiaiškinti, ar vaiko norai kiek galima labiau atitinka jo interesus.
Paminėtina, jog vaikai iki 7 metų teismų praktikoje, remiantis specialistų (psichologų) išvadomis. pripažįstami kaip dar negebantys pareikšti nuomonės. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims.
Materialinė tėvų padėtis, nors ir nėra lemiantis faktorius, tačiau turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl pirmiausia būtina įsitikinti, ar tėvai turės galimybes užtikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Kaip rodo teismų praktika, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios.
Svarbu paminėti, jog teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Šios amžiaus ribos yra tik orientacinės ir teismas kiekvieną kartą turi įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Kaip jau minėta teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus.
Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Teismo Praktikos Pavyzdžiai
Į Kauno teisinės pagalbos centrą kreipėsi Kauno gyventoja B.R. su prašymu padėti jai išspręsti šeimoje iškilusią problemą. Moteris papasakojo, kad dabartinis jos vyras S.P. iki jiems susituokiant turėjo kitą šeimą, su kuria gyvenimas drauge nesusiklostė. Skiriantis S.P. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, kuris liko gyventi kartu su jo buvusia žmona. Gyvendami santuokoje B.R. ir S.P. taip pat susilaukė dviejų vaikų.
B.R. sutuoktinio pajamos yra labai nedidelės. Moteris, rūpindamasi savo šeimos gerove, klausia, ar būtų galima sumažinti vyro sūnui iš pirmos santuokos priteistą išlaikymą, atsižvelgiant į sunkią materialinę padėtį dabartinėje S.P. šeimoje ir tai, kad vyras dar turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti? Šeimoje yra ir kita problema. B.R. vyras gali būti atleistas iš darbo, tada jis visai negalės mokėti alimentų sūnui, moteris bijo, kad susikaups skola ir kad ji bus išieškoma iš bendro sutuoktinių turto.
Svarbiausi aspektai
- Turto padalijimas skyrybų atveju vyksta atsižvelgiant į vaikų interesus.
- Išlaikymo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių.
- Teismas išklauso vaiko nuomonę, tačiau sprendimą priima atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir kiekviena situacija reikalauja individualaus vertinimo.
Išvados
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad, skirtingai nei kitų įpėdinių atveju, nepilnamečių vaikų palikimą gali priimti ar jo atsisakyti tik jų tėvai ar globėjai. Nepilnamečių vaikų tėvai ar globėjai yra atsakingi už visą paveldėjimo procedūrą, dėl šios priežasties jie turi kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento ir pateikti visus reikiamus dokumentus, informaciją. Nors ir nėra tiesiogiai numatyta įstatymuose, tačiau visais atvejais palikimą reikėtų priimti pagal paveldimo turto apyrašą, siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus bei išvengti nemalonumų atsakant už palikėjo skolas asmeniniu turtu.
tags: #globa #paskirta #nepilnametis #nekilnojamaji #turta