Gražiausi renovuoti namai Marijampolėje: sodybų atgimimas ir naujos statybos

Renkantis sodybą itin dažnai svarstoma ar renovuoti seną sodybą ar statyti naują. Tenka susidurti, kad daugelyje atvejų susigundoma renovuoti seną sodybą, dažnai neįvertinus visų niuansų. Nors sodybos pasirinkimas labai priklauso ir nuo jos naudojimo planų.

Kaip taisyklė, pradžioje sodyba planuojama naudoti šiltuoju metų laiku, tačiau atsižvelgiant į patirtį, galiausiai sodybą norima naudoti ištisus metus. O jau paruoštą vasariniam poilsiui sodybą sudėtinga perdaryti į demisezoninę. Rąstinė sodyba yra priimtinas variantas, jei nusimato poilsis tik šiltuoju metų laiku.

Sodybos vertinimas

Didžioji dalis parduodamų sodybų yra rąstinės, gana prastame stovyje. Apie energinio efektyvumo klasę net neverta kalbėti. Tokios trobos kiauros kaip rėtis ir žiemą jose sunaudojama kubai malkų. Vertinimas prasideda nuo pamatų.

Dažnos sodybos pastatytos ant akmenų kampuose. Vėliau perimetrų sudėti papildomi akmenys ir sumūryti. Tai beveik beviltiškas variantas apšiltinimui. Tektų nukasti, pagilinti pamatus, išlyginti ir tik tada apklijuoti šiltinančiomis plokštėmis.

Antroje dvidešimto amžiaus pusėje sodybose imti kasti gilūs pamatai per visą sodybą. Tai patrauklus variantas taip, kaip sodyboje gilus rūsys tampa puikia vieta saugoti daržo, sodo gėrybes, konservus. Tačiau ir jį reikės apšiltinti bent 1,5 metro gyliu.

Pamatus reikia atidžiai apžiūrėti, trūkiai rodo, kad jie nekokybiškai padaryti ar nepritaikyti konstrukcijos svoriui. Ypač pavojingi trūkiai ties kampais, greičiausiai nebuvo dėta armatūra. Jei pamatas ant šlaito ir yra tokie įtrūkimai, pamatas nenaudotinas.

Senos sodybos pamatai sudėti iš didelių ir mažesnių akmenų. Dažnai ant jų padėti rąstai be hidroizoliacijos. Apšiltinti beveik neįmanoma. Vertingas modernus juostinis ir apšiltintas pamatas. Tik su tokiais pamatais bus sodybos nuo apie 2010 mėtų statybos. Tačiau didele dalimi šie namai bus iš rąstų. Pamatų įrengimas tai apie 5 - 10 procentų namo statybos sąmatos.

Prieškarinės ir didele dalimi pokarinės statybos namai iš gana plonų rąstų. Dažniausiai jie neturi estetinės išvaizdos, neturi ir šilumos izoliacinių savybių. Norint gauti pakankamai geras šilumos izoliacines savybes, reikės šiltinti iš išorės. Tokia siena neturi jokios praktinės vertės. Ją paprasčiau išgriauti ir pastatyti naują karkasą.

Dauguma sodybų yra iš apie 15 - 20 centimetrų storio rąstų. Papildomai nešiltinant, tai d arba e energinio efektyvumo klasė. Tačiau kartais pasitaiko tikri rąstinės statybos perliukai, senovinės sodybos iš storų, didelių rąstų. Rąstų paviršių galima atnaujinti naudojant smėliasrovę. Tokią sodybą geriau palikti kaip vasaros rezidenciją, kiek atnaujinus. Sienos konstrukcija tai apie 20 procentų namo sąmatos.

Tinkamas ir teisingai izoliuotas stogas pasitaikys mažiau nei 1 procente sodybų. Vargu ar įmanoma tikėtis senoje sodyboje difuzinės plėvelės. Senesniuose namuose po šiferiu buvo dedamas ruberoidas, aišku, tarpusavyje nesuklijuotas. Dauguma sodybų bus su apvaliomis, nevienodų išmatavimų gegnėmis. Todėl daugumoje atvejų teks keisti stogą.

Senos sodybos gegnės pasižymi dideliais tarpais, neužtikrinamas viršutinio sluoksnio sandarumas, neįmanoma įdėto šiltinamo sluoksnio apsaugoti nuo pelių, paukščių, vabzdžių. Tinkamai įrengti stogai nuo apie 2014 - 15 metų, nors taip pat tik dalis. Šlaitinio stogo įrengimas su apšiltinimu apie 25 - 30 procentų namo sąmatos.

Grindys be pamato apšiltinimo iš vidaus taip pat bus šaltos. Renovuoti senas grindis gražu, bet reikalauja daug darbo ir kainuoja brangiau nei sudėti naujas grindis. Nušlifuotos ir lakuotos senos sodybos pušinės grindys, raštai ir spalvos daro įspūdį. Renovavimo sąnaudos didesnės nei naujų grindų įrengimas.

Durys ir langai gali būti jau naujesnės kartos, tačiau abejotina ar izoliavimas bus teisingas. Dažniausiai montavimo putos nėra uždengtos izoliacine plėvele. Permontuoti nebeapsimoka, naujesni langai ir durys turi geresnes izoliacines savybes, teks keisti viską.

Visumoje seno naujo renovacija kainuos brangiau nei naujos sodybos statyba. Deja, sodybos pardavėjas galvoja kitaip ir parduoda sodybos pastatą kaip vertingą namą. Todėl geriausia pirkti visai sukežusią sodybą, o dar geriau sklypą. Nors galimi ir kitokie variantai. Pats geriausias variantas palikti seną sodybą kaip vasaros rezidenciją, o tvartą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują namą. Nedidelį, aukšto energetinio efektyvumo, puikiai tinkantį žiemojimui.

Sodybos statyba

Atrodytų labai paprasta - nugrioviau ir pasistačiau naują žiemojimo sodybą. Tačiau bus kiek problemų saugomose teritorijose. Vadovaujant Rūtai Baškytei, prikurpta visokių įstatymų ir pataisų, kurios sunkiai suvokiamos sveiku protu. Didelę problemą kels Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 punktas, kuris leidžia tik vieno gyvenamojo namo statybą. Tai gana ženkliai gali stabdyti statybas sodyboje ir naujo gyvenamojo įrengimą.

Dažniausiai antras gyvenamas namas deklaruojamas kaip svečių namelis. Ar tai bus patvirtinta, priklausys nuo vietinio teritorijų specialisto požiūrio ir, neduok dieve, kokio valdininko iš Vilniaus noro pasirodyti.

Statybos prasideda nuo didelės malkinės statybos. Į ją sueis nesupuvusi mediena iš išrinkto pastato, puikiai tiks vėliau kūrenti. Taip pat verta padaryti laikiną stoginę vertingesnei medienai. Rąstų sienojai nuo pastovaus saulės poveikio įgauna nepakartojamą spalvą, atspalvius. Jie idealiai tiks vidaus apdailai, įrengiant garsui mažai laidžias vidines pertvaras.

Dažnai ir perdangos rąstai būna gana gerame stovyje ir nušlifavus bus puiki lubų dekoracija, o gal net ir laikanti konstrukcija. Grindinės lentos per laiką įgauna įdomias spalvas ir tvirtumą. Aišku, tokie interjero elementai gražūs, originalūs, bet imlūs darbui.

Pastato išrinkimas ir utilizavimas nėra itin paprasta procedūra. Didžioji dalis sodybų turi šiferio stogą. Teks palakstyti norint šiferį priduoti į sąvartyną. Sodyboje labai praverčia rūsys. Jį nebūtina daryti po visu namu. Rūsys kiek pabrangina statybas, tačiau kas turi, labai jį rekomenduoja.

Sodybos namą žiemai verta daryti karkasinį, nesunku pasiekti A klasę. Tokiame name su komfortu bus leidžiamos žiemos dienos. Rąstinis namas geriausiu atveju pasieks B energinio efektyvumo klasę. Tačiau jei nebus papildomai apšildomas, tai geriausiu atveju pasieks C klasę. O apšiltinus rąstinį namą, prarandama rąsto panaudojimo prasmė. Jei norima gražaus natūralaus rąsto vaizdo, fasadą galima padengti rąsto imitacijos lentomis.

Pažingsninę sodybos statybos instrukciją galima surasti straipsnyje “ karkasinio namo statyba”. Sekantis sodybos statinys - pirtis ir įrankių sandėlys.

Gražiausiai tvarkomos sodybos Marijampolėje

Prieš kelias savaites Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą, kurio tikslas išaiškinti gražiausiai savo gyvenamąją aplinką tvarkančius gyventojus. Sodininkai šiame konkurse, taip pat gali dalyvauti. Tad kartu su Pranciškumi Jokimaičiu, daugelį metų dirbusiu šio Suvalkijos regiono sodininkų susivienijimo „Sodai“ pirmininku, gavę sodų bendrijų pirmininkų rekomendacijas, apsilankėme keliose sodininkų bendrijose ir pasižvalgėme sklypeliuose.

Beje, pasižvalgyti buvo įdomu ir todėl, kad paskutinį kartą tokioje misijoje teko dalyvauti tik prieš du dešimtmečius, tad rūpėjo patirti kaip realybėje keičiasi kolektyvinių sodų „veidas“ bei pačių sodininkų požiūris į sodininkystę, taip pat su kokiais iššūkiais jie susiduria šiandien. O tas veidas tikrai kinta stebėtinai greitai.

Per du-tris prabėgusius dešimtmečius daug sodininkų „pabėgę“ iš miesto persikėlė gyventi į kolektyvinius sodus. Šešių arų sklypeliuose, beje, turtingesni savo valdas padidino supirkę kaimyninius sklypus, valdžiai leidus, pasistatė patogius gyvenimui namus. Tačiau yra ir sodininkų užstačiusių pusę ar daugiau sklypo ploto, nors įstatymas leidžia užstatyti ne daugiau 35 proc., ir kuo didesnis sklypas, tuo užstatymo procentas turėtų būti mažesnis.

Taigi, sodų bendrijos skirtos mėgėjiškai sodininkystei vystyti, dėl mažo sklypų ploto praktiškai tapo tankiai apgyvendintais gyvenamųjų namų kvartalais. Tikriausiai tarybinių laikų architektai šito nesitikėjo, tad nenumatė galimų rizikų, kaip nenumatė miestų mikrorajonuose didesnių automobilių stovėjimo aikštelių.

Pasikalbėjus su aplinkosaugos specialistais, gaisrininkais, komunalininkais, kitų tarnybų atstovais, galiausiai ir pačiais sodų gyventojais išgirsti, jog situacija sudėtinga. Esama bėdų ir ekologijos požiūriu, mat vandentiekio bei nuotėkų sistemų nebuvimas blogina ekologinę situaciją. Tai pasaulinio mąsto bėda ir ją artimiausiais metais tikrai teks spręsti.

Neseniai Marijampolėje lankęsis Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas atkreipė dėmesį į tai, jog spręsti aštrėjančias ekologijos problemas būtina kuo skubiau. Tuo tikslu reikia sukaupti nemenkas lėšas. Tikėtis pagalbos iš ES fondų nėra galimybės, nes šiam tikslui lėšų nenumatoma. Belieka tik du finansavimo šaltiniai - šalies biudžeto bei pačių sodininkų sukauptos lėšos.

Miestų gyventojams persikeliant gyventi į kolektyvinius sodus, taip pat keičiantis sodininkų kartoms, keičiasi ir sodininkystės mados. Jei prieš kelis dešimtmečius daugelyje sklypelių puikavosi išpuoselėti gėlynai, alpinariumai, jau nekalbant apie nuo vaisių lūžtančias vaismedžių bei vaiskrūmių šakas, tai šiandien jų vietoje matosi mažiau priežiūros reikalaujantys, bet gražiai atrodantys, kartais net egzotiški dekoratyviniai augalai ir skrupulingai nupjauta veja.

Lankydamiesi vienoje iš gražiausiai regione tvarkomų, ne kartą laimėjusioje net šalies mąsto apžiūrose, Marijampolės susivienijimo „Sodai“, „Paparčio“ sodų bendrijoje, paklausę jos pirmininko Tomo Maumevičiaus patarimo pirmiausiai užsukome į Irenos bei Petro Banių sodą. Šis sodas jau ne kartą buvo tarp nugalėtojų konkursuose, skirtuose gražiausiai tvarkomiems kolektyviniams sodams išaiškinti.

„Šiltais vasaros vakarais, ar svečiui užsukus malonu pasėdėti prie kavos puodelio pavėsinėje apsuptoje išpuoselėtos žalumos. Per visą gyvenimo sode laikotarpį jau tris kartus teko pakeisti kai kuriuos augalus kitais, naujesniais, o gimus naujai minčiai, perplanuoti net patį sklypo želdinių išdėstymą. Myliu savo „augintinius“- gėles, kėnį, kadagius, dekoratyvines eglaites ir kitus augalus, valandų valandas praleidžiu purendama dirvą aplink juos, o prižiūrėdama kiekvieną ir pasikalbu su jais. Darbo daug, bet jis man mielas.

Sekanti mūsų kelionės stotelė buvo Arastidos ir Alvydo Levickų, apie 20 arų plotą apimantis sodas įkurtas ant Šešupės kranto. Gal tiksliau tiktų pavadinimas sodyba - muziejus po atviru dangum, toje pat „Paparčio“ sodų bendrijoje. Pamenu kuomet teko lankytis šiame sode prieš du dešimtmečius, jis nebuvo toks turtingas eksponatais - skulptūromis iš metalo, metalo bei akmens, taip pat medžio, kaip yra šiandien. Dabar kur bepažvelgsi pamatysi ką nors įdomaus.

Alvydo išdrožti iš medžio vaikystės pasakų herojai, įvairūs gyviai įkūnyti metale, o ant ūkinio pastato sienos pakabinti įvairiausi, praeityje naudoti, bet šeimininko rankomis pedantiškai restauruoti žemės dirbimo įrankiai bei padargai. Dar galima pamatyti įvairių daiktų ekspoziciją iš tolimesnės ir netolimos praeities, įrengtą antrajame namo aukšte bei daug, daug kitų dalykų. Net šeimininko rankomis pagaminta Napoleono laikų patrankos kopija, beje, esant reikalui galinti ir iššauti, puikuojasi kieme.

A.Levickas papasakojo, kad sode gyvena nuo 1994 metų, o nuo 1985 metų kaupia, sistemina įvairius įdomius daiktus. Medžio drožyba susidomėjo sulaukęs penkiasdešimties ir nors Alvydas nėra tautodailininkas, tačiau jo rankų darbo skulptūros iš medžio tikrai vertos dėmesio.

Po apsilankymo pas Levickus užsukome dar į vieną gražiai tvarkomą sodą „Paparčio“ sodų bendrijoje, priklausantį Gražinai Rainienei. Sodas randasi taip pat labai gražioje vietoje, jo pakraščiu tyliai savo vandenis į Nemuną plukdo Šešupė.

„Jau du dešimtmečius laisvalaikį skiriu šiam pomėgiui, man patinka darbuotis lauke ištisas valandas. Savo sode stengiuosi sukurti tokią aurą, kad ji teigiamai veiktų žmogaus emocijas, džiugintų žvilgsnį. Manau, jog grožis ne tik pakelia nuotaiką, bet ir gydo… Auginti gėles, kitą dekoratyvinę augmeniją seniai tapo mano gyvenimo būdo dalimi. Labai mėgstu levandas, rožes, tulpes, kanus, hortenzijas. Turiu idėjų kaip galima gražiai suderinti augmeniją, nuolat domiuosi šios srities naujovėmis Lietuvoje ir ne tik. Jei pamatau ką nors patinkančio bei tinkančio mano aplinkai, nusiperku. Štai prieš kurį laiką įsigijau dvi pintines pagamintas iš akmenų ir cemento. Jomis papuošiau veją, argi neatrodo originaliai?

Atsisveikinę su G. Rainiene toliau vykome į sodų bendriją „Dovinė“. Kiek pavažiavę Liudvinavo kryptimi ir pasukę į kairę link elektrinės, įveikę bemaž kilometro ne itin lygaus vieškelio atkarpą, patekome į gražiai prižiūrimą gamtos kampelį prie Dovinės upės užtvankos. Jame kelių dešimčių arų plote driekiasi Virginijos bei Algirdo Krutulių sodo sklypas. Jį apžiūrėti parekomendavo šios sodų bendrijos pirmininkas Alvydas Nakraševičius.

Sodyboje tądien šeimininkų neradome, jie buvo išvykę, tačiau tai nesutrukdė mums apžiūrėti sodo sklype sukurtą grožį. Tai gali būti pavyzdžiu kai žmogaus sumanumo, darbštumo ir, be abejo, nemenkų investicijų dėka nedidelį ne itin derlingos žemės lopinėlį galima paversti tikra grožio oaze. Beje, vėliau susisiekus telefonu su Algirdu Krutuliu sužinojau, jog su sutuoktine Virginija, persikėlus iš Marijampolės gyventi į kolektyvinį sodą, visa tai buvo kurta apie trylika metų.

Suprantama, jog apželdinant sklypą kažkiek tartasi su specialistais, bet pasirūpinti daugumos darbų atlikimu bei daugeliu sodo aplinkos sutvarkymo sprendimų teko patiems. Kadangi sodo savininkai turi savo verslą ir yra pakankamai užimti žmonės, todėl aplinką stengiasi tvarkyti taip, kad jos priežiūra, tinkamos tvarkos palaikymas neatimtų begalę laiko. Nors, pasak A. Krutulio, sklype vis tik atsirado vietos tiek sodui, tiek ir daržui.

Pasižvalgymu po Krutulių sodo kampelius pabaigėme tos dienos kelionę Marijampolės susivienijimui „Sodai“ priklausančių kolektyvinių sodų dviejose bendrijose.

Apibendrinant galima teigti, kad tiek renovuojant seną sodybą, tiek statant naują, svarbu įvertinti visus niuansus, atsižvelgti į savo poreikius ir galimybes. Gražiai sutvarkyta sodyba Marijampolės krašte gali tapti tikra oaze, kurioje malonu leisti laiką ir džiaugtis gamta.

Sodybų renovacijos ir statybos sąmatos palyginimas

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas palyginimas tarp senos sodybos renovacijos ir naujos statybos sąmatos. Duomenys yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus projekto.

Ši lentelė leidžia palyginti apytikslius darbu etapus ir kainas. Atkreipkite dėmesį, kad renovacijos atveju dažnai reikia keisti senus elementus, o tai gali padidinti bendras sąnaudas.

tags: #graziausias #renovuotas #namas #marijampoleje