Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.
Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas? Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį.
Yra svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.
Pagrindiniai pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
Bendrasis pelnas ir marža
Bendrasis pelnas tai įmonės pelno/nuostolių ataskaitoje pateikiamas rodiklis, kuris apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus savikainą. Paprastai šis pelnas būna didžiausias lyginant su kitais pelno tipais. Bendrojo pelno marža parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. Rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną padalinus iš pajamų.
Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.
Veiklos sąnaudos ir pelningumas
Koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus prekių, paslaugų savikainą bei veiklos sąnaudas. Koks pelnas lieka įvykdžius visus įsipareigojimus, t. y. įvertinus visas pagrindinės veiklos ir nepagrindinių veiklų sąnaudas.
EBITDA ir marža
Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.
EBITDA - pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją, kuris parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politiką, o taip pat pelno mokesčio poveikio pelnui vertinimą. AB Vilkyškių pieninė šį rodiklį apskaičiuoja prie veiklos rezultato pridedant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, amortizaciją ir atimant dotacijas.
EBITDA marža tai pelningumo rodiklis, kurį galima naudoti įmonių pelningumo palyginimui (tame pačiame sektoriuje), tos pačios įmonės pelningumo pokyčių stebėjimui. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis bendrovės pelningumas. Rodiklis apskaičiuojamas EBITDA padalinus iš pajamų.
EBIT ir marža
EBIT (veiklos pelnas) - pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklo metu (prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei pelno mokesčio atskaitymą). Šis rodiklis atspindi bendrovės galimybes generuoti pinigų srautą. Rodiklis apskaičiuojamas prie ikimokestinio pelno pridėjus finansinės veiklos sąnaudas ir atėmus finansinės veiklos pajamas.
EBIT marža tai rodiklis parodantis veiklos efektyvumą, apskaičiuojamas veiklos pelną padalinus iš pajamų.
EBT ir marža
EBT (pelnas prieš mokesčius) - tai pelnas prieš apmokestinimą. Rodiklis apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridėjus pelno mokesčio sąnaudas.
EBT marža apskaičiuojama pelną prieš mokesčius padalinus iš pajamų. Parodo įmonės gauto pelno, dar nesumokėjus mokesčių, santykį su pardavimais. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą.
Grynasis pelnas ir marža
Grynasis pelnas (nuostoliai) - finansinis rodiklis apskaičiuojamas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius. Grynasis pelnas dažnai vadinamas „galutine eilute“, nes būtent šis rezultatas ilguoju laikotarpiu galop yra svarbiausias akcininkams (neskaitant tam tikrų išimčių).
Finansuose išskiriama tikrai daug pelno rūšių (bendrasis, veiklos, EBITDA, ikimokestinis ir kt.), ir kiekviena jų gali būti itin informatyvi ir naudinga analizėje, tačiau nėra kito tokio, kaip grynasis pelnas. Būtent jis privalomas pelno (nuostolio) ataskaitoje pagal visus apskaitos standartus ir metodus, ir pažvelgus į pelno (nuostolio) ataskaitą žvilgsnis pirmiausia nukrypsta būtent ties grynuoju pelnu.
Grynasis pelnas - yra išbaigtas rodiklis, tačiau naudos analizuojant jis duos tik „gerose rankose“. Ši pelno rūšis yra itin jautri apskaitos politikai (ypač nusidėvėjimo normoms), netęstinės veiklos rezultatui, kapitalo struktūrai, pelno mokesčio lengvatoms, palūkanų rinkų svyravimams, todėl naudoti grynąjį pelną finansų analizėje reikia itin atsargiai.
Grynojo pelno marža tai įmonės pelningumą parodantis rodiklis. Apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš pajamų.
Grynasis pelnas tenkantis vienai akcijai - vienas populiariausių akcijų vertinimo rodiklių, kuris parodo kokia įmonės pelno dalis tenka vienai akcijai. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš apyvartoje esančių akcijų kiekio.
P/E rodiklis - akcijos rinkos kainos ir pelno vienai akcijai santykis. Rodiklis parodo kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos grynuoju pelnu. P/E rodiklis suteikia informaciją, ar įmonė yra brangi lyginant su jos uždirbamu pelnu.
Kuo aukštesnis grynasis pelnas, tuo mažesnis P/E rodiklis, ir savo ruožtu tuo patrauklesnės tokios akcijos investavimui. Rodiklis apskaičiuojamas akcijos rinkos kainą padalinus iš grynojo pelno tenkančio vienai akcijai.
TrumpaiPelno marža - bent jau šnekamojoje kalboje, dažnai vartojama kaip sinonimas 'grynajai pelno maržai', kuri parodo kiek įmonė uždirba grynojo pelno lyginant su jos pajamomis. Žvelgiant plačiau, pelno marža parodo įmonės pelningumą, t.y. pelno ir pajamų santykį, o pelnas gali būti įvairių tipų, ne vien tik grynasis.
Paprastai pelno marža lyginama su kitų panašių kompanijų maržomis. Taip pat marža gali būti lyginama ir su tos pačios įmonės ankstesnio periodo rezultatais, įvertinant veiklos tendenciją. Kartais maža pelno marža gali būti ne vien tik nesėkmingos konkurencijos pasekmė, bet ir strategijos dalis: pavyzdžiui, siekiant užimti didesnę rinkos dalį (ar stengiantis iš rinkos išstumti konkurentą, kas ne visuomet teisėta) paaukojamas pelningumas. Tačiau dažniausiai, kuo didesnė konkurencija tam tikrame rinkos segmente - tuo mažesnė būna grynoji marža.
Vis tik 'grynoji marža‘, kuri remiasi vien tik grynuoju pelnu, yra gan ribotas instrumentas analizei. Grynojo pelno marža stipriai priklauso nuo kapitalo struktūros, pelno mokesčio (kuris kartais gali būti nemokamas), nusidėvėjimo normų apskaitoje. Visi šie faktoriai menkai nurodo verslo efektyvumą, tad į visą pelno maržų spektrą reikėtų žiūrėti kiek plačiau.
Bendroji marža (gross margin) - pati stambiausia/grubiausia pelningumo marža. EBITDA marža (EBITDA margin) - pastaruoju metu populiariausia tarp visų pelningumo maržų. Grynoji marža (net margin) - labai populiari dėl savo skaičiavimo paprastumo.
Nuosavo kapitalo ir turto grąža
Nuosavo kapitalo grąža (ROE) - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis. Rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti. Šis rodiklis svarbus akcininkams, įvertinant jų praeito laikotarpio investicijų į įmonę grąžą. Kuo nuosavybės grąža yra didesnė, tuo efektyvesnė yra įmonės veikla, tuo daugiau pelno ji uždirba savo akcininkams.
Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš nuosavo kapitalo ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio.
Turto grąža (ROA) - grynojo pelno ir turto santykis. Turto grąža parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui. Šis dydis gali būti naudojamas kaip įmonės turto panaudojimo efektyvumo matas.
Kuo didesnė ROA reikšmė, tuo turtas „įdarbinamas“ efektyviau, tuo daugiau pelno uždirbama. Rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš turto ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio.
Panaudoto kapitalo grąža (ROCE) - pelningumo rodiklis vertina įmonės pastoviai veiklai būtinų lėšų atsiperkamumą. Jis dažnai lyginamas su tuo metų rinkoje esančiomis paskolų palūkanų normomis. Laikoma, kad įmonės ROCE rodiklis turi būti didesnis nei skolinto kapitalo kaina tuo metu. Rodiklis apskaičiuojamas EBIT padalinus iš viso turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumo.
Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių.
ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą.
Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams. Žinoma vien tik ROA, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius.
Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15 yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu.
Nenustebkite surade, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.
Įmonė, kurios turto dydis 5399200 eurai, grynasis pelnas 446400 eurai, ROA (turto pelningumas) dydis 8.3%. Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo turto vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).
Pagrindinių pelningumo rodiklių apibendrinimas
Pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai pelningumo rodikliai:
| Rodiklis | Formulė | Aprašymas |
|---|---|---|
| Bendrojo pelno marža | (Pajamos - Savikaina) / Pajamos | Parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui. |
| EBITDA marža | EBITDA / Pajamos | Parodo įmonės pelningumą prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. |
| EBIT marža | EBIT / Pajamos | Parodo veiklos efektyvumą. |
| Grynojo pelno marža | Grynasis pelnas / Pajamos | Parodo įmonės pelningumą. |
| Nuosavo kapitalo grąža (ROE) | Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas | Parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti. |
| Turto grąža (ROA) | Grynasis pelnas / Turtas | Parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui. |
Biudžeto-fakto palyginimo ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie planuotų ir faktinių rezultatų skirtumus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Dažniausiai lyginamos pelno - nuostolių ataskaitų eilutės, pajamų, savikainos, kiti planuoti ir faktiniai rodikliai.
Naudojamas įvertinti kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.
Grynasis pelningumo koeficientas (Net Profit or Net Income Ratio) arba trumpiau tiesiog grynasis pelningumas tai rodiklis, kuris apskaičiuojamas padalinant grynojo pelno (net profit, net income) dydį iš pardavimų (net sales, revenue) apimties. Piniginė išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Duomenis rodikliui suskaičiuoti lengvai rasite įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Šis rodiklis kartu pasako labai mažai ir tuo pačiu ir labai daug. Daug todėl, kad grynasis pelningumas parodo koks yra įmonės veiklos efektyvumas įmonės savininkų akimis. Taip yra kadangi grynasis pelnas tai pelnas kurį savininkai gali naudoti savo nuožiūra. Mažai rodiklis pasako, kadangi jo dydį įtakoja daug skirtingų faktorių, tad pasakyti ką nors konkrečiau apie įmonę praktiškai nėra įmanoma.
Galima teigti, kad tai tiesiog rodiklis kuris parodo galutinio įmonės veiklos rezultato pelningumą, angliškai jis dar vadinamas bottom line rodikliu. Nepaisant jo trūkumų jis yra vienas svarbiausių rodiklių teikiant ataskaitas įmonės akcininkams dėl aukščiau paminėtos priežasties.
Be šio rodiklio yra visa serija kitų rodiklių, kurie lygina įmonės grynąjį pelną jau su kitais svarbiais finansiniais dydžiais, tai būtų RO (return on) rodiklių grupė, kuriai priklauso tokie gerai žinomi rodikliai kaip ROA (turto pelningumas arba grąža) , ROI (investicijų pelningumas arba grąža) ir kiti.
Rodiklio reikšmė mažesnė nei 10 gali būti laikoma problematiška, žemiau 5 - bloga. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai: Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.
Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.
Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.
Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti k...

tags: #grynoji #marza #formule #turto #apyvartumas