Planuojant gyvatvorę savo sklype, svarbu atsižvelgti į galiojančius reikalavimus ir taisykles, reglamentuojančius atstumus nuo sklypo ribos. Tai padės išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrinti, kad jūsų želdiniai atitiktų įstatymus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su gyvatvorių sodinimu ir atstumais iki sklypo ribos Lietuvoje.
Pagrindiniai Reikalavimai ir Taisyklės
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas, sukelia konfliktus. Todėl svarbu žinoti ir laikytis nustatytų reikalavimų.
Aplinkos Ministerijos Nustatyti Atstumai
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Pagrindiniai atstumai nuo sklypo ribos sodinant augalus:
- Minimali riba nuo sklypo ribos - 1 metras.
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite apibendrintą informaciją apie minimalius atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
| Eil. Nr. | Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|---|
| 1. | Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| Kitos pusės | 3 | ||
| 2. | Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | Iš visų pusių | 2 |
| 3. | Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | Iš visų pusių | 1 |
| 4. | Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| 5. | Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | Kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| 6. | Lianos | Iš visų pusių | 0,5 |
Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Ką Daryti, Jei Norite Sodinti Arčiau Sklypo Ribos?
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.
Norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis. Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus. Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido.
Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu.
Apibendrinant:
- Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).
- Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Patarimai Renkantis ir Prižiūrint Gyvatvorę
Žinoma, pulti į sodininkystės parduotuvę ar turgų ir skubiai imtis sodinimo darbų tikrai nepatariama. Pirmiausia, derėtų nuspręsti, kurioje savo sklypo vietoje sodinsite gyvatvorę. Verta gerai įsivertinti savo sklypo dydį, be to, ir tai, ko tikitės iš tokios augalų tvoros: apsaugos nuo pašaliečių žvilgsnio, ar tiesiog gražios kraštovaizdžio bei sodo dizaino detalės.
Renkantis pačius gyvatvorės sodinukus, gerai apgalvokite, kiek laiko galėsite skirti augalų priežiūrai. Populiarios, formuojamos gyvatvorės reikalauja daug dėmesio ir nuolatinio karpymo, tad darbo įdėti tikrai reikės. Kita vertus, iš tokios gyvatvorės galima išgauti kokią tik nori formą, iškarpyti ją norimais ornamentais, kas tikrai papuoš jūsų kiemą.
Formuojančioms gyvatvorėms specialistai pataria rinktis lapuočius arba spygliuočius. Savo sklypo šiaurinėje dalyje, galite užsisodinti šalčiui bei vėjui atsparių gudobelių gyvatvorę, taip pat, puikiai augs sedulos, kauleniai. Pavėsyje gerai auga kukmedžiai, šviesiosios hortenzijos, buksmedis, raugerškis, sidabrakrūmis. Karpymui tinkami spygliuočiai: eglė, tiek paprastoji, tiek serbinė, kanadinė cūga, europinis maumedis, vakarinė tuja. Paaugusios eglės taps ir puikia tvora nuo svetimų akių[1].
Jei vis tik rinksitės laisvai augančias gyvatvores, atsiminkite, kad tokia tvora bus sudaroma iš augalų, kurie visiškai arba dalinai išlaiko savo natūralią formą. Taigi, nuolatos darbuotis su sodininko žirklėmis tikrai nereikės, nebent kartais pakarpyti žydinčius augalus, apgenėti gyvatvorę pavasarį ar rudenį.
Laisvai augančioms gyvatvorėms itin tinka tujos. Iš lapuočių, galite rinktis erškėtį, lanksvą, mahoniją. Tiesa, tokiems augalams reikės ir daugiau vietos, jie linkę labiau išsiplėsti ir išsikeroti, tad turėtumėte atkreipti dėmesį, kad jūsų augalas „neįsibrautų” į kaimynų teritoriją.
Gyvatvorės
Jei jau nusprendėte, kokius augalus norite matyti savo kieme, nepulkite kasti duobių ir sodinti sodinukų. Jei negyvenate visiškai atokioje vietoje laukų viduryje, tikėtina, jog turite kaimynų ir jums reikės laikytis tam tikrų įstatymų, kad jūsų gyvatvorė netrukdytų kitiems. Juk kaimynai, išsikerojusia jūsų gyvatvore, lendančia į jų teritoriją, gali ir neapsidžiaugti.
Medžių ar krūmų sodinimo atstumą, nuo vieno sklypo ribos, iki kito reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Tiesa, net ir besilaikydami visų šių taisyklių, visuomet akylai stebėkite, kaip auga jūsų augalai. Gyvatvorės turėtų būti sodinamos ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojamos ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135o ir 225o) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio[2].
Žinoma, jei su kaimynais sutariate pakankamai draugiškai, savo planus dėl gyvatvorės sodinimo pravartu aptarti su jais iš anksto. Galbūt, jūsų kaimynams visiškai nerūpi, kokiu atstumu nuo jų sklypo augalai augs, o gal, abu namų ūkiai sutars užsisodinti panašias gyvatvores, taip sukuriant gražesnį visos kaimynystės įvaizdį. Tiesiog kalbėkitės, taip išvengsite nemalonumų.
Jeigu jau išsirinkote norimus augalus bei išsprendėte visus logistinius klausimus, pasirinkę tinkamą vietą gyvatvorei auginti, turėtumėte žinoti ir keletą praktinių patarimų. Visų pirmiausia, įvertinkite savo turimus sodo įrankius ir įsitinkite, jog turite viską, ko jums prireiks.
Kai jūsų gyvatvorė paaugs, ją neišvengiamai teks kirpti ir genėti, tad nepagailėkite ir investuokite į kokybiškas gyvatvorių bei genėjimo žirkles. Taip jūsų augalų dailinimo procesas bus kur kas efektyvesnis ir paprastesnis, nepažeisite gyvatvorės augalų, naudodami netinkamus įrankius.
Formuojant pačią gyvatvorės formą, kažkokių ypatingų žinių neprireiks, tačiau nepulkite krūmų karpyti kaip tik išmanote. Trumpinti gyvatvorę patariama pradėti nuo šonų: keliauti nuo apačios į viršų, sukamais judesiais. Nepersistenkite ir atminkite, jog apačioje gyvatvorė turėtų būti kiek storesnė, nei viršuje, kitaip, bendras krūmų vaizdas išsikreips bei atrodys neestetiškai.
Kai aplyginate šonus, atsargiai sutvarkykite ir viršų. Tiesa, jei įsivaizduojate kažkokių įmantrių formų gyvatvores, rekomenduojama turėti ir genėtuvą, ir žirkles, be to, gali prireikti ir šiek tiek daugiau praktikos, nebent esate patyręs sodininkas.
Kai nukarpysite gyvatvorę, peržvelkite ar nepalikote pakibusių lapelių ar šakelių. Na, o jei savo darbo rezultatu esate patenkinti, tai stenkitės jį išlaikyti ir kartą per mėnesį, su žirklėmis pereikite pro augalus ir juos padailinkite[3]. Genėti gyvatvorę reikia bent kartą per metus. Jei norite, kad sodinukai augtų greičiau, genėkite pavasarį, tačiau jei gyvatvorės aukštis jus tenkina, tiesiog palaikyti augalų formą pakanka ir genėjimo rudenį.
Laikydamiesi šių reikalavimų ir rekomendacijų, galėsite džiaugtis gražia ir tvarkinga gyvatvore, kuri ne tik papuoš jūsų sklypą, bet ir nesukels problemų su kaimynais ar valstybinėmis institucijomis.
tags: #gyvatvores #atstumas #nuo #sklypo #ribos