Pastaruoju metu turizmas tapo viena svarbiausių ekonomikos sričių pasaulyje, skatinantis užimtumą, privataus verslo augimą ir infrastruktūros plėtrą. Kaimo turizmas, kaip perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis, įgauna vis didesnę reikšmę. Kaimo turizmo įsteigimas tai verslo kūrimas naudojantis atitinkamais istatymais bei kitais teisės aktais.
Kaimo turizmo verslas turi nemažai ypatumų, lyginant su kitomis turizmo verslo rūšimis. Tai gamtinis, ekologinis ir kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Kaimo gyventojams tai alternatyvi žemės ūkio šaka, kuri kuriama mažiau tinkamose ir natūraliais kraštovaizdžiais pasižyminčiose kaimo vietovėse. Vis dėlto, šio verslo plėtrą neretai riboja smulkiųjų verslininkų finansinės galimybės.
Kaimo turizmo samprata ir reikšmė
Žodis „turizmas“ (pranc. tourisme) apima atostogas, trumpas savaitgalio išvykas ar vienos dienos keliones, verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas, susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą, taip pat šalies gyventojų rekreacijos bei sportinė veikla jų gyvenamoje teritorijoje. Be to, turizmas yra labai konkurencinga industrija.
Kaimo turizmas tampa vis populiaresne turizmo šaka. Miesto gyvenimo ritmas, aplinka ir tempas vis labiau vargina žmones ir skatina juos ieškoti galimybių grįžti į gamtą. Remiantis E.P.Lopez ir F.J.C.Garcia (2006) teigimu - kaimo turizmas viena iš sparčiausiai plintančių turizmo sričių, ypač silpniau besivystančiose šalyse. Šios šalys pasižymi santykinai dideliu kaimo gyventojų skaičiumi, todėl kaimo turizmas, dažnai minimas kaip atskira, savitą specifiką turinti, turizmo sritis, kuriai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
Kaimo turizmas kaip ir turizmas neturi vieno pripažinto - tiklaus apibrėžimo. Pavyzdžiui pagal Vainienę, (2001), kaimo turizmas - tai turizmo rūšis, apimanti kelionę į kaimo vietoves (automobiliu, dviračiu, valtimi, žirgu) ir nakvynę (kaimo viešbučiuose, kempinguose, atostogų kaimeliuose, atostogų namuose ir privačiuose namuose) bei rekreacinę veiklą jose. Tačiau nereikia pamiršti to, kad kaimas yra išlaikęs tradicinę socialinę struktūrą ir vertybes, kurias prarado moderni visuomenė.
Glaudžiai su kaimo turizmu yra susijęs gamtinis ir gamtinis - pažintinis turizmas, nes svarbiausias kaimo turizmo elementas yra gamtinė aplinka. Etninis turizmas dažniausiai siejamas su kelionėmis į gimtąsias vietas, gimtąjį kraštą. Agroturizmas - tai kaimo turizmo rūšis, tiesiogiai susijusi su žemės ūkio produkcija, tradicijomis ir ūkininko gyvenimo būdu. Taigi kaip matome, kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Atskirų regionų gamtos grožis bei įvairovė, kultūros paveldo objektai, geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui, kuris tampa pagalbiniu kaimo ūkio verslu.
Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp turistų ir vietinių gyventojų, išaugęs kultūrinio paveldo svarbumas ir apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Kaimo turizmas yra labai veiksminga gamtos ir kultūros paveldo vertybių, kultūros ir tradicijų išsaugojimo priemonė, skatinanti teikti prasmę senų autentiškų gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatų išsaugojimui ir atstatymui, savitų kraštovaizdžių apsaugai, socialinių ir istorinių reiškinių pristatymui.
Kaimo turizmo paslaugų reguliavimas
Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, prieš pradėdamas savo veiklą, privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui nustatytos formos pranešimą apie apgyvendinimo paslaugų teikimą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos negavęs neigiamo Valstybinio turizmo departamento atsakymo dėl pranešime pateiktų duomenų, gali viešai naudoti pranešime nurodytą apgyvendinimo rūšies pavadinimą. Nutraukus (sustabdžius) apgyvendinimo paslaugų teikimą ar pasikeitus pranešime pateiktiems duomenims (pasikeitė paslaugų teikėjas, jo teisinė forma, teisinis statusas, adresas ar kiti duomenys), apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, buvusį pranešimą patikslinti pateikdamas pasikeitusius duomenis.
LR turizmo įstatymas 11 straipsnis numato, kad kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikėjų - viešbučių, svečių namų, motelių ir kempingų - klasifikavimas yra privalomas. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę viešbučiams, svečių namams, moteliams ir kempingams suteikiamos kategorijos ir klasės. Apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos laikantis atitinkamai apgyvendinimo rūšiai taikomos 5 arba 4 žvaigždučių klasifikavimo reikalavimų sistemos, pagal kurią žemiausios klasės apgyvendinimo paslaugos žymimos viena žvaigždute.
Turizmo įstatyme numatyta, kad kaimo turizmo paslaugą kaimo vietovėje teikti gali tik fiziniai asmenys, t. y. ūkininkai ir privačių namų valdų savininkai, kurie atitinka Turizmo įstatymo 11 straipsnio 5 punkte nustatytus reikalavimus: ,,Kaimo turizmo paslaugos gali būti teikiamos kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, esančioje ūkininko sodyboje arba kaimo turizmui skirtuose pastatuose, kai bendras turistams apgyvendinti skirtų kambarių (numerių) skaičius yra ne didesnis kaip 20 ir juose yra ne daugiau kaip 50 vietų.“ Taip pat turi turėti savivaldybės išduotą verslo pažymėjimą (sertifikatą), patvirtinantį, kad yra įvykdyti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai. Turizmo įstatymas neleidžia kaimo turizmo veikla užsiimti juridiniams asmenims.
Kaimo turizmo infrastruktūros reguliavimas
Per pastaruosius metus kaimo turizmo sektoriaus teisinė aplinka keitėsi: naujajame Turizmo įstatyme numatytos palankesnės sąlygos užsiimti kaimo turizmu - apgyvendinimo paslaugoms, įvesta pataisa, pagal kurią sodybose gali būti įrengta iki 20 numerių (50 miegamų vietų), nustatytas privalomas apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas. Turizmo įstatymas palengvino ir statybų reguliavimo sąlygas norintiems imtis kaimo turizmo verslo. Dabar nereikia keisti žemės naudojimo paskirties. Pastatams statyti ar renovuoti kaime, privačioje teritorijoje, pakanka turėti patvirtintą statybos projektą, tačiau išlieka apribojimai statiniams ir įrenginiams, kurie išlieka kliūtimis kaimo turizmo plėtrai.
Kaimo turizmo objektų statybas reguliuoja Statybų, Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų įstatymuose numatytos atitinkamos nuostatos ir kiti su statiniais ir statybomis susiję reglamentai. Nors teritorijų planavimą ir statybų procesą reglamentuojantys teisės aktai ir nustato, kad reikalavimai (sąlygos) teritorijoms, statiniams ir ūkinei veiklai juose privalo būti paremti norma ar dokumentu, kurią patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tačiau kartu paliekama ir galimybė sąlygas išduodančioms žemesnio lygmens valstybės ir savivaldybės institucijoms nustatyti papildomus reikalavimus, kurie yra įteisinami šių institucijų priimamais dokumentais.
Kaimo turizmas turi išskirtinę ryšį su gamta, jis įmanomas teritorijose, kuriose yra miškų, vandens telkinių, patrauklus kraštovaizdis. Tai Lietuvoje išimtinai saugomos teritorijos, kur galioja įvairūs draudimai ir apribojimai. Pagrindinės saugomos teritorijos Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzukijos, Kuršių nerijos ir Trakų istorinis) ir 30 regioninių parkų. Saugomos teritorijos Lietuvoje steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir subalansuotą gamtos išteklių panaudojimą.
Saugomų teritorijų įstatymas, nuostatai bei reglamentai, nustato papildomus aplinkosaugos reikalavimus kaimo turizmo verslui saugomose teritorijose. Dauguma turistų renkasi kaimo turizmą prie vandens telkinių, todėl viena iš sudėtinių daugelio kaimo vietovių dalių yra vandens ištekliai. Saugomų teritorijų įstatymas nustato visiems vandens telkiniams be išimties pakrantės apsaugos juostas ir vandens telkinio apsaugos zonas, kuriose draudžiamos paslaugų objektų, tarp jų ir kaimo turizmo sodybų, statybos.
Jeigu įsigytas neužstatytas sklypas patenka į vandens apsaugos zoną, namą ar kaimo turizmo sodybą galima bus statyti ne arčiau kaip 100 m nuo pakrantės. Už šios ribos statyti galima tuomet, jeigu nėra kitų apribojimų. Šis apribojimas negalioja, jeigu perkama sodyba, kurioje jau yra pastatų. Tuomet naujus pastatus galima statyti ir arčiau, tačiau anksčiau minėtos apsaugos juostos peržengti negalima.
Nuo bendro kaimo kraštovaizdžio neatsiejami ir miškai. Miškai yra svarbus ekologinis išteklius ir atlieka svarbų vaidmenį aplinkos apsaugai. Tačiau kaimo turizmo verslui vystytis trukdo draudimas miško žemėje statyti kaimo turizmo ir kitus rekreacinius statinius.
Privačiuose žemės sklypuose kaimo vietovėse gali būti vykdoma naujų statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti ir esamų gyvenamųjų pastatų bei sodybų rekonstrukcija, tačiau reikia rengti detalųjį planą vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu 22 straipsnio 5 dalimi. Turizmo įstatymas reikalauja, kad statybos ir rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Tuose projektuose turi būti numatytos ir priemonės žemei, vandens telkiniams, augmenijai ir gyvūnijai, taip pat istorijos ir archeologijos paminklams, kurie yra toje privačioje žemėje. Privaloma saugoti nuo teršimo, gadinimo, niokojimo ir kitokių neigiamų padarinių.
Finansinės paramos galimybės
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skatina individualių namų savininkus modernizuoti savo būstus. Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti. Iš viso iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos iki 2025 m. šiai priemonei numatyti 44 mln. eurų.
Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą. Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų. Tai gali būti puiki galimybė gauti grąžą už investicijas, skirtas namui modernizuoti ir atnaujinti.
Norint gauti paramą namo renovacijai būtina nuodugniai sekti programos reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus. Svarbu sekti naujienas ir oficialius pranešimus, nes programos taisyklės ir sąlygos gali kisti.
Nuo 2024 m. kovo 1 d. 8 val. iki kovo 30 d. 17 val. individualių gyvenamųjų namų savininkai buvo kviečiami teikti Projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą (modernizavimą). Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikėjo per 15 mėn. po kvietimo pabaigos, t. y. iki 2025 m.
Taip pat, kaimo gyventojai, steigiantys įmones ūkinei veiklai įvairinti, gali pasinaudoti ir valstybės parama smulkioms ir vidutinėms įmonėms, liai tam įsteigtų skatinimo fondų. Savivaldybės finansinę paramą SVV pradėjo teikti 1998 m. Daugeliu atvejų paskolos buvo paimtos įrangai ar technikai įsigyti.
ES parama skiriama smulkaus ir vidutinio verslo sąlygoms gerinti, neišskiriant įmonių kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse veikiančioms įmonėms dažnai skiriama didesnė parama negu miesto.
Paramos galimybės:
- APVA parama individualių namų modernizavimui
- ES parama smulkiam ir vidutiniam verslui
- Savivaldybių skatinimo fondai
- Mokestinės paskolos
- Pelno mokesčio lengvata
Verslo renginiams pritaikytos kaimo turizmo sodybos
Alternatyvi veikla kaime
Ūkių veiklos įvairinimas kaime vyksta lėtai, gal kiek sparčiau tose vietovėse, kur pati gamta riboja tradicinę žemdirbystę. Siekiant išspręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas, didinti jų gaunamas pajamas, žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatyta remti alternatyvią veiklą. iems, kurie jau ėmėsi ar ketina imtis alternatyvios, netradicinės ž.ū. veiklos, atsirado galimybė gauti struktūrinių fondų paramą. Remiamas netradicinių augalų, gyvūnų, paukščių auginimas, paslaugos ir alternatyvūs verslai, skatinantys kaimo gyventojų pajamų didėjimą.
Besidomintiems ekologiniu ūkininkavimu, bus mokamos kompensacijos pagal KPP priemonę “Agrarinė aplinkosauga”. Tai itin aktualu tiems, kurie verčiasi netradicine žemdirbyste. Pvz., pagal Ekologinio ūkininkavimo programą už hektarą vaistažolių kompensacija bus 456 eurai (apie 1 600 Lt). Žuvininkystė (akvakultūra) taip pat priskiriama prie veiklos įvairinimo.
Kaimo žmones, kuriems nebeįdomu auginti grybus ar kailinius žvėrelius, gali sudominti nauja verslo šaka - greitai augantys gluosniai žaliajam kurui. Atsiranda vis daugiau biokatilinių, o jų kurui gali pristigti miško atliekų, todėl ir imtasi auginti gluosnius. Suomijoje ir Švedijoje biokurui auginama speciali 2 metrus siekianti žolė, tyrimai atliekami su topoliais, tačiau jų auginimas sudėtingas.
Medeliai nereiklūs - auga ir nederlingose, smėlėtose, užterštose žemėse. Gluosnių plantacijomis galėtų būti paversti dirvonuojantys laukai, kurių plotai Lietuvoje tikrai nemaži. Vienam hektarui užsodinti reikėtų 12-15 tūkst. sodinukų, kurių vienas kainuoja 0,15-0,25 Lt. Vieną kartą pasodinus gluosnius, plantaciją galima eksploatuoti 30 ir daugiau metų, derlių nuimant kas 3-4 metai lapkričio ir balandžio mėnesiais.
Veisiant gluosnius, apie 1 000 Lt/ha tenka žemei paruošti, apie 3 000 Lt/ha sodinukams įsigyti bei pasodinti. Sodinukams įsigyti parama gali būti skiriama pagal Kaimo plėtros plano 7 priemonę - “Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”. Ketinantiems apsodinti ne žemės ūkio paskirties žemę parama bus teikiama pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę “Miškų ūkio plėtra”.
Ūkininko sodybos formavimas
Vadovaujantis LR ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMU 11 straipsniu ūkininko sodybos statybos sąlygos: Nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.