Kiekvienas daugiabutis namas yra sudarytas ne tik iš butų, kurie priklauso tam tikriems asmenims, bet ir iš bendrojo naudojimo patalpų, objektų, pavyzdžiui, laiptinės, stogo, fasado elementų, lifto, elektros skydinių, vamzdynų.
Dažnai kyla klausimas, ar pirmame aukšte gyvenantys turi mokėti už lifto remontą? Iš esmės, visi daugiabučio savininkai turi lygias teises naudotis bendromis patalpomis. Nepaisant to, kad asmuo gyvena pirmame aukšte ir liftu nesinaudoja, liftas, kaip mechaninė daugiabučio namo įranga, yra to namo bendroji dalinė nuosavybė, bendrojo naudojimo objektas, kaip ir stogas, fasadas, perdangos konstrukcijos balkonuose.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už lifto remonto išlaidas daugiabučiuose namuose, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kaip gyventojai gali spręsti nesutarimus dėl šių išlaidų.
Liftas pagaliau sutvarkytas daugiabučių komplekse
Bendrojo Naudojimo Patalpos Daugiabučiuose
Bendrojo naudojimo patalpos taip pat, priklausomai nuo daugiabučio, gali būti palėpės, rūsio patalpos, kurios asmeniškai niekam nepriklauso. Kiekvienas daugiabutis namas, be abejo, kad stovi ant žemės sklypo.
Nemaža dalis daugiabučių stovi ant valstybinės žemės, tad dažnu atveju sklypu galima naudotis pagal panaudos ar nuomos teises. Tiesa, maždaug prieš 20 metų reguliavimas buvo kiek kitoks.
Gyventojai buvo įpratę, kad, tarkim, palėpės patalpos priklausytų jas privatizavusiems daugiabučio gyventojams. Pasitaikydavo atvejų, kai tokios patalpos priklausydavo viršutiniame aukšte gyvenantiems asmenims. Tai buvo lyg savotiška nerašyta taisyklė, turiu omenyje, kad jei virš buto yra palėpė, tai greičiausiai ji ir priklausydavo aukščiau gyvenantiems asmenims.
Visgi jau daugiau kaip 20 metų šis reguliavimas yra pasikeitęs.

Daugiabučio renovacija - svarbus žingsnis gerinant gyvenimo kokybę.
Daugiabučio Namo Renovacija
Nemaža dalis ginčų kyla dėl nesutarimų su namo administratoriais. Pasitaiko ir nesutarimų tarp pačių bendraturčių, jie nesutaria, kokias sumas reikėtų mokėti, kokius darbus atlikti bendrojo naudojimo objektams.
Kita dalis ginčų kyla dėl atsiradusios turtinės ar neturtinės žalos, pavyzdžiui, jei nuo stogo nukrenta varveklis, sniego lavina ir apgadina šalia stovėjusius objektus. Tokiu atveju aiškinamės, kas atsako už apgadintą turtą. Tokios konfliktų priežastys yra gan dažnos.
Visgi labai daug priklauso nuo to, kaip tas daugiabutis yra administruojamas: ar gyventojai yra įsteigę bendriją, ar jie yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, ar jie elgiasi pasyviai ir jiems yra paskirtas savivaldybės administratorius. Jeigu yra sutartis su administratoriumi, tada kyla klausimas, kokias teises ir pareigas gyventojai jam yra perdavę.
Iš tiesų tokio pobūdžio ginčų teismuose kiekvienas metais sulaukiame labai nemažai. Kartais daugiabučio gyventojams nepavyksta pasiekti bendro sutarimo.
Gyventojai neretai elgiasi labai pasyviai, jie neįsteigia bendrijų, nesudaro jungtinės veiklos sutarties ir patys nesiima iniciatyvos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, palieka viską spręsti daugiabučio administratoriams, o administratoriai ne visada atsižvelgia į visų gyventojų pageidavimus.
Daugiabučių Namų Renovacija: Būtini Darbai ar Atnaujinimas?
Daugiabučių namų renovacija yra specialiai reglamentuota, iš viešos erdvės žinome, kad jai yra skiriama parama ir visa valstybė yra suinteresuota daugiabučių namų renovacija.
Visgi, žiūrint iš daugiabučio namo butų savininkų perspektyvos, būtina išsiaiškinti, ar renovacijos darbai yra tokie darbai, kuriais siekiama atnaujinti, kitaip sakant, atšviežinti daugiabutį, didinti jo vertę, ar tai yra būtini darbai, reikalingi tam, kad pavyktų išsaugoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savybes ar užtikrinti tolimesnį daugiabučio eksploatavimą.
Jei mes kalbame apie tokius darbus, kuriais siekiama daugiabutį atnaujinti, pagerinti, tai, be abejo, tokiems veiksmams turi pritarti daugiabučio namo butų savininkai, jie turi nuspręsti, ar sutinka prisidėti prie darbų savo lėšomis.
Tokie sprendimai yra priimami bendraturčių susirinkimuose pagal bendrą taisyklę: kiekvieno buto savininkas turi vieną balsą, sprendimai yra priimami balsų dauguma. Jei dauguma daugiabučio namo butų savininkų nusprendžia gerinti daugiabutį - jį renovuoti, tai toks sprendimas reiškia, kad visi jame gyvenantys asmenys turi prisidėti. Aišku, visada galima kelti klausimus dėl renovacijos reikalingumo, tam skirtų kaštų dydžio.

Gyventojų susirinkimas dėl renovacijos - svarbus etapas priimant sprendimus.
Lifto Įrengimo Ypatumai ir Kaina
Lifto įrengimo projektas prasideda nuo pastato ir esamos lifto šachtos būklės įvertinimo. Pasak „Baltijos liftų“ vadovo Manto Romaškos, pakeisti seną liftą nauju kainuoja brangiau nei įrengti naujame pastate.
„Nepamirškime, jei liftas keičiamas, kainuos ir seno įrenginio išmontavimo, išnešimo iš pastato ir išgabenimo darbai. Tuomet atliekami specifiniai lifto šachtos matavimo darbai, kadangi senuose daugiabučiuose šachtos būna kreivos ir skirtingame aukštyje išmatavimai skiriasi.
M. Romaška taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiant seną liftą nauju, neretai tenka remontuoti ir laiptinių erdves, esančias kiekviename aukšte prie lifto durų. Specialistai turi būti aprūpinti specialia įranga, saugos priemonėmis, energijos resursais.
Sumontavus liftą privalomas viso gaminio ir sumontavimo darbų atitikties galiojantiems liftų įrengimo standartams vertinimas, kurį atlieka nepriklausomos akredituotos įstaigos ekspertai.
Anot pašnekovo, lifto mechanizmas - sudėtingesnis nei gyventojams gali atrodyti, o lifto šachtoje gausu įrangos, kurios gyventojai nemato.
M. Romaška pasakoja, kad lifto įrenginys šachta juda savotiškais bėgiais: keturiomis vertikaliai per visą šachtos ilgį sumontuotomis kreipiančiosioms. Dvi kreipiančiosios skirtos keleivių kabinai, kitos dvi - įrenginio atsvarui. Per visą namo aukštį liftą kilnoja specialūs lynai ir kabeliai, o lifto veikimo procesą kontroliuoja speciali valdymo sistema.
„Mygtukai, kuriuos gyventojai spaudžia iškviesdami liftą ir pasirinkdami reikiamą namo aukštą, siunčia signalą valdymo sistemai. Ko gero, visi atkreipia dėmesį, kad lifto kabinose visuomet yra nurodomas didžiausias leistinas keleivių ir krovinių svoris, o jį nustato po kabina įrengtas svėrimo mechanizmas.
M. Romaška atkreipia dėmesį, kad itin daug lifto dalių - metalinės, o metalas nėra pigi medžiaga. „Mechaninių lifto dalių kainą lemia ir medžiagų kaina, kokybė, ir gamybos kaštai. Reikšmingą kainos dalį sudaro ir lifto valdymo įrenginiai, kurių gamybos procesas sudėtingas: sistemos projektuojamos, gaminami elektronikos komponentai, mikroschemos, iš jų pagaminama procesorinė valdymo plokštė.
Liftų gamintojams ir prižiūrintiems specialistams svarbiausia užtikrinti keleivių ir įrenginį aptarnaujančio personalo saugumą. Saugumo sistemos, lifto gedimo atveju, neleidžia kabinai su keleiviais tiesiog nukristi į lifto šachtos dugną: po lifto kabina įrengiami vadinami lifto gaudytuvai, kurie lyno pagalba sujungti su greičio ribojimo įtaisu. Jei kabinos važiavimo greitis viršija nustatytus parametrus, ši sistema suveikia ir kabina sustoja“, - pasakoja M.
Pasak pašnekovo, specialūs mechanizmai, kuriais valdomos kabinos ir šachtos durys, taip pat užtikrina keleivių saugumą. „Mechanizmai veikia taip, kad kabinos ir šachtos durys atsidarytų kartu tame aukšte, kuriame sustojusi lifto kabina. Visais kitais atvejais saugos spynos neleidžia durims atsidaryti, o fiksavus, kad durys neužsiveria, sistema neleidžia kabinai pajudėti iš vietos. Taigi sistema užtikrina, kad lifto kabinos durys neatsivers, kai liftas važiuoja, arba šachtos durys neatsivers, kai tame aukšte nėra stovinčios lifto kabinos“, - paaiškina M. Romaška.
Lifto Atnaujinimo Kaina Jonavoje
2023 m. vieno lifto atnaujinimo kaina siekė 54 tūkst. eurų. Visa šį suma yra dalinama proporcingai, kiekvienam butui nustatytam laikotarpiui, neviršijant leistinos maksimalios kaupiamųjų lėšų mėnesio įmokos - 1,03 eur/m2/mėn., kartu su privaloma mėnesine įmoka.

Naujo lifto montavimas - sudėtingas ir daug atsakomybės reikalaujantis procesas.
Teisinis Reglamentavimas ir Bendrasavininkių Atsakomybė
UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė paaiškina, kad jei namas yra daugiabutis, jis turi bendrojo naudojimo objektus (stogą, sienas, pamatus, liftą, inžinerines sistemas ir kt.) Todėl pagal LR civilinio kodekso nuostatas šių bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas turi dengti visi bendrasavininkai, proporcingai savo bendros nuosavybės daliai.
„Savininkai turi prievolę bendrą turtą išlaikyti ir išsaugoti. Jei namui teikiama eksploatavimo (nuolatinės techninės priežiūros) paslauga, tuomet techninis prižiūrėtojas vykdo apžiūras ir atlieka smulkius remonto darbus (kontaktų paveržimas, pratekėjimų lokalizavimas, izoliacijos patvarkymas, kt. smulkūs darbai, išvardinti teisės aktuose) vykdomi iš techninės priežiūros lėšų bei iš kaupiamojo mokesčio, kurio dydis patvirtintas LR vyriausybės“, - tvirtina A. Dapkūnienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad visi stambesni remonto darbai (stogo keitimas, vamzdynų kapitalinis remontas, laiptinės dažymas, durų/langų keitimas, lifto kapitalinis remontas/keitimas) yra investicija į namą, namo būklės pagerinimas, t.y. bendraturčių sprendimu ir lėšomis vykdomi darbai.
Kaupiamųjų Lėšų Panaudojimo Klausimai
Daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi, kad iš jų renkami pinigai remonto, dėl kurio jei nebuvo sutarę, darbams. Tačiau A. Dapkūnienė aiškina: „Administratorius nevykdo rinkliavų, kurioms nėra pritarę patalpų savininkai. Kaupiamosios įmokos dydis gali viršyti LRV nustatytą minimalų kaupiamosios rinkliavos dydį tuo atveju, kai patalpų savininkai pritaria ilgalaikiam planui bei kaupiamosios įmokos padidinimui.
Ši įmoka didinama atlikus paskaičiavimus, kiek lėšų bus reikalinga tam tikriems namo būklės pagerinimo darbams. Remonto darbus, kuriems atlikti reikalingos papildomos gyventojų lėšos, taip pat vykdome daugumos gyventojų sprendimu, mokestį už atliktus darbus paskirstome proporcingai turimai nuosavybės daliai“, - aiškina UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė.
Vis dėlto, jos teigimu, tam tikrais atvejais, kai dauguma savininkų nepriima sprendimo atlikti kapitalinį stogo, vamzdynų remontą, tačiau atsiradę defektai (pvz. pratekėjimai) daro žalą gyventojų turtui bei netgi gali sukelti grėsmę sveikatai ar gyvybei, administratorius privalo priimti sprendimą pagal privalomuosius reikalavimus ir atlikti dalinį bendrojo naudojimo objektų remontą, kad grėsmę pašalintų.
Sprendimai dėl reikalingų namui darbų ar paslaugų priimami daugumos sprendimu, kaip reikalauja LR civilinis kodeksas. Vis dėlto, A. Dapkūnienės teigimu, būna atvejų, kai ne visi gyventojai pritaria daugumos savininkų sprendimui.
Tokiu atveju namo administratorius sulaukia skundų dėl suplanuotų tvarkymo, remonto darbų. „Vieni nori tvarkytis ir investuoti į savo aplinką, kitiems galbūt tai nėra svarbu, todėl administratoriui tenka derintis prie daugybės nuomonių, siūlyti įvairius sprendimų variantus, kad galiausiai būtų patenkinti visi. Labai retas atvejis, kada visų gyventojų nuomonės sutampa. Dažnai žmonėms trūksta informacijos apie daugiabučio namo savininkų teises ir prievoles, todėl stengiamės apie visus priimtus sprendimus informuoti išsamiai, aiškiai ir detaliai, kad neaiškumų neliktų“, - sako pašnekovė.
Gyvenantys daugiabutyje prisiima atsakomybę tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Nesvarbu, kad pirmo aukšto gyventojai nesinaudoja liftu ar virš jų galvos nėra namo stogo, jie vis vien privalo prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto.
Kaip Sprendžiami Nesutarimai?
Jei yra didelis bendrojo naudojimo patalpos plotas ir yra keli bendrasavininkiai, kuriems priklauso ne konkrečios vietos, o abstrakti sandėliuko dalis, tai patarčiau bendraturčiams susitarti, nusistatyti aiškią naudojimosi tvarką. Nustačius tvarką reikėtų sudaryti susitarimą.
Tokius susitarimus dėl nekilnojamųjų daiktų tvirtina notarai, susitarimai yra registruojami registruose. Vadinasi, kai bendrasavininkiai tarpusavyje susitaria, nusistato vietą, nusibraižo planą, kur kieno sandėliuko naudojimosi ribos, sutartis yra įregistruojama ir konfliktų atveju galima ganėtinai greitai išspręsti nesutarimus net be teismų.
Aišku, teismai, visa teismų bendruomenė visada yra pasiruošusi spręsti ginčus. Toks mūsų darbas ir tokia pagrindinė funkcija. Visgi, kai ginčo šalys pabando pasikalbėti, surasti kokį nors kompromisą, sudaryti taikų susitarimą, tai dažnu atveju pavyksta sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Dėl šios priežasties teismuose yra plačiai taikoma nemokama teisminė mediacija. Taikome praktiką, kai teismas paskiria mediatorių, kuris padeda šalims surasti bendrą sutarimą.
Lifto Saugumo Taisyklės
Tam, kad grįžtant intensyviam rudens sezonui, keleivių strigimų nepasitaikytų arba būtų kuo mažiau, „Baltijos liftai“ primena paprastas, bet reikšmingas taisykles, kurių privalu laikytis.
- Paisykime maksimalaus svorio nurodymų
- Nestabdykime užsidarančių durų, kišdami rankas, kojas, lazdas ar kitas priemones
- Įlipkime ir išlipkime iš lifto atsakingai
Įlipdami ir išlipdami iš lifto:
- Įeikite ir išeikite iš kabinos atsargiai, praleiskite arčiausiai durų esančius keleivius.
- Įlipę paspauskite savo aukšto mygtuką ir pereikite į kabinos galą, kad atsirastų vietos kitiems keleiviams.
- Jeigu važiuodami liftu ar jį kviesdami išgirstate bet kokį neįprastą garsą, pamatote sudužusį veidrodį, nešviečiančias lempas ar pajaučiate lifto judėjimo sutrikimus, informuokite apie tai liftą prižiūrinčią įmonę.
Vaikų saugumui užtikrinti:
- į kabiną pirmieji eina suaugusieji, po jų - vaikai.
- Liftui sustojus - pirmiausia išleiskite vaikus.
- Lipdami į kabiną su vežimėliu, vaikus iš vežimėlio būtinai paimkite ant rankų.
Naminių gyvūnų su pavadėliais saugumui užtikrinti:
- pasirūpinkite, kad šeimininkas ir gyvūnas į kabiną įeitų ir iš jos išeitų vienu metu.
Kilus gaisrui arba susidarius kitoms avarinėms aplinkybėms, liftu nesinaudokite.

Lifto remontas - būtinas norint užtikrinti saugumą ir patikimumą.
Lifto Sustojus - Prisiminkite Kelias Taisykles
- Paspauskite ALARM mygtuką, kad iškviestumėte pagalbą.
- Taip pat galite paskambinti lifto kabinoje nurodytu telefonu avarinei tarnybai iškviesti.
- Nelaužkite lifto durų jėga. Nebandykite savarankiškai išeiti iš lifto kabinos, nes tai yra pavojinga.
- Būkite kantrūs - pagalba jau pakeliui. Jūs esate saugūs ir jums tikrai užteks oro, kadangi lifto kabina yra ventiliuojama.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar privalau mokėti už lifto remontą, jei gyvenu pirmame aukšte? | Taip, pagal LR civilinio kodekso nuostatas, visi bendrasavininkai privalo dengti bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas proporcingai savo nuosavybės daliai. |
| Kas sprendžia, kaip bus panaudojamos kaupiamosios lėšos? | Sprendimus priima dauguma gyventojų, o administratorius vykdo tik tuos darbus, kuriems pritarta daugumos. |
| Ką daryti, jei nesutinku su daugumos sprendimu dėl remonto darbų? | Galite ginčyti sprendimą teismine tvarka. |
tags: #liftas #daugiabutis #str #dydis