Gyvenamasis plotas vienam asmeniui normos Lietuvoje

Pastaraisiais metais Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai siūlo pirkėjams įsigyti ne tik naujus butus, bet ir įvairius loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Šios patalpos dažnai yra mažesnio ploto, nei reikalaujama, kad erdvė būtų priskirta gyvenamosios paskirties būstui.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus gyvenamojo būsto sąvoka pastebimai pasikeitė. Anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m., tačiau dabar yra apibrėžta, kokio dydžio turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad patalpa būtų laikoma gyvenamąja.

Asociacijos skaičiavimais, minimaliam butui įrengti pakanka 17-18 kv. m. Bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė teigia, kad paklausa 15-25 kv. m būstams Vilniuje nuolat didėja. Bendrovė sėkmingai pardavė visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos.

L. Valantiejūtė pabrėžia: „Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”. Pasak jos, statomame name jau parduota trečdalis būstų, nors statybos prasidėjo tik pernai lapkritį.

Pašnekovė teigia: „Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori daug mokėti už būstą, tiek jį pirkdamas, tiek įsirengdamas, tiek mokėdamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas arba investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir stengiamės jame likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka.“

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv. m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis yra kiek didesnis ir siekia 52 kv. m.

Pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne vienas, o du kambariai. Taip pat patrauklesni yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv. m, bet jau trijų kambarių.

Mažos patalpos: mada ar būtinybė?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi mažus būstus. Jis teigia: „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai yra pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų.“

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis mano, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. Tačiau jis abejoja, ar toks būstas tinkamas jaunai šeimai. M. Pakalnis sako: „Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui.“

Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad sprendimą pirkti mažą būstą dažniausiai lemia lėšų trūkumas didesniam pirkiniui. M. Pakalnis sako: „Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina.“

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. M. Pakalnis teigia: „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai.“

Šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. M. Pakalnis pabrėžia: „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu.“

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. Jis priduria: „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5-3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių.“

Senos statybos daugiabučiai ir studijos - konkurentai

Naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai konkuruoja tarpusavyje vertinant kainas. L. Valantiejūtė teigia: „Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame. Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę. Matome, kad net bendrabučio tipo būstai yra perkami ir parduodami, jei pirkėjas gali sau leisti tik pigesnį nekilnojamąjį turtą.“

Pašnekovė teigia, kad potencialiems studijų pirkėjams labai svarbu pamatyti, kaip galima įsirengti mažo ploto būstą, o pavyzdžiai rodo, kad interjerų variantų yra įvairių.

M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai, ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų ir potencialo. Jis sako: „Labai gerų renovacijos projektų yra Rytų Vokietijoje, kur iš atliktų projektų matoma, kaip tipiniai daugiabučiai transformuoti. Dalis jų buvo padidinti, kai kas - nugriauta, įrengtos terasos. Šiai rekonstrukcijai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, tiesa, pastatai priklausė savivaldai.“

Pasak jo, tokius projektus galima būtų įgyvendinti ir Vilniuje, nes seni daugiabučiai yra ypač patogiose vietose. M. Pakalnis mano: „Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra.“

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.

Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Nuo 2014 m. visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę, o nauji daugiabučiai iš esmės skiriasi nuo senųjų energiniu naudingumu.

Gyvenamojo ploto normos: lyginamoji lentelė

Ši lentelė apibendrina esminius reikalavimus ir rekomendacijas dėl gyvenamojo ploto normų Lietuvoje:

tags: #gyvenamasis #plotas #vienam #asmeniui