Panevėžys XX amžiaus pradžioje išgyveno reikšmingus pokyčius transporto srityje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vystėsi autobusų susisiekimas šiame mieste, pradedant nuo pirmųjų automobilių pasirodymo iki autobusų stoties įkūrimo.
Pirmieji Automobiliai ir Maršrutai
Pirmąjį lengvąjį automobilį šiame krašte įsigijo Panevėžio gyventojas Boleslovas Antonovičius Reutas. Tai buvo prancūzų gamybos lengvasis keturvietis automobilis UNIC, kuriame buvo sumontuotas 12 AG variklis. Vietos valdžia šiuo automobiliu naudotis leidimą išdavė 1913 m. vasario mėn.
1924 m. birželio 12 d. laikraštyje „Panevėžio balsas” buvo išspausdintas skelbimas: „Automobilis, vežantis keleivius iš Panevėžio į Biržus išvyksta 6 valandą ryte ir grįžta 10 val. vakare. Automobilis keleivių laukia Vasario 16 g. ir Laisvės aikštės kampe“.
Praėjus dvejiems metams, 1926 m. liepos mėn. Šiuo maršrutu keleivius vežė Juozapas Kondrošas automobiliu FORD TOURING. Iš Panevėžio jis išvažiuodavo 6 val. ryto, Kaune būdavo 10 val. ryto. Bilieto kaina -20 litų. Į Panevėžį sugrįždavo 8 val. vakaro. Tiesa, vietas ir bilietus reikėdavo užsisakyti iš vakaro adresu: Panevėžys, Vasario 16 g. Nr.19 pas p.
Po mėnesio, rugpjūčio mėnesį, atsirado dar vienas vežėjas F. Kurkulis, kuris taip pat vežė keleivius tuo pačiu maršrutu, tik išvykdavo viena valanda anksčiau nei jo konkurentas p. J. Rudens pradžioje keleivius į Kauną pradeda vežti dar vienas vežėjas, tai p. Sutkevičius.
1927 m. balandį broliai Kondrašai įsigiję dar vieną automobilį ir keleivius į Kauną veždavo maršrutu: Panevėžys - Ramygala - Šėta - Žeimiai - Jonava - Kaunas.
Konkurencija ir Kainos
Po metų, 1928 m. pavasarį, padidėjo konkurencija tarp geležinkelių susisiekimo ir autobusais. Iš Panevėžio į Kauną geležinkeliu - 196 km, o autobusų keliu - tik 140 km, autobusai keleivius nuveždavo per 3,30 val., o geležinkeliu - tik per 6,12 val., todėl žmonės mielai mokėjo už bilietą autobusu 15.20 Lt (matyti, kad autobusų bilietų kaina per metus sumažėjo beveik 5 litais), geležinkelio bilieto kaina buvo 13,40 Lt.
Ši konkurencija rodo, kad autobusai tapo patrauklesne susisiekimo priemone dėl greičio ir patogumo.
Autobusų Stoties Statyba
1930 m. gegužės mėn. buvo priimtas sprendimas statyti autobusų stotį, iki to laiko Panevėžyje tokios stoties nebuvo. Projektas buvo jau paruoštas.
Po mėnesio, kai buvo priimtas sprendimas statyti stotį, darbų imtis norą pareiškė du konkurentai: p. Chazenas ir Šukys. Stotis turėjo būt pastatyta beveik ties miesto valdyba kitoje gatvės pusėje. Reikalavimas buvo: pastatyti saugų, patogų ir erdvų garažą su atskirais nameliais - keleivių informacine ir laukimo vieta. Po dviejų savaičių konkursą statyti laimėjo p. Chazenas.
Netvarka ir Konkurencija Autobusų Stotyje
1930 m. rugpjūčio mėn. vienas laikraščio skaitytojas pastebėjo: „Reikia pačiam būt ir matyt, kaip čia Panevėžy, suvažiuoja patys panevėžiečiai, dar ukmergiškiai autobusininkai ir konkuruoja dėl keleivių. Dinatūratas iš gerklės, riksmas, ermidelis, keleivio tampymas, keiksmas, kartais kone muštynės - štai kas aplink autobusus vakarais ir anksti rytais dažnai dedasi. Kaune jie (autobusininkai) sutvarkyti. Čia palaidesni. Dažnai tenka matyti, kaip nuolaidesnis konduktorius stačiai iškoneveikimas akiplėšiškesnių. Dėl vietų autobusuose irgi nekaip. Kadangi stačiai nepakenčiamas važiavimas autobuso gale, nes labai mėto, tai mūsų sodiečius už tą pačią kainą tik tenai ir kiša. O tie mielai sėdasi, manydami, kad bent kartą ir jie „ponais” (gale, mat sėdės!) pabus. Ypač nukenčia moterys. Vidurinės vietos, kažkodėl dažnai vaikų ir pusbernių prisėdusios, kurie mat, vietą kitam saugo. Be to, šoferiai dažnai nakvoja prie savo mašinų, nes ne gali kiekvieną kartą viešbučiuose nakvoti. Tad dabar, kai Panevėžys stato Autostotį ir kai, girdėt, priverstinai ten turės visi autobusai suvažiuoti ir sustot, tai gal pasirūpins ir keletą kambariukų šoferiams įrengt, kur jie galėtų pailsėti ir pavalgyti. Taip yra mūsų geležinkeliuose, taip yra svetur ir geresnėse autostotyse.”
Šis aprašymas atskleidžia to meto realijas ir problemas, susijusias su autobusų susisiekimu Panevėžyje.
Miesto Autobusų Susisiekimas
Panevėžio miesto taryba 1930 m. 11 mėn. 11 d. 1931-01-02. miesto valdyba pasirašė sutartį su broliais Izraeliu ir Samueliu Kisinais dėl autobusų susisiekimo įvedimo Panevėžio mieste. Pasirašyta sutartis turėjo galioti iki 1934-01-01. Sutartyje buvo numatyti du autobusų maršrutai: „Geležinkelio stotis - Ramygalos gatvė” ir „Miesto skerdykla - Pušaloto gatvė”. Sutartyje buvo numatyta, kad autobusai mieste važinės kas 15min. Šiuose maršrutuose turėjo kursuoti 4 autobusai, pradžioje taip ir buvo. Bet liepos mėn. pradžioje kursuodavo tik du autobusai, trečias dažnai gesdavo. Metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, autobusai, važiuodami Ramygalos gatve, kaskart trumpino maršrutą, jie ne tik neprivažiuodavo iki Sietiškių g., bet ir iki Sodų g. Atvažiavę iki žydų ligoninės, apsisukdavo naujai nutiestoje Katedros gatvėje, o žmonės galėjo laukti autobuso net visą parą pažymėtoje vietoje. Deja, jie važinėjo neilgai.
Nelaimingi Atsitikimai ir Pokyčiai
1931 m. gegužės mėn. To paties mėnesio pabaigoje autobusas, važiuodamas iš Kėdainių į Panevėžį, ties Krekenava nuvirto į griovį. Laimė, autobusas atsirėmė į tvorą, todėl nė vienas keleivis nenukentėjo.
Nuo 1931 m. birželio 20 d. atidarytas naujas maršrutas „Panevėžys - Šiauliai”. Ne retas atvejis buvo, kai autobusai patirdavo avarijas. Taip įvyko ir 1931m.spalio 25d. apie 22 val. autobusas važiuodamas iš Ukmergės į Panevėžį už Raguvos įvažiavo į griovį.
1930 m. birželio 15 d. Panevėžio mieste buvo registruota 11 autobusų, o Panevėžio apskrityje - tik tai du autobusai.
1932 m. pradžioje broliai Samuelis ir Izraelis Kisinai, kurie 1931 metais pagal sutartį su miesto valdyba mieste organizavo autobusų susisiekimą, bankrutavo. Balandžio mėn. 24 d. spaudoje paskelbta, kad parduodami brolių Kesminų visi 4 autobusai iš varžytinių, padengiant Ūkio banko ieškinį sumoje 2391 lt. 90 ct. Varžytinės turėjo įvykti gegužės mėn. 12 d. Liet. Prekyba.
Autobusų Susisiekimo Atnaujinimas
Autobusų susisiekimas Panevėžio mieste buvo atnaujintas 1932 m. gegužės mėn. 26 d. Miesto autobusas laukdavo prie geležinkelio stoties ir veždavo į miestą. Ši paslauga kainavo 50 centų. Taip pat buvo maršrutai: „Miestas - Pajuostis” 60 ct., „Miestas - Berčiūnai” 75 ct. Į Berčiūnus autobusai vykdavo pagal miesto Burmistro patvirtintą tvarkaraštį. Taip pat keleiviams galima buvo važiuoti autobusais, kad nepavėluotų į abudu greituosius traukinius. Nuo birželio mėn. 12 d. buvo pakeistas tvarkaraštis susisiekimui su Berčiūnais: 4 kartus darbo dienomis ir 8 kartus šventadieniais. Birželio antroje pusėje autobusai kursuodavo tarp Panevėžio ir Subačiaus. Liepos mėn.
Konkurencija ir Kainos 1932 m.
Rugpjūčio mėn. „Pradėjus kursuoti į Kauną panevėžietiškam autobusui, Panevėžio auto stoty tarp autobusų savininkų lietuvių ir žydelių kyla nepaprasta konkurencija. Anksčiau kiek paprašydavo tiek ir mokėk. Dabar gi keleivius už keliasdešimt metrų pasitinka žydeliai ir siūlosi vežti, jei su jais ne važiuoji, tai nustato kainą kiek mokėti lietuviui. Taip dedasi, kol yra stoty kelios mašinos, bet kai išeina lietuvių mašina, tai žydelių kompanija vėl lupa, kiek patinka, žinodama gerai, kad jau nėra kam konkuruoti.
Kaip ir ankstesniais metais, autobusai kartais patekdavo į avarijas. Viena tokia avarija nutiko 1932 m. rugpjūčio mėnesio paskutinę dieną Kaune . Apie šį įvykį spaudoje rašė „Autobusas nukrito nuo 20 metrų kalno”: „Kaune, Žemaičių gatve aukštyn važiavo prekinis - keleivinis autobusas, kursuojantis tarp Kauno ir Panevėžio. Autobusą vairavo pats savininkas Tadas Savickas, o šalia jo sėdėjo A. Urbanavičius. Važiuojant jiems į kalną Žemaičių gatve sugedo stabdžiai. Autobusas atbulas pradėjo važiuoti atgal ir jo nebegalima jau buvo sulaikyti. Iš autobuso iššoko Urbanavičius ir mėgino po autobuso ratais padėti akmenį, bet nieko negelbėjo ir autobusas sunkiai valdomas vis greityn ir greityn atbulas riedėjo žemyn. Gal būtų šiaip taip pavykę laimingai nusileisti gatve į pakalnę, jei iš priešais nebūtų pasitaikęs važiuojantis ūkininkas. Šoferis pamatęs, kad jis gali užvažiuoti ant ūkininko ir sužeisti žmogų ir arklį, bandė sugedusį autobusą pakreipti taip, kad pravažiuotų neužkliudęs. Bet prasilenkti nebuvo lemta. Pasuktas autobusas visa jėga trenkė į aukštą medinę tvorą, išmušė joje didelę spragą ir nulėkė iš 20 metrų aukštumos į pakalnę. Pakalnėje smarkiai atsimušė į gyvenamo namo stogą ir nuo jo atšokęs trenkė į namo kampą taip smarkiai, kad net viduje nubyrėjo tinkas. Autobuso užpakalinė dalis sutriuškinta į šipulius, išdaužyti stiklai, labai aplaužyta mašina, sulaužytas vairas. Šoferiui langai sužeidė veidą ir užpakalyje esančio langelio stiklai sužalojo pakaušį. Jis greitai buvo nugabentas į ligoninę ir perrištas. Šoferio sužeidimas nebuvo sunkus ir iš ligoninės tuojau sugrįžo pažiūrėt į katastrofos vietą.
„Statistikos biuletenyje” 1931 m. birželio mėn. 15 dienai Panevėžio mieste buvo registruoti 2 autobusai, o apskrityje - 3 autobusai. Veikiausiai susisiekimui su kitais miestais buvo naudojami kitų apskričių autobusai, pvz.: Kėdainių apskr. tuo metu buvo registruoti 6 autobusai, Kauno apskr. 1932 metais buvo planuota atidaryti maršrutus: Panevėžys - Pajuostis ir Panevėžys - Piniava.
Kurorto Statusas Berčiūnams ir Mėnesiniai Bilietai
1933 m. Berčiūnų miesteliui suteiktas kurorto statusas. Susisiekimui tarp Panevėžio ir Berčiūnų nuo birželio 1 d., be vienkartinių bilietų, įdiegti dar ir mėnesiniai bilietai. Mėnesinio bilieto kaina 35 Lt. Mėnesiniai bilietai buvo dviejų rūšių: vardiniai ir „pareiškėjo”. Vardinis bilietas buvo duodamas vienam asmeniui be perdavimo teisės, turėjo keleivio nuotrauką ir galiojo važiuoti autobusais tarp Panevėžio ir Berčiūnų neribotą reisų kiekį. „Pareiškėjo” bilietas galiojo vienai dienai po vieną kartą į kiekvieną pusę, bet su šiuo bilietu galėjo važiuoti kiekvienas, t. y. bilietas galėjo būti perduodamas kitam, jei pats jo (bilieto) šeimininkas nevažiuodavo. Mėnesiniai bilietai galiojo važiuoti visais AMLIT autobusais: tiek važiuojantiems pagal tvarkaraštį, tiek papildomais autobusais, bet autobusų administracija būtinai parūpindavo vietą tokio bilieto šeimininkui tik tai autobusuose, važiuojančiuose pagal grafiką. Vienkartinio bilieto kaina 1933 m. buvo - 1 Lt.
Gegužės mėn. 1933 m.pagal Autovežimių įstatyme įtvirtinus kelių ruožų ir leidimų sistemą, įvedus naujus mokesčius, kai kurie autobusų savininkai, susiskaičiavę pajamas ir mokesčius bei išlaidas, nutraukė susisiekimą kai kuriuose ruožuose. Taip atsitiko Rokiškyje, iš kurio anksčiau autobusais galėjai pasiekti Panevėžį, Kauną ir kitur.
Netvarka Autobusų Stotyje 1933 m.
1933 m. liepos mėn. vienas „sodietis”, apsilankęs Panevėžio Autobusų stotyje, parašė straipsnelį į tuometinį laikraštį „Panevėžio Balsas”, kuris vadinosi „Netvarka autobusų stoty”: „Rėkia, šaukia. Paklausi kelio, nemokės tau lietuviškai atsakyti. Nežinai nė kur informacijų biuras. Nėra prie kai kurių autobusų ( pav., į Pakruojį) kainaraščio, tvarkaraščio ir užrašo į kur eina. Stumdo žmonės, keikiasi, plūstasi derasi. Tikros kainos net negali sužinoti. Reiktų kuo greičiausiai valdžios įstaigoms įsikišti, mašinų tvarką patikrint, tarnautojams kokius nors ženklus išduoti, kaip yra gelž., stotyse, suvienodinti kalbą (dabar oficiališkos kalbos lenkų, rusų ir žydų, o lietuvių nustumta) ir bent smarkiau- siomis judėjimo dienomis ir autobusų ėjimo valandomis policininką pastatyti. Baigdamas turiu pasakyti, kad autobusai mėgsta pasivėlinę išvažiuoti“.
Tarpmiestiniai Maršrutai ir AMLIT Bendrovė
1934 m. pavasarį buvo paskelbtas tarpmiestinių autobusų tvarkaraštis ir kainoraštis. Iš Panevėžio į Kauną buvo du maršrutai: vienas ėjo pro Raguvą, kitas pro Naujamiestį. Abiem maršrutais autobusai išvykdavo tuo pačiu metu - 5 val.ryto ir grįždavo apie 21 val. Taip pat autobusai važiuodavo į Biržus (6 Lt.), į Anykščius (3,50 Lt.), į Kupiškį (3 Lt.), bandomieji reisai po ilgesnės pertraukos į Rokiškį (5 Lt),bet vykdavo ne kasdien ir į Pasvalį, bet veždavo keleivius su lengvuoju automobiliu.
Rugpiūčio mėn. maršrutu „Panevėžys - Kaunas” pradėjo vežti du lietuvių savininkų autobusai Nr. Pa 9 ir Nr. P 26., sprendžiant iš registracijos numerių, vienas buvo registruotas Panevėžio apskrityje, kitas Panevėžio mieste. Vieną dieną važiuodavo pro Krekenavą, kitą dieną per Ramygalą.
Antroje metų pusėje mieste autobusų susisiekimą organizavo Amerikos lietuvių akcinė bendrovė AMLIT. Buvo vienas maršrutas: Laisvės aikštė - Geležinkelio stotis. Per dieną atlikdavo penkis reisus. Pirmas prasidėdavo nuo Laisvės aikštės 14,10 val., paskutinis iš Geležinkelio stoties - 2,30 val. nakties. Matyt, grafikai buvo suderinti su traukinių grafiku, kad keleiviams būtų patogu. Kainoraštis buvo toks: Laisvės aikštė - Gelež.stotis arba atgal 30 ct., Laisvės a. - Paštas 20 ct., Paštas - Gelež. Ta pati bendrovė tvarkė ir prižiūrėjo Autobusų stotį.
Tais pačiais 1934 m. Nors autobusų stotį buvo įsipareigojusi prižiūrėti Akc. bendrovė AMLIT, bet tvarkos stotyje nebuvo tokios, kokios norėjo keleiviai. „Vos patenki į Panevėžio auto garažą, tuoj apipuola pulkas žydų ir stumia į savo autobusą. Keleiviai nenorintieji su žydais reikalų turėti, gauna įvairių išgirsti koliojimų ir epitetų. Jei pakliūva į garažą moteriškė, tai žydai, net neatsiklausdami kur nori važiuoti, stumia į savo autobusą.
Įdomus faktas, kad autobusų maršrutais, jungiančiais Panevėžio miestą su kitais miestais, vežė daugiausia kitų miestų autobusų savininkai, nes pagal Statistikos biuletenį 1934 m. tiek Panevėžio mieste, tiek apskrityje buvo užregistruota po vieną autobusą. Kauno apskr. - 25 autobusai, Kėdainių apskr. „Keleivinis autobusas Nr. 12 duotas Kėdainių apskr. valdybos išvažiavo iš Panevėžio auto stoties ir pakeliui į Kauną 11 kartų gedo. Patvirtintame apskr.savivaldybės tvarkaraštyje buvo nurodyta, kad į Kauną atvyksta 10 val, o atvyko 11,30 val. Kitą dieną kitas autobusas Nr. 10 duotas irgi Kėdainių apskr.valdybos išvažiavo iš Kauno ir atvažiavęs iki Šėtos toliau negalėjo važiuoti - buvo tamsu, o sugedo generatorius. Keleiviai išlipo ir sulaukę ta kryptimi važiuojančio antro autobuso baigė tęsti kelionę. Dar vienas pavyzdys, kad maršrutu Kaunas - Panevėžys vežė ne panevėžiečiai: 1935 m. vasario 20 d. Marijampolės autobusas Nr. 17 (sav. Ant. Babrauskas) vežė 17 keleivių, 19 val., 6-me km. nuo Kėdainių vieškelyje Kėdainiai - Šėta prie Arustuvėlės kaimo važiuodamas į apledėjusį kalną, (kokių 15 m aukščio) pradėjo važiuoti atgal ir įgriuvo nuo stataus 3-4 metrų kranto į Malčiaus upelį. Įgriuvęs apvirto ant šono, dėl to išvengta didesnės nelaimės. Autobusą iki pusės buvo apsėmęs vanduo, todėl keleiviai gavo „šaltą vonią”. Buvo sužeisti lengvai 6 keleiviai. Kiek sunkiau sužeistas šoferis Savickas, kuris buvo nugabentas į Kėdainių ligoninę. Nelaimės ištiktieji prisiglaudė pas pil. Iz. Pupkevičių. Apie įvykį buvo pranešta Kėdainių policijai, kuri su ligoninės gydytoju atvyko į įvykio vietą, perrišo sužeistuosius ir grįžusi atgal, atsiuntė kitą autobusą, su kuriuo keleiviai Panevėžį pasiekė 5 val.
Autobusų Susisiekimo Tvarkaraštis 1935 m.
1935 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas autobusų susisiekimo tvarkaraštis. Remiantis juo, iš Panevėžio galima buvo nuvažiuoti į Kauną pro Naujamiestį, Krekenavą, Surviliškį, Kėdainius ir pro Ramygalą, Šėtą, Jonavą. Taip galima buvo nuvažiuoti į Biržus pro Pumpėnus, Pasvalį, Pabiržę. Daugiau tuo metu maršrutų iš Panevėžio nebuvo.
Vežti maršrutu „Panevėžys - Kaunas” lietuviai naudojo tris autobusus, iki 1934 m. Nuo liepos mėn. vidurio Panevėžio - Kauno autobusų linijoje įvesta leidimų sistema, remiantis kuria autobusai turėjo atitikti susisiekimo taisykles. Autobusais galima buvo vežtis (ne leidimų ruožuose) nemokamai bagažo iki 10 kg. Vasaros pabaigoje buvo patikslintas Panevėžys - Biržai vieškeliai autobusais susisiekti tvarkaraštis.
Šiame straipsnyje apžvelgėme autobusų susisiekimo raidą Panevėžyje nuo XX amžiaus pradžios iki 1935 metų. Nuo pirmųjų automobilių iki autobusų stoties statybos, nuo konkurencijos iki eismo įvykių - šis laikotarpis buvo pilnas iššūkių ir pokyčių, kurie formavo miesto transporto sistemą.
Autobusų Maršrutų Kainos ir Tvarkaraščiai (1934 m.)
Ši lentelė apibendrina autobusų maršrutų kainas ir tvarkaraščius iš Panevėžio 1934 metais:
| Maršrutas | Kaina |
|---|---|
| Panevėžys - Biržai | 6 Lt |
| Panevėžys - Anykščiai | 3,50 Lt |
| Panevėžys - Kupiškis | 3 Lt |
| Panevėžys - Rokiškis | 5 Lt |
Šaltinis: 1934 m. autobusų tvarkaraštis ir kainoraštis.