Gyvenamojo Namo Perdanga: Informacija, Svarbi Kiekvienam Statytojui

Perdanga - horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, kaip, pavyzdžiui, rūsį. Tai sudėtinė konstrukcija, turinti atlaikyti lenkimo poveikį, kuris susidaro nuo vertikaliai virš jos veikiančių pertvarų, įrenginių, gyventojų, baldų apkrovų bei savojo svorio. Perdangos yra remiamos ant išorinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos ir klijuoto medžio sijos, metalinės sijos bei kolonos.

Perdangos konstrukcija „suriša“ namą, pridėdama papildomo standumo ir stabilumo. Individualių namų statytojai žino - palengvinti ir paspartinti perdengimo darbus galima tik pasirinkus šiuolaikines perdangas. Technologijoms vystantis, dažniau naudojamos lengvesnės, mažiau sudėtinių medžiagų reikalaujančios, paprasčiau ir greičiau montuojamos perdangos. Naujos technologijos turi nepabloginti perdangos savybių: laikančiosios gebos, garso ir šilumos izoliacijos.

Pagrindiniai Perdangų Tipai

• Rūsio perdanga - horizontali konstrukcija, skirianti rūsį nuo medinio aukšto virš jo. Vieni klientai daro šią perdangą betoninę, kiti - medinę.
• Grindys - kai namo pamatai yra stulpiniai, grindims suformuoti dedamas medinis grindų skydas. Tai beveik tokia pati konstrukcija kaip tarpaukštinės perdangos.
• Tarpaukštinė perdanga - lubų/grindų konstrukcija tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų. Karkasiniame skydiniame name ji visada medinė.
• Viršutinio aukšto perdanga / pastogės perdanga - lubos, atitveriančios viršutinį namo aukštą nuo palėpės. Jos dažniausiai formuojamos su stogo santvarų horizontaliosiomis sijomis. Dėl iš palėpės esančių mažesnių apkrovų nei iš gyvenamojo aukšto, ši perdangos konstrukcija dažniausiai būna paprastesnė.

Medinės Perdangos Ypatumai

Pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti medinė perdanga - tai perdanga tarp namo aukštų. Karkasiniuose skydiniuose namuose naudojamos medinės perdangos - tai sijos su jas dengiančiu lentų paklotu arba plokšte ir kitais reikalingais sluoksniais.

• Grindų danga - baigiamasis grindų sluoksnis (su paklotu), dažniausiai dedamas tiesiai ant OSB plokštės.
• OSB plokštė - grindims standartiškai naudojama impregnuota 22 mm (esant c/c 600 mm) plokštė. Taisyklingas jos montavimas padeda išvengti grindų girgždėjimo.
• Medžio karkasas - iš apskaičiuotų (skerspjūvių, maksimalių ilgių ir tarpų) sijų sukaltas medinis perdangos karkasas.
• Apšiltinimas - kadangi perdanga yra tarp aukštų ir skiria dvi pilnai gyvenamąsias vidaus patalpas, šilumos izoliacija čia nebūtų būtina. Tačiau šiuo atveju ji labiau naudojama kaip garso izoliacijos elementas, kad neliktų tuščios ertmės aidui susidaryti, nes vaikščiojant antro aukšto grindimis jos dundėtų. Minimalus rekomenduojamas izoliacijos storis - 100 mm, bet galima karkasą užpildyti pilnai.
• Loteliai - mediniai tašeliai, dažniausiai 45×45 mm skerspjūvio, kalami priešinga kryptimi nei sijos, po izoliuotu perdangos karkasu. Tam, kad jų tarpuose ir prie jų būtų išvedžioti ir pritvirtinti elektros laidai, apšvietimas. Šiuos lotelius galima didinti, esant poreikiui (pvz.: LED apšvietimui dažnai reikia 70 mm lotelių).
• Gipsas - arba bendrai pavadinkime lubų apdailos plokštė. Tai gali būti ir medinė vidaus dailylentė, ir pakabinamos lubos. Jei pasirenkamos gipso kartono plokštės, lotelius (minėtus aukščiau) rekomenduojame montuoti c/c 400 mm, kad plokštės neišlinktų.

Norvegijoje ir Švedijoje taip pat esame darę ir akustines priešgaisrines perdangas. Joms dedami papildomi sluoksniai. Vienas iš sprendinių: tarp parketo ir OSB dedama „plaukiojanti“ grindų gipso kartono plokštė ir 2 cm kieta vata, o iš apačios loteliai yra tvirtinami ne tiesiogiai prie karkaso sijų, bet ant specialių metalinių profilių ir dedamas papildomas (iš viso du) gipso kartono sluoksnis. Jei yra poreikis spec. perdangai, ją suprojektuoti turi vietinis šalies inžinierius/specialistas, kad atitiktų visus keliamus reikalavimus.

Mūsų namuose naudojame sertifikuotas C24 stiprio medines sijas. Jų skerspjūvis ir ilgis individualiai skaičiuojamas kiekvienam projektui pagal jo paskirtį ir atitenkančias apkrovas. Mažų patalpų namams dažnai naudojamos 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijos.

Maksimalūs Galimi Medinių Perdangų Sijų Ilgiai (C24 mediena)

Lentelėje yra apskaičiuoti maksimalūs galimi perdangų sijų ilgiai esant aprašytai apkrovų sąlygai ir naudojant C24 medieną. Tai atskaitos lentelė bendrai informacijai, rekomenduojame kiekvieną perdangą apskaičiuoti pagal to projekto sąlygas individualiai. Pavyzdžiui, jei pridedamas 50 mm betono sluoksnis grindų šildymui, skaičiai jau bus visai kitokie.

Taip, dažniausiai dedamas 50 mm storio betono sluoksnis šildomų grindų formavimui. Svarbu, kad betono svoris būtų įskaičiuotas į perdangai atitenkančias apkrovas. Dėl to visada klausiame savo klientų, kokius papildomus grindų sluoksnius planuoja kloti.

Nėra būtina, tačiau rekomenduojama dėti bent 100 mm, kad būtų išvengta aido perdangos viduje.

Žinau, kad medinė perdanga neatspari vibracijai. Taip, yra paplitusių karkasinių namų mitų, ir girgždančios lubos yra vienas iš jų. Gal mitu ir negalima vadinti - tai labiau senų technologijų medinių namų problema. Šiai dienai ši problema yra išsprendžiama naudojant patobulintas technologijas ir principus.

Žmogui vaikštant perdanga, jis sukelia vibraciją, „šokinėjimą“. Tuo momentu perdangos kraštai, kur sukaltos vinys, kyla ir taip atsiradus trinčiai tarp vinies ir plokštės girdimas įkyrus girgždėjimas. Kad to nebūtų, vietoje vinių naudokite medvaržčius (arba specialias suktas, įpjautines vinis), kurios neleidžia perdangos kraštams kilnotis. Taip pat perdangą reikia priklijuoti montažiniais klijais. Tarpas tarp perdangų sijų neturėtų būti didesnis nei 600 mm, kad sumažėtų plokštės linkis. Pagal instrukciją, tarp OSB plokščių turi būti paliktas 3 mm tarpas, o nuo sienų - 6-12 mm. OSB plokščių sujungimai turi turėti grindų sijų atramą. O jei plokštės su špuntu - atramos atitaikyti nebūtina, nes špunto profilis automatiškai formuoja tarpą.

Gelžbetoninės Perdangos

Šiuo metu mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje dažniausiai naudojamos gelžbetoninės perdangos. Pastato perdangos plokštės yra kiaurymėtosios gelžbetoninės. Statyti surenkamų gelžbetonio konstrukcijų (g/b) namą verta dėl visos eilės priežasčių. Taip pat, turėsite šilumiškai efektyvų, tvirtą ir saugų būstą, pasižymintį puikia garso izoliacija. Renkantis tipinį projektą, gamybos trukmė - ženkliai mažesnė.

Renkantis gelžbetoninę plokštę, konstruktoriai dažniausiai atsižvelgia į perdangos svorį. Dėl sunkesnės perdangos didesnė apkrova tenka laikančiosioms sienoms ir pamatams, sunkesnei konstrukcijai reikės stipresnių pamatų ir sienų. Laikančiąją gebą galima panašią padaryti su visais trimis gelžbetoninių perdangų tipais.

Gelžbetoninių Perdangų Tipai

• Monolitinė perdanga: Sunkiausia.
• PTK perdanga: Lengvesnė, kurios 1 kv. m su išlyginamuoju sluoksniu, viso 25 cm, sveria apie 380 kg.
• Surenkamos „Teriva" perdangos: 1 kv. m sveria apie 260 kg.

Perdanga skaičiuojama ir atsižvelgiant į planuojamas apkrovas. Techniškai visų trijų tipų perdangos gali atlaikyti panašias apkrovas. Skaičiuojama nuolatinė apkrova - perdangos svoris su grindų konstrukcija ir kintama naudojimo apkrova - baldai, buitinė įranga ir technika, pertvaros, žmonės.

Tačiau plona perdanga turės prastas šilumos ir garso izoliacines savybes, norint jas pagerinti bus reikalingi papildomi izoliuojantys sluoksniai. „Teriva" perdanga turi geras šilumos izoliacines savybes 0,37-0,39 m2K/W.

Surenkamos "Teriva" Perdangos Montavimo Technologija

Surenkamą „Teriva“ perdangą galima įsirengti labai lengvai ir greitai, nes jai sumontuoti nereikia nei sudėtingos klojinių sistemos, nei kėlimo technikos. Montavimo metu ir pilant šlapią betoną perdanga yra paremiama keliais statramsčiais. Kartu su perdanga įrengiamas ir namo sienas rišantis vainikas (g/b žiedas).

„Teriva" specialistai apskaičiavo, kad 13 m ilgio sunkvežimiu į objektą pristatoma 70 kv. m PTK ir 160-200 kv. m „Teriva". „Teriva" blokeliai nesunkūs (17-19 kg), gelžbetoninių sijų 1 metras sveria 12 kg, todėl galima iškrauti rankomis ir nugabenti patiems į montavimo vietą.

Monolitinėms perdangoms savikainą didina klojinių nuomos ir montavimo kaštai. Paruošiamieji montavimo darbai trunka gana ilgai. Gamyklinės standartinių matmenų gelžbetoninė plokštės sudaro problemų formuojant perdangoje angas laiptinėms, kaminams ir vėdinimo angoms. Dažniausia tenka tokiose vietose lieti monolitinę perdangą.

Perdangos ant laikančiosios sienos remiamos ne mažiau kaip 10 centimetrų. Jos neremiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angos sieneles. Surenkamų perdangų svoris sumažėjo pradėjus naudoti tuščiavidurius užpildomus blokelius.

Į objektą atvežamos dvi gamykloje paruoštos perdangos dalys, gelžbetoninės sijos ir tuščiaviduriai blokeliai. Per pusdienį 3 žmonių brigada sumontuoja ir paruošia betono užliejimui apie 60 kv. m perdangos. Sijos nesunkios ir pernešamos rankomis į reikiamą vietą. Sijos yra patikimos, didesnių apkrovų zonose perdanga sustiprinama tiesiant greta dvi ar tris sijas.

Kas keli metrai sijos papildomai paremiamos, kad perdanga neišsilenktų montavimo ir užliejimo metu. Sudėjus sijas tarpai užpildomi tuščiaviduriais betoniniais blokais. Pagal instrukcija dedama papildoma skersinė armatūra į tarpus tarp blokelių kas 2 metrus, ji sujungiama su sijų armatūra.

Perdanga užpilama betonu iš betono maišyklės, apie 3-4 cm aukščiau nei užpildančio blokelio aukštis. Tokioje perdangos konstrukcijoje apkrovos veikia kaip monolitinėje: paskirsto jas per visą perdangos plotą. Perdangos neremiamos į kaminų sieneles, angai bus padaryti apačioje klojiniai, uždėta papildoma skersinė armatūra ir užpildoma betonu.

„Teriva“ perdangos yra žymiai pigesnės nei įprastos monolitinės konstrukcijos perdangos. Joms nereikalingi klojiniai, todėl nereikia atlikti ir nemažai kainuojančių paruošiamųjų darbų. Visi perdangų montavimo darbai yra nesudėtingi ir atliekami labai greitai.

Perdangų Rekonstrukcija

Rekonstruojant perdangas susiduriama su papildomomis problemomis. Pastato sienos ir pamatai gali būti nepritaikyti svorio padidėjimui, perdangą reikia įdėti nepažeidžiant kitų konstrukcijų. Nuo sunkios monolitinės perdangos dėl svorio dažnai imdavo skilinėti pastato sienos, joms sumontuoti reikia daryti ištisines išimas sienose, kad būtų kur jas atremti. „Teriva" perdangų atremiamos tik sijos, padarant sienose skyles.

Tokios perdangos tinkamiausios, kai reikia atlikti senesnio pastato rekonstrukciją vengiant apsunkinti jo esamas konstrukcijas (sienas, pamatus). Naudojant TERIVA sistemą, nekeičiant išorinių pastato parametrų, papildomai galima įrengti norimą aukštų skaičių, taip padidinant esamo pastato plotą.

Apšiltinimas ir Sandarumas

Perdanga - tai vienas iš svarbiausių statinio elementų, kuris atskiria pastato aukštus arba patalpas. Tinkamai apšiltinta ir sandari perdanga ne tik padidina gyvenamojo ploto komfortą, bet ir sumažina energijos sąnaudas.

Medžiagų pasirinkimas yra kritinis etapas. Po šiltinimo medžiagų montavimo yra itin svarbu pasirūpinti konstrukcijų apsauga nuo drėgmės. Sandarinimo tikslas - užkirsti kelią šilumos nutekėjimui per siūles, tarpus ir plyšius.

Verta žinoti, kad apšiltinant stogą ar perdangą poliuretano putomis dažnai reikia papildomai apšiltinti ir biria vata, nes poliuretanas ne taip gerai sulaiko garsą, kaip biri vata. Šiltinant perdangą biria vata pasiekiamas didelis šilumos efektyvumas ir gera garso izoliacija. Biria vata apšiltinsime net sunkiausiai prieinamas vietas, šiltinimas biria vata - tai tolygus ir besiūlis perdangos padengimas.

Sandarumo testas mums visuomet parodo nuostabius sandarumo rezultatus šioje kontrukcijoje, nes neturi kaip tas oras iš lauko patekti per perdangą į vidų - monolitinė perdanga yra vientisa nepertraukiama, beporė konstrukcija.

2 Aukštų Namo Medinė Perdanga: Ką Reikia Žinoti?

Statant dviejų aukštų namą, vienas svarbiausių sprendimų - perdangos konstrukcijos pasirinkimas. Medinė perdanga yra vienas iš populiariausių variantų dėl savo privalumų, tačiau svarbu įvertinti ir galimus trūkumus. Aptarkime, ką reikėtų žinoti apie medinę perdangą 2 aukštų namui.

Medinės Perdangos Privalumai ir Trūkumai

Medinė perdanga turi tiek privalumų, tiek trūkumų, kuriuos svarbu įvertinti prieš priimant sprendimą:

• Privalumai:
  • Santykinai pigi.
  • Lengva įrengti patiems.
  • Ekologiška, jei naudojama kokybiška mediena.
• Trūkumai:
  • Sąlyginai prasta garso izoliacija.
  • Gali apsunkinti šildomų grindų įrengimą.
  • Reikalauja atidesnio projekto, kad būtų tinkamai apskaičiuotas sijų storis ir žingsnis tarp jų.

Garso izoliacijos problemą galima bandyti išspręsti virš perdangos montuojant sausųjų grindų plokštes.

Alternatyvos Medinei Perdangai

Jei medinė perdanga neatrodo tinkamas pasirinkimas, galima apsvarstyti ir kitas alternatyvas:

• Gelžbetoninė Monolitinė Perdanga: Montuojamos tuomet, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamas perdangas.
• Gelžbetoninė Kiaurymėta Perdanga: Populiarios dėl kainos, tačiau turi apribojimų dėl techninių kanalų įrengimo.
• Plieninė Sijinė Perdanga: Rečiau įrengiamos, tačiau gali būti tinkamas sprendimas tam tikrais atvejais.

tags: #gyvenamojo #namo #perdanga