Brangstant butams, vis daugiau gyventojų ima galvoti apie kitą alternatyvą - nuosavą namą. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje įregistruota 16,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 26 proc. daugiau nei 2020 metais. Vieni dairosi jau pastatyto namo, kiti perka sklypą ir jame projektuoja savo būsimą būstą. Tačiau svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms.
Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą. Tačiau pirmiausia, norint patarti, reikia žinoti, kur žmonės dažniausiai klysta.
Planuojant statyti namą, vienas svarbiausių žingsnių yra tinkamo sklypo pasirinkimas. Lietuvoje galioja įvairūs reikalavimai ir apribojimai, kurie turi įtakos statybos galimybėms. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis sklypą namo statybai.
Dažniausios Klaidos Renkantis Sklypą
„Capital Architects“ architektė-projektų vadovė Ieva Pavilonė sako, kad dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. „Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą“, - akcentuoja architektė.
Ji paaiškina, kad apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona.
Apsaugos Zonos
Apsaugos zona - tai nustatyto dydžio teritorija, kurioje taikomi tam tikri ūkinės veiklos apribojimai ar draudimai. Apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga. Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus, tarp jų ir ESO, iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas (2022 m. pabaigoje šis terminas pratęstas iki 2024 m.). ESO valdomam tinklui apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus planus, kurie buvo viešinami bendrovės ir atitinkamų savivaldybių internetinėse svetainėse bei nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Kelių apsaugos zonos
Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m. Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre.
Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. +370 5 232 9600, el. Elektros tinklų apsaugos zonos - elektros, katodinės apsaugos tinklų ir įrenginių apsaugai. Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos - ryšių tinklų apsaugai.
SVARBU! Norint vykdyti darbus magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje, reikia gauti „Amber Grid" sutikimą. Taip pat būtina žinoti, kad statyba, atsižvelgiant į pastatų skaičių, aukštingumą ir kitus veiksnius, gali būti ribojama ir už apsaugos zonų ribų 200 m atstumu į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir 200 m atstumu nuo kraštinių jo taškų, t. y.
Pamatyti, kur yra nutiesti magistralinio dujotiekio vamzdynai bei įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, galite geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA. Taip pat, kur yra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite Nekilnojamojo turto registro elektroninėje priemonėje SŽNS priemonė.
Vandens gręžinių ir šulinių apsaugos zonos
Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.
Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m. Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.
Kaip Pasiruošti Sklypą Namo Statybai
I. Pavilonė tęsia, kad pirkėjai dažnai nežino ir kito reikalavimo, susijusio su gaisro gesinimu. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.
Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. I. Pavilonė primena pakrančių apsaugos zonų reikalavimą. „Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 10 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma.
Taip pat, pašnekovės teigimu, prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. „Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes, vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Įsigiję sklypą naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau, I. Pavilonės teigimu, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma. „Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis. Tai pirkėjams yra sunku išsiaiškinti, reikia gana daug pasidomėti prieš perkant sklypą“, - sako architektė ir priduria, kad net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori.
Paklausta, kokio dydžio sklypas galėtų būti geriausias pasirinkimas norintiems ne tik komfortiško dydžio namo, bet ir kiemo, galbūt dar garažo ir pirties pastato, architektė įvardija kelis skaičius. „Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbėtume apie tankumo rodiklius, tai 12 a sklype galima užstatyti preliminariai 300 kv. m, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv. m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo“, - sako I. Pavilonė.
Pašnekovė priduria, kad neretai pirkėjams kyla klausimas, ką rinktis pirma - sklypą ar namą. Architektė sako, tai turėtų vykti kompleksiškai. „Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą“, - sako I. Pavilonė.
Patarimai, Kaip Nepadaryti Klaidų
Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą? I. Pavilonės teigimu, pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. „Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis. Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas“, - patarimais dalijasi architektė.
Ji tęsia, kad mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. „Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų“, - priduria I. Pavilonė.
Kompensacijos už Apsaugos Zonas
Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti. Žemės sklypų, kuriems buvo įregistruota el. ryšių apsaugos zona, sąrašas pateikiamas prie el. Ar žemės sklypas patenka į įregistruotas elektros, dujų ar el. ryšių apsaugos zonas, galite pasitikrinti ESO svetainėje.
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos.
Žemės Sklypo Paskirtis ir Apribojimai
Prieš pradedant statybas, svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti gyvenamąjį namą. Jei sklypas yra žemės ūkio paskirties, gali tekti keisti jo paskirtį į namų valdą. Tačiau tai ne visada įmanoma, ypač jei sklypas yra mažesnis nei 2 ha.
Be to, sklypui gali būti taikomi įvairūs apribojimai, pavyzdžiui, jei jis yra geomorfologiniame draustinyje ar netoli kelio. Tokiais atvejais gali būti nustatytos apsaugos zonos, kurios riboja statybos galimybes. Pavyzdžiui, kelių direkcija gali nustatyti apsaugos zoną, kuri apima visą sklypą, todėl gali būti neįmanoma statyti naują namą ar pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją.
Jei sklypas yra regioniniame draustinyje, sklypo dalinimas gali būti neįmanomas, nes draustiniuose dažnai draudžiamas sklypų smulkinimas. Dėl konkrečių apribojimų reikėtų kreiptis į savivaldybę su nuosavybės dokumentais ir pasikonsultuoti su rajono architektu.
Statybos Leidimai ir Projektai
Norint pradėti statybas, dažnai reikalingas statybos leidimas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, statant nesudėtingą statinį iki 50 kv. m ploto, leidimo gali ir nereikėti. Vis dėlto, net ir tokiu atveju gali būti reikalingas projektas ir pranešimas apie statybos pradžią.
Jei planuojama rekonstruoti esamą pastatą, pavyzdžiui, pakeisti stogą ar padidinti plotą, taip pat gali būti reikalingas leidimas. Svarbu pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi konkrečiu atveju, nes jie gali skirtis priklausomai nuo statinio tipo ir dydžio.
Jei jau turite statybos leidimą, bet norite keisti projekto sprendimus, pavyzdžiui, statyti mažesnį namą arba naudoti kitas medžiagas, gali tekti gauti naują leidimą arba atlikti projekto korektūrą. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų reikalavimų.
Reikalavimai Statant Be Leidimo
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Atstumai Iki Kaimyninių Sklypų ir Vandens Telkinių
Statant namą, svarbu laikytis atstumų iki kaimyninių sklypų ir vandens telkinių. Pavyzdžiui, nuo sklypo ribos iki namo turi būti išlaikytas tam tikras atstumas, kuris gali skirtis priklausomai nuo vietovės ir pastato aukščio. Taip pat yra apribojimai statybai prie upių ir ežerų, pavyzdžiui, pakrantės apsaugos juostoje galima statyti tik nedidelius statinius.
Kiek Namų Galima Statyti Viename Sklype?
Nors įstatyme nėra tiesioginio draudimo statyti du gyvenamuosius namus viename sklype, savivaldybės darbuotojai dažnai laikosi nuostatos, kad viename sklype gali būti tik vienas gyvenamasis namas.
Kaimo teritorijoje, vieno savininko žemės sklype, galima statyti du namus iki 80 kv. m, tačiau jie turi būti skirtingos paskirties. Du gyvenamieji namai ūkininko sodyboje negali būti. Jei tai namų valda - galima, bet vienam namui turi būti ne mažiau kaip 4 arai žemės.
Nėra reglamentuota, kiek namų gali stovėti, jei išlaikomi visi atstumai ir STR reikalavimai, galima ir 100 namų statyti. Statyti galima, tačiau projekte juos reikia įvardyti skirtingai, t. y. vieną - kaip gyvenamąjį namą, antrą - kaip ūkinį, daržinę, svečių namus ar pan.
Be to, reikia dalyti sklypą - padaryti topografinę nuotrauką, o pagal sklypo situaciją gali būti reikalinga padaryti ir detalųjį planą su numatytu servitutu pravažiavimui ir komunikacijoms.
Alternatyvūs Statybos Variantai
Jei tiesioginė gyvenamojo namo statyba yra apribota, galima apsvarstyti alternatyvius variantus:
- Kaimo turizmo pastato statyba
- Pagalbinio ūkio pastato statyba
Gali prireikti rengti detalųjį planą ir nustatyti sklypo užstatymo reglamentus ar ribas. Bet kokiu atveju, rekomenduojama konsultuotis su savivaldybe.
Jei senojo namo paskirtis būtų pakeista į ūkinį pastatą, naująjį namą būtų galima įteisinti kaip vienbutį gyvenamąjį namą, o sklypo dalinti nereikėtų. Draudžiami du vienbučiai gyvenamieji namai viename sklype, tačiau galima žaisti su statinių paskirtimi ir statyti juos pagal poreikį.
Statyba Be Statybos Leidimo
Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo.
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
Sodo sklypai ir daržo žemė yra viena iš paskirčių, kuriose galima statyti be leidimo tam tikro dydžio ir tipo pastatus. Vasarnamiams ir sodo nameliams: galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą. Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
Žemės ūkio paskirties žemėje taip pat galima statyti pastatus, tačiau tai priklauso nuo tam tikrų apribojimų. Ūkinius pastatus: ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio. Pavieniai statiniai: galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms. Žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius pastatus galima tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
Gyvenamosios paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius pastatus be leidimo tik tada, jei pastatas atitinka tam tikrus reikalavimus. Mažesniems gyvenamiesiems namams: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
Miesto ir komercinės paskirties sklypuose statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas. Daugeliu atvejų statybos leidimas nereikalingas tik labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.
Daugelyje žemės paskirčių pastatai, kurių plotas neviršija 80 m², gali būti statomi be leidimo.
Reikalavimai Statant Ūkinį Pastatą Iki 80 m²
Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m², galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.
Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose - nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m².
Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.
Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.
Pagrindiniai Reikalavimai ir Apribojimai
Apibendrinant, statant antrą gyvenamąjį namą viename sklype, ypač regioniniame draustinyje, būtina atsižvelgti į šiuos pagrindinius aspektus:
- Sklypo paskirtis ir apribojimai: Įsitikinkite, kad sklypo paskirtis leidžia statyti gyvenamąjį namą.
Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties.