Gyvenamosios Aplinkos Dailės Apibrėžimas ir Istorinis Kontekstas

Gyvenamosios aplinkos dailė - tai plati sąvoka, apimanti įvairias meno šakas ir stilius, kurie formuoja mūsų gyvenamąją aplinką. Tai ne tik vaizduojamoji dailė, bet ir taikomoji dekoratyvinė dailė, architektūra bei dizainas. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines dailės kryptis ir stilius, atskleisdami jų bruožus ir istorinį kontekstą.

Dailė apima vaizduojamąją dailę (tapybą, skulptūrą, grafiką) ir taikomąją dekoratyvinę dailę (keramiką, dailiąją tekstilę, baldininkystę, juvelyriką ir kt.). Dizainas - plastinio meno šaka: pramoniniu būdu gaminamų daiktų projektavimas bei projektų įgyvendinimas gamyboje, gyvenamosios aplinkos interjero formavimas.

Apie projektą pasakoja architektai

Pagrindinės Dailės Kryptys ir Stiliai

  • Abstrakcionizmas: 20 a. modernistinės dailės kryptis - nedaiktiškoji dailė.
  • Abstraktusis ekspresionizmas: 20a. vėlyvojo modernizmo pakraipa.
  • Akademizmas: Dailės kryptis, susiformavusi 16 - 19 a.
  • Ampyras: Europos architektūros ir dailės (daugiausia taikomosios) stilius; vėlyvojo klasicizmo atmaina, kilusi Prancūzijoje Napoleono I laikais.
  • Archainis: Senovės Graikijos dailė, kurta VII-VI a. pr. Kr.
  • Barokas: 17 ir 18 a. Europos meno stilius.
  • Bauhauzas: Architektūros ir taikomosios dailės mokykla, veikusi Vokietijoje 1919-1933.
  • Bizantijos dailė: 6 - 15 a. Bizantijos menas, glaudžiai susijęs su stačiatikių kultu. Architektūrai būdinga centrinio plano pastatai su kupolais.
  • Dadaizmas: Dadaistai neigė estetikos normas ir savo veiklą grindė anarchizmu, ironija.
  • Ekspresionizmas: 20 a. I pusės stilistinė kryptis, kuri išraiškingumu, spontaniškais spalvų ir šviesos deriniais nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo tikroviškos vaizduosenos tapyboje ir grafikoje.
  • Futurizmas: 20 a.
  • Gotika: Europos 12 - 14 a. architektūros ir dailės stilius.
  • Impresionizmas: 19 a. pab. meno kryptis, atsiradusi kaip priešprieša saloniniam akademizmui.
  • Karavadžizmas: 17 a. tapybos kryptis, plėtojusi italų tapytojo Karavadžio (Caravaggio) kūrybos principus, išreiškusi realistines baroko tendencijas.
  • Klasicizmas: 17 - 19 a.
  • Konstruktyvizmas: 20 a. 2-3 deš. rusų modernistinės dailės ir architektūros kryptis.
  • Kubizmas: 20 a. dailės kryptis. Tikrovės formos vaizduojamos geometrinių kūnų ir plokštumų kombinacijomis.
  • Manierizmas: 16 a. 2 deš. - 17 a. pradžios dailės ir architektūros stilius - intelektualios, rafinuotos, teatriškos dvaro kultūros apraiška.
  • Modernas: 20 a. architektūros ir dailės stilius. Būdinga natūralizmo ir stilizacijos derinimas; siekimas suartinti dailiuosius amatus ir pramonine gamybą, sukurti vientisą gyvenamąją aplinką.
  • Modernizmas: 19 a. pab. - 20 a. vid.
  • Neoplasticizmas: 20 a. 2-3 dešimtmečių modernistinės dailės ir architektūros kryptis. Kilo iš kubizmo, artima konstruktyvizmui.
  • Popartas: Pop menas, naujasis realizmas, vėlyvojo modernizmo dailės kryptis, pagrįsta masinės kultūros įvaizdžiais.
  • Postmodernizmas: 20 a. pab. meno tendencijų ir krypčių visuma.
  • Realizmas: Tikroviškas vaizdavimo būdas, pagrįstas natūros studijomis, išlaikomas panašumas į realų vaizdą, daiktų proporcijos; 20 a.
  • Renesansas: 15 - 16 a. architektūros ir dailės stilius.
  • Rokokas: Architektūros ir dailės 17 - 18 a. stilius. Būdinga puošnus dekoratyvumas, gausi smulki ornamentika, kriauklės motyvas.
  • Romaninis stilius: Meno stilius paplitęs 10 - 12 a.

Dizaino Raida ir Įtaka Gyvenamajai Aplinkai

Dizainas - plastinio meno šaka: įvairių gaminių meninis konstravimas ir gyvenamosios aplinkos formavimas. Skiriamas pramoninis, architektūrinis ir grafinis dizainas.

20 a. pradžioje pradėta projektuoti pramoninius gaminius - vokiečių architektas P. Behrensas sukūrė Vokietijos elektros prietaisų bendrovės AEG vieną pirmųjų grafinių vaizdų. 20 a. pirmoje pusėje dizaino plėtotei buvo svarbios konstruktyvistų (formos pirmumas) ir funkcionalistų (paskirtis lemia formą) idėjos. 1919 Weimare įkurta architektūros ir taikomosios dailės mokykla Bauhaus, kuri pagrindė modernaus dizaino principus.

20 a. 6 dešimtmetyje pasaulyje paplito popdizainas. 1952 Londone įkurta Nepriklausoma grupė (Independent Group), kurios nariai (dizaineriai ir architektai R. Hamiltonas, E. Paolozzi, P. D. ir A. M. Smithsonai, kiti) kūryboje taikė popkultūros įvaizdžius.

Lietuvos Dizainas

Lietuvoje 19 a. dizaino užuomazgų buvo architekto K. Podčašinskio traktate Apie pramonės gaminių grožį (O piękności w robotach przemysłu 1820). 1900 Vilniuje baldų ir audinių parodoje greta istoristinių eksponuoti ir vilniečių meistrų pagaminti moderno baldai. 3-4 dešimtmetyje Kauno meno mokykloje į mokymo programą buvo įtrauktas ir dizainas; dėstė A. Smetona, S. Ušinskas, Juozas Mikėnas.

Po II pasaulinio karo dizainas plėtotas aktyviau. Profesionalaus dizaino raida prasidėjo 1957 Vilniuje įsteigus Projektavimo‑konstravimo biurą (nuo 1959 Eksperimentinis konstravimo biuras), kurio dailininkai ir architektai propagavo funkcionalų, tipinio modernaus būsto poreikius atitinkantį baldų ir interjero dirbinių stilių, kūrė pramoninius įrenginius, grafinį dizainą.

Nepriklausomybės atgavimas, rinkos ekonomika, ryšiai su užsienio šalimis sudarė palankias sąlygas dizaino plėtotei. Lietuvos miestuose veikia privačios ir valstybinės dizaino bendrovės, pramonės įmonės turi dizainerių grupes.

Laikotarpis Svarbiausi įvykiai
19 a. Dizaino užuomazgos Lietuvoje, K. Podčašinskio traktatas
20 a. pradžia Moderno baldai Vilniaus parodoje, Kauno meno mokykloje įtrauktas dizainas į mokymo programą
Po II pasaulinio karo Profesionalaus dizaino raida, Projektavimo-konstravimo biuro įsteigimas Vilniuje
Nepriklausomybės atgavimas Palankios sąlygos dizaino plėtotei, privačios ir valstybinės dizaino bendrovės

Technikos ir Medžiagos Dailėje

  • Akvarelė: Vandeniniai dažai. Gaminami iš smulkiai sutrinto pigmento ir vandenyje tirpstančio rišiklio su kai kuriomis priemaišomis (medumi, glicerinu). Skaidri, išdžiuvusi šviesėja.
  • Asambliažas: Dailės technika. Erdvinės (drijų dimensijų) kompozicijos (koliažai) iš daiktų arba jų dalių, pritvirtintų prie plokštumos arba sudėtų į dėžutes.
  • Freska: Sienų tapybos technika: tapoma ant drėgno tinko mineralinės kilmės dažais.
  • Frotažas: Siurrealizmo dailės technika, grįsta automatizmo metodu.
  • Fumažas: Dailės technika: vaizdo kūrimas liepsna.
  • Grafika: Visų piešimo technikų (piešinių) ir jomis atliktų kūrinių bendras apibūdinimas; meninės spausdintinės grafikos apibūdinimas.
  • Gratažas: Grafikos technika. Kartono lakštas iš pradžių storai nutepamas dažais, išdžiuvęs padengiamas laku arba vašku ir tamsiu tušu.
  • Graviūra: Raižinys.
  • Mozaika: Monumentaliosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės technika.
  • Papjė mašė: Masė, gaminama iš popieriaus tyrės, gipso, klijų, smėlio.

tags: #gyvenamosios #aplinkos #daile