Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Daugybė situacijų, dėl kurių žmonės pasišalina iš eismo įvykio vietos su kuria būna susiję: kartais tyčia, kartais - netyčia.
Nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas buvo padarytas tyčia, siekiant nuslėpti, ar netyčia, už tai numatyta atsakomybė. Itin griežtai žiūrima į tokius nusižengimus, nes manoma, kad asmuo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo būti itin atidus ir bent įtaręs, kad kliudė svetimą turtą, privalo išlipti ir įsitikinti, kad nieko nepagadino.
Teisinis reglamentavimas
ANK 426 straipsnio 1 dalis nusako, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 426 straipsnio 2 dalis nusako, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nors Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės, tačiau pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Šioje vietoje norisi atkreipti dėmesį, kad nusižengimas - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti. Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami. Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje.
Tačiau pareigūnui nėra įdomu vairuotojas pajuto ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, nesiekia, nors privalo, visapusiškai išnagrinėti bylos, Pareigūnui yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl pareigūnas jums inkriminuoja pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje, surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, Ir pasako, kad jeigu iki nurodytos datos neįvykdysite administracinio nurodymo t. y.
Žinoma, asmuo sutikdamas su pažeidimu ir sumokėdamas 300, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ar 650 eurus, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, sutaupo savo brangaus laiko, pinigų, išleistų teisinėms paslaugoms, nervų, tačiau, sutikdamas su nusižengimu, net jeigu tikrai nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, jis sau ilgam laikui, o gal net visam, savo vairuotojo charakteristikoje palieka rimtą „dėmę“ ir įvykus kitam kokiam nors KET pažeidimui (pavyzdžiui viršijus greitį, ar nesustojus prie STOP ženklo, už kuriuos yra numatomas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), šis aptariamas pažeidimas, išliks neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė ateity, turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones ribojimo termino skyrimo.
Bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos nagrinėja policija. Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 d. nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui. Jeigu netenkina pirmos instancijos teismo sprendimas, galima jį per 20 d. Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui, priklauso koks bus inkriminuotas straipsnis t.y.
Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla. Dėl tos aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, byla nėra nutraukiama. Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau prįpažįstant įvykį eismo įvykio nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. (LAT byla Nr. 2AT-81-648/2016, Nr.
Jei pradedate remontuoti automobilį iki išmokos mokėjimo, turėtumėte iš anksto raštu suderinti su draudimo bendrove remonto įmonę, turto remonto būdą ir sąlygas. Jei savanorišku Kasko draudimu apdraustas automobilis nukenčia dėl duobių, patartina į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tada Jums būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir būtų išsaugota Jūsų drausmingumo kategorija.
Nepradėkite remontuoti transporto priemonės, būsto, kito turto ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos. Tai priklauso nuo Jūsų draudimo sutarties - draudimo sąlygos skirtingose bendrovėse skiriasi.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui?
Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, kvieskite policiją. Kitais atvejais, jeigu tarpusavyje sutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę.
Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas) savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas, o nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui. Eismo įvykio deklaracijos blankus išduoda visos šią paslaugą teikiančios draudimo bendrovės.
Taisyklės numato, kad draudimo įmonė derina su nukentėjusiaisiais žalos atlyginimo būdą, taigi Jūs galite, bet neprivalote sutikti su draudimo įmonės rekomenduojama remonto įmone.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas
Sužinokite, už kokius KET pažeidimus yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas:
- ANK 415 straipsnio 5 dalyje, numatyta atsakomybė asmenims, vairuojantiems transporto priemonę su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas.
- ANK 417 straipsnis. Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
- ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kas pakartotinai vairuoja motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat pakartotinis motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimas, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis.
- 421 straipsnis. Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas.
- ANK 420 straipsnio 1 dalis. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai:
- transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus;
- lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti;
- vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse;
- pavojingą situaciją sukėlęs (t. y.
- ANK 420 straipsnio 2 dalis. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą.
- ANK 422 straipsnis. Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
- ANK 424 straipsnis. Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.
- ANK 426 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos.
- ANK 427 straipsnio 1 dalis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai.
Šiuo metu jie yra baudžiami bauda nuo 1000 iki 2000 litų už vairavimą apsvaigus ar sistemingą KET pažeidimą. Administracinius teisės pažeidimus atsako asmenys nuo 16 metų. Jei bus įrodyta, kad būtent vilkiko vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio jam bus inkriminuotas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, už ką ATPK numatyta sankcija su teisės valdyti TP atėmimu.
Specialiosios teisės atėmimas skaičiuojamas nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Draudimo išmokos
Šiuo atveju žalos atlyginimo klausimus nagrinės LR Transporto priemonių draudikų biuras. Dviratininko padarytus nuostolius draudimo kompanija atlygintų tik tada, jei jis būtų apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimo rūšimi. Žala yra automobilio rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta jos įrangos liekanų po draudiminio įvykio verte. Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Po draudiminio įvykio transporto priemonės liekanos lieka automobilio savininkui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.