Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbi procedūra kiekvienam piliečiui, gyvenančiam Lietuvoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra gyvenamosios vietos registracijos liudijimas, kam jis reikalingas ir kaip jį gauti.
Kas Yra Gyvenamosios Vietos Deklaravimas?
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai asmens pranešimas valstybei apie savo gyvenamąją vietą. Deklaruojant gyvenamąją vietą, priimamas sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimo, keitimo ar naikinimo arba pateikiamas motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo deklaruoti gyvenamąją vietą, tikslinti, keisti ar naikinti duomenis.
Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
- Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą.
Kur Galima Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia:
- Tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą.
- Elektroniniu būdu. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.
- Siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g.
Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: dėl neįgalumo, ligos, buvimo gydymo ar socialinės globos įstaigoje) negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo, deklaravimo įstaigos darbuotojui nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą, sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdantis deklaravimo įstaigos darbuotojas.
Kaip Patikrinti Gyvenamosios Vietos Adresą?
Svarbu patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.
Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.
Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.
Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis. Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.
Duomenų Tikslinimas ir Keitimas
Deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami, jeigu:
- Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
- Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
- Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
- Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.
Duomenų Panaikinimas
Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:
- Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Patalpos, iš kurios prašoma panaikinti deklaravimo duomenis, adresas turi būti tikslus - su namo, korpuso, buto numeriu (numeriais).
- Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
- Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
Pažyma Apie Deklaruotą Gyvenamąją Vietą
Asmuo deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.
Pažyma išduodama asmeniui, įtrauktam į GVNA apskaitą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, jeigu jie kartu gyvena toje pačioje savivaldybėje ir yra įtraukti į GVNA apskaitą.
Prašymas teikiamas raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, atsiuntus prašymą paštu ar per pasiuntinį), elektroniniais ryšiais seniūnijos specialisto, įgalioto rengti tokias pažymas, elektroninio pašto adresu, jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją, arba per e. Paslaugos gavėjui pažyma išduodama ar motyvuotas neigiamas sprendimas įteikiamas tiesiogiai atvykus į seniūniją arba išsiunčiamas asmeniui jo nurodytu būdu: paprastu paštu, elektroniniu laišku, per e. pristatymo informacinę sistemą arba elektroniniu būdu - Elektroniniai valdžios vartai (( www.epaslaugos.lt).
Dėmesio! Elektroniniu būdu pateiktas prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu (t. y.
Išvykimo Iš Lietuvos Respublikos Deklaravimas
Paslauga sudaro galimybę asmeniui deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje, - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.
Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai užpildytą išvykimo deklaraciją deklaravimo įstaigai (seniūnijai) pateikia asmeniškai tiesiogiai arba deklaraciją galima pateikti el. būdu portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama galiojančio asmens dokumento duomenų lapo kopija.
Tačiau nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienio valstybę, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos.
Gyvenamosios Vietos Neturinčių Asmenų Apskaita (GVNA)
Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, už nepilnamečius vaikus gyvenamosios vietos deklaraciją teikia vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų.
Į GVNA įtraukiami:
- Benamiai.
- Asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą.
- Asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
- Asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose.
- Užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu.
Pastatų Registravimas Nekilnojamojo Turto Registre
Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
Registrų centrui kartu su prašymu reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas.
- Jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose (jeigu pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d.
- Kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d., įregistruoti kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.
Paveldėjimo Teisės Klausimai
Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą.
Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Seniūnų Atliekami Notariniai Veiksmai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus:
- Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti.
- Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą.
- Liudija parašo dokumentuose tikrumą.
Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.
Asmuo, kreipdamasis dėl tam tikrų notarinių veiksmų atlikimo, pateikia asmens dokumentą seniūnijos vyr. specialistei, kuri patikrina dokumento galiojimo datą, nustato asmens tapatybę ir jo gyvenamąją vietą. Taip pat nustatoma kokio pobūdžio notarinis veiksmas pageidaujama atlikti, nes vadovaujantis LR Notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus. Tik tada atliekamas pagal kompetenciją galimas notarinis veiksmas, kuris registruojamas notariniame registre, patvirtinant paslaugos gavėjo parašu.
Asmuo, kreipdamasis dėl notarinių veiksmų, turi pateikti:
- Atitinkamos formos prašymą, kuriame nurodoma: pareiškėjo (fizinio asmens) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jeigu turima).
- Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (dokumento tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo datos).
- Pareiškėjo prašomas notarinis veiksmas (pvz.: patvirtinti įgaliojimą, liudyti dokumentų nuorašų ir išrašų tikrumą, parašo tikrumą dokumente).
- Informacija, kad pareiškėjas yra supažindintas dėl asmens duomenų tvarkymo seniūnijoje, kaip tai numato Asmens duomenų tvarkymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje taisyklės, patvirtintos Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A27(1)-2909 „Dėl asmens duomenų tvarkymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“.
- Sutikimas, kad pareiškėjo duomenys būtų tikrinami Gyventojų registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Leidimų Prekiauti Išdavimas Seniūnijose
Seniūnai, kurių teritorijoje bus vykdoma prekyba (teikiamos paslaugos), išduoda Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kioske, paviljone, iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, batutų, pripučiamų atrakcionų, žaislų nuomos, cirko vaidinimų, laipynių, vandens pramogų parko paslaugų ir kitai veiklai, kuriai netaikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatos.
Leidimas išduodamas pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams. Leidimas išduodamas laikotarpiui, už kurį sumokėta rinkliava.
Išduodamas leidimas gali būti elektroninis ir popierinis. Elektroninis leidimas išduodamas elektroninėmis priemonėmis per Licencijų informacinę sistemą.
Leidimai neišduodami prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas nuosavybės teise priklausančiose ar nuomojamose teritorijose, Vilniaus rajono prekyvietėse (turgavietėse). Prekiauti, teikti paslaugas išduodami atskiri leidimai atitinkamoje seniūnijoje.
Prašymą suteikti paslaugą galima pateikti tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt). Parengtas leidimas išduodamas asmeniui, tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku, elektroniniu laišku ar per e.
Paslaugos suteikimo trukmė: 1 d. Informacija: Prašymą pateikti atvykus į seniūniją, seniūnijos darbo laiku, arba el.
Leidimo Galiojimo Panaikinimas
Leidimo galiojimas panaikinamas, jei:
- Asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo.
- Paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus.
- Asmeniui du kartus leidimo galiojimo metu už Prekybos ir paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos.
- Leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus).
- Vieta reikalinga savivaldybės poreikiams.
Duomenys apie išduotus, panaikintus Leidimus saugomi Vilniaus rajono savivaldybės Licencijų ir leidimų informacinėje sistemoje (LILIS).
tags: #gyvenamosios #vietos #registracijos #liudijimas