Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija.
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.
Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt. Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro. Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?
Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste užtenka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje. Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu.
Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.
Gyvenamosios vietos deklaravimas / The registration of location
Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.
Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.
Savininko sutikimas
Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu. Taip pat reikalingas atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Migracijos departamente
Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.
Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:
- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu prie prašymo pridedamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su užsieniečiu rezervuotu vizito laiku - tokiu atveju savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins užsieniečio prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas;
- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;
- juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.
Pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis vieną iš minėtų dokumentų ir pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje gali pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.
Gyvenamosios vietos deklaravimas seniūnijoje
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi, pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.
Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.
Nestandartiniai objektai
Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo.
Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.
Nes Declaration
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų. Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.
Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.
Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.
Seniūnijų adresai Kaune:
| Seniūnija | Adresas |
|---|---|
| Žaliakalnio seniūnija | Šv. Gertrūdos g. |
| Žemosios Fredos seniūnija | Veiverių g. |
tags: #gyvenamosios #vietos #registracijos #taisykles #uzsenieciams