Gyvenamųjų Namų Apšvietimo Reikalavimai Lietuvoje

Besiruošiant statyti naują namą, daugelis ieško geriausių sprendimų, kad namas būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus.

Langai yra vienas iš daugelio pastato elementų, turinčių įtakos energinam efektyvumui. Yra nustatyta, kad per nesandarius ir nekokybiškus langus netenkama 35-40 proc. pastato šilumos. Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ gyvenamųjų pastatų durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams. Labai svarbu renkantis langus ir duris, atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą, didžiausią dėmesį skirti šilumos perdavimo koeficientui, nes kuo ši vertė mažesnė, tuo labiau ir daugiau yra sulaikoma šilumos.

Natūralus Apšvietimas

Natūralus apšvietimas daugeliui žmonių yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis naujus namus. Jį vertinant pirmiausia visuomet tikriname būste esančių langų dydį ir kryptį. Tačiau tai nėra vienintelis svarbus dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį. Tyrimai rodo, kad saulės šviesos Lietuvos gyventojams trūksta apie 5 mėnesius per metus.

Natūralus apšvietimas bute skaičiuojamas pagal šviesumo koeficientą: langų stiklo ploto ir kambario grindų paviršiaus santykį. Dėl to taip pat nurodoma, kad kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. nepertraukiamos natūralios šviesos laikas yra ne trumpesnis kaip 2,5 valandos.

Mąstant apie apšvietimą naujame būste verta susikoncentruoti ne tik į langus, bet ir į apdailą bei patalpų planavimą. Jeigu kambaryje mažai dienos šviesos, pasiskolinkite jos iš kitų būsto patalpų: durų su stiklais naudojimas efektyviai padidina natūralios šviesos sklaidą. Taip pat reikėtų paisyti ir kambario ilgio bei pločio santykio. Jis rekomenduojamas 1:2 arba 3:4. Kambario gilumas negali būti daugiau nei 2,5 karto didesnis už atstumą nuo grindų iki viršutinės lango linijos. Kambarių šviesumas priklauso ir nuo sienų spalvos, kambarių apstatymo, supančios aplinkos. Kuo spalva tamsesnė, tuo mažiau šviesos ji atspindi. Be to, tamsūs tonai gali neigiamai paveikti nuotaiką, o kambarys vizualiai gali atrodyti mažesnis.

Dirbtinis Apšvietimas

Šviesos reikia ne tik naktį, jos reikia ir dieną. Tad pirmiausia reiktų pasirūpinti natūralia saulės šviesa. Natūralus apšvietimas gali būti viršutinis, šoninis arba kombinuotas. Natūralios šviesos patekimas iš viršaus - gerai, šoninis - išeitis iš padėties, kombinuotas - pats geriausias. Tačiau dažniausiai daugelis butų ir namų turi tik šoninį apšvietimą.

Projektuoti patalpų apšvietimą rekomenduojama iš anksto, kol dar neišvedžiota elektros instaliacija ir nėra apdailos. Parenkant dirbtinį apšvietimą svarbu teisingai išdėstyti šviesos šaltinius. Kartais net gerai suprojektuotame, bet blogai apšviestame interjere galime jaustis nejaukiai, o tinkamas šviestuvas, tinkamoje vietoje gali pakeisti net patį nuobodžiausią interjerą.

Apšvietimo tipai

  • Bendras apšvietimas: dažniausiai įrengiamas lubose, patalpos viduryje. Tai gali būti vienas kelių lempų šviestuvas arba grupė taškinių šviestuvų.
  • Funkcinis apšvietimas: reikalingas tam tikros veiklos zonoms apšviesti - skaitymo, TV žiūrėjimo, pietų stalo ir pan. Šiuo atveju pasirinkimas begalinis - nuo ant sienos montuojamų sieninių šviestuvų, kryptį keičiančių šviestuvų, dimeriuojamų LED šviestuvų iki stalinių lempų, toršerų.
  • Dekoratyvinis apšvietimas: tarsi rūbų aksesuarai, jis turi derėti su bendru interjero stiliumi, jį puošti. Dekoratyvinis apšvietimas neturi užgožti interjero, jo funkcija - įdomus akcentas. Tokiu akcentu gali būti pats šviestuvas ir/ar jo skleidžiama šviesa.

Šviesos Valdymas

Projektuojant buto, biuro, parduotuvės ar bet kurios kitos patalpos apšvietimą, naudinga įsirengti apšvietimo valdymą. JUNG kompanija net ir paprasčiausiam šviesos jungikliui turi racionalų bei patogų patobulinimą - šviesos perjungėjus arba perjungiklius. Judesio davikliai naudingi koridoriuje, WC, vonios kambaryje, drabužinėje, rūsyje - patalpose, kur būnama trumpai. Viena iš apšvietimo reguliavimo funkcijų labai daug prisideda prie namų atmosferos jaukumo, tuo pačiu ir elektros energijos taupymo. Tai - apšvietimo stiprumo arba intensyvumo reguliavimas.

Aukštesnio lygio šviesos srauto valdymas - DALI (Digital Addressable Lighting Interface) - tai skaitmeninis apšvietimo valdymo protokolas, skirtas LED ir kitų tipų šviestuvams valdyti ir reguliuoti. Kiekvienas DALI sistemos šviestuvas turi unikalų adresą, todėl kiekvieną šviestuvą galima valdyti atskirai. JUNG DALI protokolas leidžia valdyti iki 64 adresų - šviestuvų, su išplėtimu ir dar daugiau. Paprastai DALI magistralei nutiesti naudojamas įprastas 1,5 mm² (5x1,5) kabelis su 5 laidais.

Apšvietimas bute/namuose. Kaip suplanuoti apšvietimą?

Spalvos Temperatūra

Šviesos šaltinio spalvinė temperatūra matuojama kelvinais (K) ir nurodoma ant apšvietimo lempų. Gyvenamųjų erdvių apšvietimui tinka 3000 K - 4000 K lempos. 3000 K - 4000 K yra balta šviesa, bet 4000 K yra šaltesnė nei 3000 K. 4000 kelvinų temperatūra laikoma neutralia balta šviesa, o 3000 K - šilta balta šviesa. Tokiose erdvėse kaip vonios kambariai, virtuvės, rūsiai ir garažai dažnai geriau tinka tikresnės baltos spalvos (daugiau nei 4000 K) lempos.

Svarbi svetainės apšvietimo dizaino dalis yra tinkamos šviesos spalvos, dar vadinamos spalvos temperatūra, parinkimas. Iš esmės galima teigti, kad gyvenamajame kambaryje maloniausia šilta balta spalva, kurios vertė yra nuo 2 700 iki 3 300 kelvinų. Šilta balta šviesa (2700-3300 K) veikia jaukiai ir maloniai, todėl puikiai tinka atsipalaiduoti. Rekomenduojama naudoti šviesos šaltinius, kurie gali keisti spalvos temperatūrą.

Rekomenduojama šviesos spalva skirtingoms patalpoms:

  • Miegamasis ir svetainė: 2700-3300 K (šilta balta)
  • Virtuvė, vonios kambarys, rūsys, garažas: virš 4000 K (šaltesnė balta)

Apšvietimo Klaidos

Dažnai pasitaiko klaidų dėl gyvenamojo kambario apšvietimo:

  • Kambarys atrodo niūrus ir netolygiai apšviestas dėl per mažo šviesos šaltinių skaičiaus.
  • Patalpoje jaučiasi nepatogiai ir šalta dėl per šaltos atskirų šviesos šaltinių šviesos spalvos.
  • Akinimas skirtingose zonose dėl neteisingai išdėstytų šviesos šaltinių.

Patarimai, kaip išvengti klaidų:

  • Planuodami apšvietimą, turėtumėte vengti naudoti tik vieną centrinį lubinį šviestuvą.
  • Naudokite šiltus baltus šviestuvus, kad sukurtumėte jaukią aplinką.
  • Per žemai kabantį pakabinamą šviestuvą perkelkite aukščiau.

Fasado Apšvietimas

Fasado apšvietimas - tai ne tik šviesa tamsiuoju paros metu, bet ir svarbi namo architektūros dalis. Tinkamai suplanuotas apšvietimas leidžia pastatui „atsiskleisti“ vakare, pabrėžia jo formas, medžiagas ir stilių, o kartu prisideda prie saugumo bei komforto. Svarbu suprasti, kad fasado apšvietimas neturėtų būti atsitiktinis ar paremtas vien tik šviestuvų dizainu. Jis turi būti derinamas prie namo architektūros, dydžio, aplinkos ir bendros stilistikos.

Fasado apšvietimo tipai:

  • Kryptinis apšvietimas: naudojamas tada, kai norima išryškinti konkrečius fasado elementus.
  • Sieniniai šviestuvai: montuojami ant sienų ir skleidžia šviesą aukštyn, žemyn arba abiem kryptimis.
  • Grindiniai ar įleidžiami šviestuvai: dažniausiai montuojami prie namo pamatų, takų ar aplink fasadą.
  • Dekoratyvinis apšvietimas: naudojamas norint sukurti išskirtinį vizualinį efektą.

Fasado apšvietimas leidžia pasirinkti, ką norite parodyti, o kas gali likti šešėlyje. Akcentuojant tik tam tikras vietas, pastatas atrodo tvarkingesnis ir labiau apgalvotas. Skirtingos fasado medžiagos skirtingai reaguoja į šviesą. Akmuo, medis, dekoratyvinis tinkas ar betonas atsiskleidžia tik tada, kai šviesa krinta tinkamu kampu.

Renkantis fasado apšvietimą labai svarbu atsižvelgti į namo architektūrinį stilių. Moderniai architektūrai būdingos švarios linijos, aiškios formos ir minimalizmas. Klasikiniams namams būdinga simetrija, dekoratyvios detalės ir aiškiai išreikštas įėjimas. Skandinaviška architektūra pasižymi paprastumu, natūraliomis medžiagomis ir funkcionalumu. Tradiciniuose ar kaimiško stiliaus namuose apšvietimas dažnai kuriamas taip, kad primintų natūralią, šiltą šviesą.

Planuojant fasado apšvietimą, estetika neturėtų nustelbti saugumo ir praktinių aspektų. Fasado šviestuvai nuolat veikiami lietaus, sniego, vėjo, šalčio ir temperatūros svyravimų. Todėl būtina rinktis lauko sąlygoms pritaikytus šviestuvus su tinkama apsaugos klase. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas.

Fasado apšvietimas neturėtų akinti nei namo gyventojų, nei praeivių ar kaimynų. Svarbu, kad šviesa būtų orientuota į pastato elementus, o ne sklistų nekontroliuojamai. Papildomą komfortą suteikia judesio davikliai, laikmačiai ar automatinis įjungimas sutemus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie fasado apšvietimą:

  • Kokia šviesos spalva tinkamiausia fasado apšvietimui? Dažniausiai rekomenduojama šilta arba šiltai neutrali šviesa, kuri sukuria jaukų ir solidų įvaizdį.
  • Kiek šviestuvų reikėtų fasado apšvietimui? Šviestuvų skaičius priklauso nuo namo dydžio ir architektūros.
  • Ar verta naudoti LED apšvietimą fasadui? Taip, LED apšvietimas yra efektyvus, ilgaamžis ir ekonomiškas sprendimas.
  • Kokia IP apsauga reikalinga fasado šviestuvams? Daugeliu atvejų pakanka IP44, tačiau šviestuvams, tiesiogiai veikiamiems lietaus ar sniego, rekomenduojama IP54 ar aukštesnė apsaugos klasė.

tags: #gyvenamuju #namu #apsvietimo #reikalavimai