Daugeliui daugiabučio gyventojų tenka naktį gulint savo lovoje sudalyvauti virš jo buto vykstančiose linksmybėse ir sužinoti naujausius muzikos hitus, išklausyti jaunųjų muzikantų repeticijas ar jų augintinių vienatvės arijas, neapsilankius bute sužinoti, kokie remonto darbai atliekami pas kaimyną bute ar mėgautis automobilių signalizacijų serenadomis naktimis.
Kai norisi atsipalaiduoti po darbo dienos ar savaitgalį praleisti ramybėje, netikėtai iš kaimyno buto pasigirstantis grąžto garsas gali sugadinti visą nuotaiką. Ar tikrai bet kuriuo paros metu galima triukšmauti be jokių pasekmių? Pasirodo, ne. Lietuvoje galioja aiškios taisyklės, kada galima triukšmauti, o kada reikia paisyti ramybės valandų.
Ramybės laikas - laikotarpis, kai draudžiama triukšmauti ir trukdyti gyventojų poilsį. Tai ne tik pagarba kaimynams, bet ir teisė, numatyta Lietuvos įstatymuose. Tačiau daugeliui kyla klausimų, kokiomis valandomis būtina laikytis tylos, o kokiomis - leidžiama triukšmauti. Išsiaiškinkime, kada reikia būti tylesniam ir kaip elgtis, jei kaimynai nesilaiko taisyklių.
Šiandien minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Ją inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“). Tarptautinė kovos su triukšmu diena minima kasmet paskutinį balandžio trečiadienį. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią triukšmo problematiką, jo daromą neigiamą poveikį sveikatai, padėti efektyviau mažinti triukšmą.
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, gali būti pažeidžiama klausa, sutrinka miegas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja speciali higienos norma. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB.
Vilniaus miesto triukšmo žemėlapis
Kada reikia būti tylesniam?
Ramybės laikas yra teisiškai reglamentuotas, o už jo pažeidimus gali grėsti baudos.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val.
Atsižvelgiant į minėtame įstatyme numatytus triukšmo ribinius dydžius, ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 19 val.
Paprastai triukšmo ribojimai taikomi šiais laikotarpiais:
- Naktį (22:00-7:00 val.) - griežtai draudžiama kelti triukšmą, nes tai gali trikdyti žmonių miegą.
- Vakarais (19:00-22:00 val.) - rekomenduojama sumažinti garsą, ypač jei gyvenate daugiabutyje.
- Savaitgaliais ir švenčių dienomis (22:00-9:00 val.) - rytais patariama vengti triukšmo, kad nebūtų trikdoma kaimynų ramybė.
Tai reiškia, kad garsiai leidžiama muzika, remonto darbai ar net triukšmingi vakarėliai gali užtraukti ne tik kaimynų nepasitenkinimą, bet ir baudą.
Atsakomybė už triukšmo kėlimą
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK).
Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.
Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.
Jei kaimynai skųsis jūsų keliamu (remonto?) triukšmu, bet apie numatytą sukelti triukšmą nebus pranešta savivaldybei, tuomet gresia administracinė atsakomybė, kurios nuobaudos dydis gali būti nuo 50 iki 300 eurų.
ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.
Remonto darbai daugiabutyje
Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.
Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia.
Svarbu! Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Jei kaimynai skųsis jūsų keliamu (remonto?) triukšmu, bet apie numatytą sukelti triukšmą nebus pranešta savivaldybei, tuomet gresia administracinė atsakomybė, kurios nuobaudos dydis gali būti nuo 50 iki 300 eurų.
Informuokite kaimynus apie planuojamus remonto darbus
Ką daryti, jei kaimynai nesilaiko taisyklių?
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesilaiko taisyklių ir ramybės valandomis įjungia grąžtą ar garso kolonėlę. Tokiu atveju, pirmiausia reikėtų pasikalbėti ir priminti apie ramybės laiką, paprašyti darbus vykdyti leistinu laiku.
Kartais triukšmingas kaimynas gali tapti rimta problema, ypač jei tai kartojasi dažnai. Ką galima padaryti?
- Pokalbis: draugiškai pasikalbėkite ir priminkite apie ramybės valandas.
- Bendrija ar namo administracija: jei problemos nesibaigia, galima kreiptis į bendriją ar administratorių.
- Policija: jei triukšmas naktį nesiliauja, galite iškviesti pareigūnus. Už pirmą pažeidimą gali būti skirta bauda nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai - iki 300 eurų.
Gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į policiją bendruoju pagalbos telefonu 112, kad pareigūnai, kurie dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą.
Jūs dėl kaimynų keliamo triukšmo galite pateikti pranešimą per policijos savitarnos portalą ePolicija, teritoriniam policijos komisariatui elektroniniu paštu, paprastu paštu ar tiesiogiai atvykus į policiją.
Informuojame, kad pranešimą per policijos savitarnos svetainę galite pateikti tiek save identifikavus el. erdvėje, tiek anonimiškai. Tačiau pateikus pranešimą neprisijungus (anonimiškai) įvykio nagrinėjimas negalės būti pradėtas iš karto: pareigūnai su Jumis susieks ir informuos, kokiais būdais gali būti patvirtinta jūsų tapatybė (pvz. galite būti kviečiamas atvykti į policijos komisariatą); įvykio nagrinėjimo eigos negalėsite sekti portale ePolicija.lt.
Paminėtina, kad jei triukšmo metu buvo kviečiama policija, pareiškimas gali būti surašytas ir vietoje.
Tačiau visais atvejais reikia siekti gerų santykių su kaimynais ir bandyti spręsti kylančias problemas taikiai - paprasčiausiai pasikalbėti.
Kodėl ramybė svarbi?
Triukšmas ne tik erzina, bet ir gali neigiamai veikti sveikatą. Ilgalaikis triukšmas siejamas su didesne streso, nerimo ir net širdies ligų rizika. Net jei triukšmas atrodo nereikšmingas, jis gali paveikti miego kokybę, o neišsimiegoję žmonės dažniau jaučia nuovargį ir dirglumą.
Pavargusius žmones erzina net ir nestiprūs garsai. Tuomet rekomenduojame patiems apsisaugoti nuo triukšmo - konsultuotis su akustikos specialistais.
Kaip išvengti problemų?
Jei planuojate vakarėlį ar remonto darbus, informuokite kaimynus iš anksto - tai padeda išvengti konfliktų. O jei patys esate jautrūs garsams, ausų kamštukai ar baltas triukšmas gali būti gera išeitis.
Jeigu planuojate užsiimti triukšminga veikla, pravartu informuoti kaimynus iš anksto: pakabinkite raštelį laiptinėje, parašykite žinutę į gyventojų grupę socialiniuose tinkluose arba perspėkite asmeniškai. Tai padės išvengti ginčų ar administracinių baudų.
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.
Taigi darytina išvada, jog pirmiausiai reikia išmokti gyventi kaimynystėje draugiškai - nepiktnaudžiaujant savo teisėmis ir perdėtai neskundžiant kitų kaimynų dėl girdimo bet kokio triukšmo, nes kitu atveju bus neįmanoma gyventi kartu su kaimynais tame pačiame ar gretimame name ir reikės keltis gyventi kur kitur, toliau nuo bet kokių kaimynų, t. y. izoliuotis nuo visuomenės nesugebant su ja sugyventi.
Ramybės laikas skirtas tam, kad kiekvienas galėtų jaustis patogiai savo namuose. Gerbiant kitų ramybę, galima išvengti nesusipratimų ir gyventi harmonijoje su kaimynais.
Svarbūs teisės aktai
- LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS, priimtas 2004 m. spalio 26 d. Nr.
- LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
- TRIUKŠMO PREVENCIJOS ŠIAULIŲ MIESTO VIEŠOSIOSE VIETOSE TAISYKLĖS, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 3 d.
tags: #gyvenamuju #patalpu #ramybes #valandos