Šiais laikais vis daugiau porų renkasi gyvenimą kartu nesusituokus, todėl svarbu žinoti, kokie teisiniai aspektai reglamentuoja tokius santykius Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime sugyventinių teisinį statusą, iškylančius iššūkius ir palyginsime juos su santuoka.
Civilizuotoje visuomenėje dalis viešojo ir privataus gyvenimo sferų vis dėlto yra reguliuojama valstybės teisės. Santykiai, kuriuos vienaip ar kitaip reguliuoja teisė, ir yra teisiniai santykiai.
Tačiau, kad ir kaip kas norėtų, kol teisėje yra nors kiek sveiko proto, niekas jo santykių su savo augintiniu nelaikys šeimos teisiniais santykiais.
Šeimos sampratos teisiniai aspektai
Teigdami, kad Lietuvos teisėje gali egzistuoti įvairių šeimos formų, turėtume daryti ir prielaidą, jog asmenis, pasirinkusius kokią nors nesantuokinę bendro gyvenimo formą, irgi sieja šeimos teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės departamentas, aiškindamas, kas yra šeima, vis dėlto neišvengė temos apie šeimos teisinius santykius.
Jeigu rimtai, tai Seimo Teisės departamento teorija taip ir nepaaiškina, kuriais atvejais bendro ūkio vedimas susieja asmenis šeimos teisiniais santykiais, o kuriais atvejais - ne. Nepaaiškina, kiek ir kokios lyties asmenų, vedančių bendrą ūkį, gali būti laikomi susieti šeimos teisiniais santykiais.
Ką sako Lietuvos teisė?
Pasirodo, kad pagrindiniai Lietuvos teisės šaltiniai šiuo klausimu labai konkretūs. Civilinio kodekso 3.7. straipsnis sako: „Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius“.
Tuo tarpu Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalis sako, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Aiškinant abi normas sistemiškai (tai yra taikant jas ne izoliuotai, bet abi kartu) yra akivaizdu, jog šeimos teisiniai santykiai sukuriami sudarius santuoką, ir tai gali padaryti tik vyras ir moteris laisvu susitarimu.
Nors šiais laikais taip mėgstama pabrėžti šeimos sampratų pliuralizmą, tačiau, remdamiesi Konstitucijos ir Civilinio kodekso nuostatomis, galime konstatuoti, jog teisine prasme jokio pliuralizmo (jokios šeimos teisinių santykių įvairovės) nėra. Žinoma, tai nereiškia, kad asmenys negali kartu bendrai gyventi mylėdami ir išlaikydami vienas kitą, nors ir nesudarę santuokos. Tiesiog jie nebus saistomi šeimos teisinių santykių. Kiekvienas valstybės bandymas kartu gyvenančius draugus be jų formaliai pareikštos valios laikyti šeima teisine prasme (tai yra laikyti susietais šeimos teisiniais santykiais) būtų šiurkštus kišimasis į asmeninę laisvę.
Nesusituokusių asmenų turtiniai santykiai
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmenų, neįregistravusių santuokos (toliau - sugyventiniai), teisinis statusas nėra apibrėžtas. Sugyventinių turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reguliuojančios sutuoktinių teisinį režimą.
Nors sugyventiniai, gyvendami faktinėje santuokoje, iš esmės sukuria tokį patį pridėtinį gėrį, kaip ir susituokę asmenys, t. y. įsigyja būstą, kuria ar vysto verslą, kaupia santaupas, augina vaikus, dažnu atveju jų laukia daug didesni iššūkiai, nei asmenų, juridiškai įteisinusių savo santykius. Ginčo atveju sugyventiniai ne retai priversti kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ir, pasitelkdami visus leistinus įrodymus, teisminiu keliu įrodinėti tai, kas, jei būtų sudaryta santuoka, netaptų įrodinėjimo dalyku.
„Skyrybų“ atveju sugyventiniai dažniausiai susiduria su šiomis problemomis:
- Bendrai užgyventas turtas (įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąją).
- Paskolų bendriems pirkiniams įsigyti grąžinimo klausimas.
Sugyventinių turtiniams santykiams, kaip minėta, nėra specialaus teisinio reguliavimo, todėl, iškilus ginčui dėl bendrai įsigyto turto, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikomos teisės normos, reguliuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmenų, nesudariusių santuokos, gyvenimas kartu savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sugyventiniai įsigijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jų laukia, esant nesutarimams, sudėtingas teisminis procesas, įrodinėjant, kad jie vedė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir/ar savo darbu, žiniomis kūrė bendrą turtą ir pan.
Tik įrodžius šias aplinkybes, teismui bus pagrindas pripažinti tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po nutrūkusių santykių sugyventiniams taip pat yra opus klausimas. Tarkim, jeigu tikslinis kreditas būstui įsigyti buvo suteiktas tik vienam iš sugyventinių, po „skyrybų“, nepaisant teismo sprendimu pripažintos dalinės nuosavybės į šį būstą, kreditoriniai įsipareigojimai ir liks tik kredito gavėjui (tam sugyventiniui, kuriam buvo suteiktas kreditas).
Sugyventiniai turi galimybę kreiptis į kreditorių dėl įgytos prievolės modifikavimo (kredito gavėjo pakeitimo ar įtraukimo į prievolių vykdymą dar vieno kreditoriaus), tačiau tai priklauso tiek nuo kreditoriaus pozicijos, tiek ir nuo pačių sugyventinių geros valios bandyti šį klausimą spręsti abiem pusėm palankiu būdu.
Dar viena akivaizdi problema iškyla vieno iš sugyventinių mirties atveju. Tuomet, jeigu mirusysis nebuvo palikęs testamento savo sugyventiniui, pastarasis ne tik kad neturi galimybės pagal įstatymą paveldėti mirusiojo vardu įregistruoto turto, tačiau ir negali išsaugoti tos dalies, kuri faktiškai (ne juridiškai) priklausė jam. Tokiu atveju, laukia teisminis procesas su asmenimis, priėmusiais mirusiojo palikimą (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įrodinėjant sugyventinių dalinę nuosavybę.
Santuokos registracija - saugumas
Tuo tarpu santuokos įregistravimas - tarp dviejų gyvenimo partnerių sudaromas sandoris, kuris sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.
Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.
Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Tačiau išimtys yra taikytinos tik tam tikrais atvejais.
Pabrėžtina ir tai, kad sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, nustatančią kitokį, nei įstatyme numatyta, teisinį režimą, tačiau tai abiejų sutuoktinių apsisprendimo teisė.
Pasisakant apie sutuoktinių turtines prievoles, pabrėžtina, jog santuokos nutraukimo atveju nustatomos bendros ir asmeninės sutuoktinių prievolės (skolos). Asmenines prievoles, susijusias tik su vieno iš sutuoktinių asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Bendros sutuoktinių prievolės, vykdytinos iš bendro turto, atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, esant kito sutuoktinio sutikimui, o taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu šie sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti.
Bendros sutuoktinių prievolės, nutraukiant santuoką, gali būti modifikuojamos, atleidžiant vieną iš sutuoktinių nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir pan., tačiau tik esant kreditoriaus sutikimui.
Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.
Vertinant santuokos sudarymo reikšmingumą teisiniu požiūriu, paminėtini ir dar du svarbūs aspektai. Tuo atveju, kai gyvenamoji patalpa priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
Taip pat įstatymo nustatytais atvejais teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gali priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui.
Įteisinti ar neįteisinti santykius?
Šiandien daug porų skiriasi (tiek susituokę, tiek nesusituokę). Ir vis tik, teisiniu požiūriu, atsižvelgiant į šiai dienai galiojantį teisinį reguliavimą, rekomenduotina pasiryžti savo santykius įteisinti, kadangi nesusituokę asmenys, nors ir gyvendami faktinėje santuokoje, tokios teisinės apsaugos, kokią įgyja sutuoktiniai, neturi.
Šeimos teisinių santykių apibrėžtumas skyrybų atveju (ir ne tik) sutuoktiniams, pasitelkus advokato pagalbą, sudaro galimybę daug aiškiau įvertinti situaciją ir apginti savo teises.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje nesusituokusių asmenų turtiniai santykiai yra vertinami remiantis prievolių teisės normomis, o tiksliau, CK šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Taigi, nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgytas turtas, kuris, nors ir yra įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, ir (ar) nesant sugyventinių rašytinio susitarimo dėl šio turto įgyjimo jų bendrojon nuosavybėn, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe.
Didžiausia gyvenančių kartu nesusituokus problema yra ta, kad jų preliminarus susitarimas stokoja stabilumo. Jeigu tokioje trapioje sąjungoje gimsta vaikai, jų gerbūvis ir likimas priklauso nuo nestabilių tėvų santykių, kuriem iširus, tai jau tampa nebe asmeniniu reikalu, o visų galvos skausmu. Visi tyrimai akivaizdžiai patvirtina, jog šeimos struktūra turi lemiamos reikšmės vaiko sveikatai bei gerovei. Be jokios abejonės šeima, kurią sudaro susituokę tėtis ir mama, labiausiai atitinka visus vaiko poreikius.
Šeimos struktūros ir vaikų gerovė
Savaime suprantama, jog santuoka neatsiejama nuo to vidinio gėrio, ypač atsakomybės ir įsipareigojimo, kurią sukuria patys sutuoktiniai. Suaugusieji yra laisvi žmonės ir gali eksperimentuoti savo gyvenimais, tačiau jie neturi teisės eksperimentuoti kitų, tame tarpe ir savo vaikų gyvenimais. Vaikai visiškai nėra atsakingi už tėvų sprendimus. Ir juo labiau negali būti skirstomi į santuokinius ir nesantuokinius vaikus ar kaip nors stigmatizuojami šia prasme.
Dažniausiai paplitę mitai apie gyvenimą kartu iki santuokos:
- „O kam mums to popierėlio? Jis neįrodo mūsų meilės” - toks atsakymas atskleidžia elementarų nesusipratimą: santuoka suvokiama labai formaliai. Tačiau net ir formalus santuokos sudarymas nors savaime ir nesukuria tos gyvybinės terpės ir vidinės gelmės, kuri būtina santuokos gėriams atsirasti, įjungia teisinius mechanizmus santuokiniam ryšiui apsaugoti.
- „Naivuolių viltys” - Merginos tikisi, jog gyvenimas su vaikinu yra tiesiausias kelias į santuoką. Taigi, vyrai tipiškai gyvena kartu nesusituokę tiesiog todėl, kad jiems taip yra „patogiau“: nereikia kiekvieną kartą investuoti nei finansinių, nei laiko, nei emocinių resursų merginant eilinę panelę. Moteriai gyventi be santuokos visomis prasmėmis neapsimoka.
- „Net mašina yra išmėginama prieš ją perkant, o čia žmogus, su kuriuo reiks gyventi“ - Toks „pasimatavimas“ iš karto pastato juos ne į laisvą valią ir orumą turinčių asmenų santykį, bet į naudojamų objektų. Iš kitos pusės, gyvenimas kartu be santuokos yra daugiau ruošimasis skyryboms negu būdas sustiprinti būsimą santuoką.
Kaip spręsti konkrečias situacijas?
Jūsų situacijoje, kai gyvenate uošvio namuose, kur esate registruoti su trimis mažamečiais vaikais, teisinė padėtis gali būti sudėtinga. Dėl išvarymo iš namų, tai priklauso nuo to, kas yra namo savininkas ir kaip yra tvarkomos nuosavybės teisės. Jei namas priklauso uošviui ir jis yra vienintelis savininkas, teoriškai jis turi teisę nuspręsti, kas jame gali gyventi.
Dėl to, kas jums priklauso išeinant iš namų, tai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų santykių su partneriu pobūdį ir tai, ar buvo sudaryti kokie nors susitarimai dėl turto ar išlaikymo. Kadangi nesate susituokę su uošvio sūnumi, santuokinis turtas ir jo dalijimas čia nebus taikomas.
Rekomenduočiau jums pasitarti su teisininku, kuris specializuojasi šeimos teisėje. Jis galėtų suteikti konkrečią informaciją ir patarimus, atsižvelgiant į jūsų konkrečią situaciją, teisių ir pareigų santykį su partneriu ir uošviu, taip pat į jūsų ir vaikų teises.
Apibendrinant, nors gyvenimas kartu nesusituokus tampa vis populiaresnis, svarbu žinoti, kad teisinė apsauga tokiuose santykiuose yra ribota. Santuoka suteikia daugiau teisinio aiškumo ir apsaugos turtiniams santykiams, paveldėjimui ir kitais svarbiais klausimais. Todėl, prieš priimant sprendimą gyventi kartu nesusituokus, verta apsvarstyti visus teisinius aspektus ir galimus iššūkius.
Prognozuojama, kad Lietuvoje teisinis reguliavimas ateityje keisis ir sugyventinių teisės bus labiau ginamos.