Daugiabučių namų priežiūra ir valdymas yra svarbus aspektas užtikrinant komfortą ir saugumą gyventojams. Vienas iš būdų tai įgyvendinti - pasirinkti administratorių, kuris rūpinsis gyventojams priklausančiu bendru turtu ir organizuos jo priežiūrą.
Įsivaizduokite: daugiabutis stovėjo tvarkingas, kol vieną rytą gyventojai pastebėjo vandens lašėjimą nuo lubų. Iš pradžių niekas nesureikšmino. Viskas pasikeitė, kai gedimas ėmė plėstis, o butuose pasirodė pelėsis. Staiga visi susimąstė - kas iš tiesų turi pasirūpinti namo būkle? Administratorius? Patys gyventojai? Ši situacija nėra išskirtinė.
Daugiabučių administravimas nėra paprastas darbas. Administratorius tampa atsakingas už daugelį kasdieninių klausimų, kai gyventojai yra pasirašę sutartį su administravimo įmone. Daugelis nesupranta, kad net menkiausias niuansas sutartyje gali lemti, ar administratorius bus atsakingas už atsiradusią žalą.
Aldona iš Vilniaus pasakoja, kad jų name vandentiekio avarija buvo ignoruota tris mėnesius, nes administratorius „laukiantis bendrijos sprendimo“. Per tą laiką drėgmė sugadino ne tik vamzdyną, bet ir dalį grindų. Tuo tarpu Tomas iš Kauno prisimena kitokį atvejį - kai lifto remontas buvo atliktas laiku, bet dalis gyventojų nesutiko padengti kaštų.
Jeigu pastebite, kad administratorius delsia spręsti problemas, neverta laukti kol pasekmės taps rimtos. Nesvarbu, ar gyvenate naujos statybos daugiabutyje, ar senesniame name - namo priežiūra reikalauja atidumo.
Administratoriaus pasirinkimas ir veiklos reglamentavimas
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus darbą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau - Nuostatai).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl klausimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, pirmiausia turėtų kreiptis į jų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją.
Administratoriaus funkcijos ir atsakomybės
Administratorius atlieka įvairias funkcijas, užtikrinančias tinkamą daugiabučio namo priežiūrą ir valdymą:
- Sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau ‒ objektų aprašas).
- Šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus.
- Apskaičiuoja mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą.
- Finansinę apskaitą ir (ar) mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengia mėnesinius mokėjimo dokumentus (sąskaitas, mokėjimų pranešimus ar kt.) ir Nuostatų V skyriuje nurodytu būdu ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d.
- Rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (toliau - metinė veiklos ataskaita).
Administratorius taip pat privalo teikti informaciją apie save:
- Informaciją apie administratorių - pavadinimą, teisinę formą, buveinę, bendrąjį telefono numerį, el. paštą.
- Administratoriaus (juridinio asmens) paskirto atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, telefono numerį, el. paštą, techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo), liftų priežiūros ir kitų paslaugų teikėjų (tarnybų ir (ar) specialistų), avarinių tarnybų telefonų numerius.
- Patalpų savininkų atstovų vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją (adresą ir (ar) telefono numerį, ir (ar) el. paštą).
Be to, administratorius turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Savivaldybės vaidmuo priežiūroje ir kontrolėje
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius vykdo valdytojų priežiūrą ir kontrolę pagal patvirtintas taisykles.
Prašymai pateikiami Savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui, Laisvės al. 94A, Kaunas.
Daugiabučiams pastatams, kurių patalpų savininkai nesiėmė patys prižiūrėti nuosavo turto, savivaldybė turi skirti administratorių, taip pat parengti ir patvirtinti jo nuostatus, kuriuose numatoma administratoriaus darbo tvarka ir atsakomybė, patvirtinti privalomų atlikti darbų sąrašą, nustatyti jiems padaryti būtiną administravimo kainą. Administruojami tik tie daugiabučiai namai, kuriuose yra įrengti 3 ir daugiau butų.
Savivaldybės skiriamas administratorius yra kraštutinė priemonė, ja siekiama garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą tol, kol savininkai nesiims jos organizuoti patys. Įstatymų nustatyta tvarka savininkų balsų dauguma visuotiniame susirinkime arba surengus apklausą, priimtas sprendimas bus pagrindas savivaldybei priimant sprendimus dėl administravimo skyrimo.
Tačiau daugiabučių gyventojai turėtų suprasti, kad savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu paskirtas privačios nuosavybės administratorius varžys jų teises ką nors spręsti patiems. Pastarąją valdymo formą pasirinkę daugiabučio gyventojai administratorių galės rinktis iš administruojančių įmonių sąrašo, kurį sudarys ir viešai paskelbs miesto savivaldybė.
Namo administratoriaus svarbiausias tikslas - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučio namo administratorius nėra absoliučių daugiabučio namo gyventojų sprendimų vykdytojas. Jis taip pat atlieka ir viešąją funkciją bei privalo užtikrinti, kad jo administruojamas statinys būtų prižiūrimas.
Todėl, jei gyventojai ir nesutinka tvarkyti avarinės būklės namo, jam tam tikrus darbus, kurie privalo būti padaryti, gali tekti organizuoti ir be gyventojų pritarimo. Vis tik administratorius šia savo teise naudotis privalo atsakingai. Taip pat viena iš namo administratoriaus pareigų - rengti ir teikti patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo.
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai įsitikinę - patys gyventojai privalo rūpintis savo turtu. Ir ši pareiga tikrai neapsiriboja vien savo buto puoselėjimu. Vis tik specialistai pastebi, kad gyventojai neretai sako, jog atnaujinti daugiabučių gyvenamųjų namų nereikia, mat jiems yra gerai taip, kaip yra.
Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamas statinio eksploatavimas aktualus ne tik jame gyvenantiems asmenims. Svarbu ir tai, kad prastėjanti pastato būklė lemia net tai, kad automatiškai krenta potencialios name parduodamų butų kainos.
Specialistai ragina gyventojus, kurie pastebi, jog nusidėvėjo bendro naudojimo objektai, apie tai informuoti namo administratorių. Natūralu, kad daugiabučiuose namuose gyvena daug žmonių, todėl ir situacijų pasitaiko pačių įvairiausių. Vis tik svarbu suprasti, kad gyventojai ir namo administratorius turi bendradarbiauti.
Svarbu žinoti ir tai, kad patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali išsirinkti atstovą ar atstovus, kurie gali atstovauti visiems patalpų savininkams bendraujant su administratoriumi. Tokiu būdu jie gali stebėtojo teisėmis dalyvauti namo priežiūros paslaugų, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, prekių pirkimo, atliktų darbų priėmimo komisijose.
Visi nori gyventi gražioje, tvarkingoje bei jaukioje aplinkoje. Tačiau natūralu, kad laikui bėgant nekilnojamasis turtas nusidėvi. Daugiabučių namų butų gyventojai yra atsakingi ne tik už savo butą, tačiau ir už bendrąsias namo patalpas. Jie turi jomis rūpintis. O kad visas procesas būtų kuo paprastesnis ir sklandesnis, gyventojų sprendimu jų daugiabutį namą gali administruoti priežiūros paslaugas teikianti įmonė, gyventojai gali įregistruoti jungtinės veiklos sutartį arba sukurti bendriją. Tačiau, kad ir kokį variantą gyventojai pasirinktų, jų ir administratoriaus tarpusavio pareigos ir teisės nesikeičia.
Trumpai apžvelkime, kas tai yra administravimas. Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
UAB Daugiabučių administravimo centras - tai nauja, tačiau ilgametę patirtį turinčių profesionalų komandą subūrusi, įmonė, kurios tikslas - teikti skaidrias, kokybiškas daugiabučių namų administravimo, aplinkos tvarkymo, valymo, buhalterinės apskaitos paslaugas.
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Įkūrus bendriją, patiems gyventojams patariama nesiimti daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) administravimo (raštvedybos, buhalterijos) ir namo priežiūros (šilumos sistemų, elektros, vandentiekio), o šiam darbui samdyti administruojančią įmonę, t.y.
Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis paprastai patogi tik nedideliems 3 - 10 butų namams. Šią sutartį sudaro visi pastato patalpų savininkai (partneriai). Joje numatoma, kaip patalpų savininkai tvarkys bendrus reikalus, valdys ir prižiūrės daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus: ar vienas partnerių turės teisę veikti visų partnerių vardu, ar bendrus reikalus tvarkys vienas partnerių, ar visi partneriai kartu.
Jei reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikės visų partnerių sutikimo. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos. Jei sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis negalioja.
Daugiabučiame name butai parduodami, keičiasi savininkai ir nuomininkai, todėl net ir vienam savininkui pasikeitus, sutartis tampa negaliojanti. Jungtinę veiklą (kitaip - partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas.
Jame numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) (šiuo atveju - daugiabučio namo patalpų savininkai), kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai yra bendrojo naudojimo bendraturčiai), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.
Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi tokios jungtinės veiklos sutarties tikslas - nėra pelno siekimas, todėl ji pagal Civilinį kodeksą dar kitaip vadinama asociacijos sutartimi.
CK nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymo nustatytais atvejais - ir patvirtinta notariškai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos pagrindu, jeigu ji rašytinė visi sutarties dalyviai veikia kartu.
Bendras turtas, t.y. bendroji dalinė nuosavybė naudojama, valdoma ir ja disponuojama visų partnerių bendru sutarimu. Suprantama, kad tai labai apsunkina jungtinės veiklos sutarties dalyvių (partnerių) veiklą santykiuose su kitais asmenimis (trečiaisiais) (išoriniais santykiais). Todėl esant nemažam dalyvių (partnerių) skaičiui, daug paprasčiau jungtinės veiklos sutartimi įgalioti vieną ar kelis asmenis veikti visų partnerių vardu. Tokiu atveju tas asmuo (asmenys) veiktų visų bendraturčių įgaliojimo pagrindu. O įgaliojimai, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti pagal LR CK turi būti notariškai patvirtintas.
Seimas pritarė daugiabučių administratorių atsakomybės griežtinimui. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis sugriežtinta administravimo paslaugas teikiančių įmonių atsakomybė už administratoriaus pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.
Seimo kanceliarijos Spaudos biurui projekto iniciatorė Seimo narė Ligita Girskienė sakė, kad pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai gali pakeisti administravimo paslaugas teikiančią įmonę. Tačiau šios įmonės ne visada elgiasi bendradarbiaudamos ir gerbdamos žmonių sprendimus: „Gyventojai susiduria su sunkumais, kada, įsteigę bendriją, bando iš administratoriaus atsiimti dokumentus, kaupiamąsias lėšas, techninės priežiūros dokumentus. Dažnu atveju administratoriai piktnaudžiauja, negrąžina, o baudos už tokius nusižengimus iki šiol buvo minimalios - keliasdešimt eurų.
Priežiūros funkciją vykdančioms savivaldybėms nepakanka pajėgumų - jos teigia neturinčios pakankamai svertų sudrausminti administratorius. Naujai įsteigtos bendrijos valdymo organams tenka kreiptis į teismą ir teismo keliu susigrąžinti dokumentus, kaupiamąsias lėšas ir kt.“
Seimo narės teigimu, šiuo metu didžiausias daugiabučių namų valdytojas Vilniaus mieste administruoja 1620 daugiabučių, skaičiuojama, kad vien už administravimo paslaugas jis per mėnesį gauna apie 140 tūkst. eurų pajamų, „leidžia sau susimokėti neproporcingai mažas baudas“, todėl priimtomis pataisomis baudos yra didinamos.
Pasak L. Girskienės, daugiabučių namų administratoriai, atsakingi už tūkstantį ar daugiau namų, labai aplaidžiai prižiūri šilumos ūkį, todėl gyventojus pasiekia neadekvačios sąskaitos už šildymą.
„Yra netinkamos techninės būklės šilumos punktai - neautomatizuoti, nereaguojantys į lauko temperatūros pokyčius, staiga atšilus orui, paduodamos šilumos kiekis nėra mažinamas; nėra sustatyti balansiniai ventiliai ir t. t., kad padėtų žmonėms sutaupyti. Už tokius nusižengimus, kai yra nevykdomi Šilumos ūkio įstatymo reikalavimai, administracinė atsakomybė daugiabučių administratoriams taip pat yra didinama“, - sakė pataisų iniciatorė.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XIVP-1712(2) pritarė 104, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 5 Seimo nariai. Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų 2024 m.
Daugiabučių namų renovacija Vilniuje
Bendrijos steigimas
Bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas.
Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą.
Apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą, vietą ir laiką visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams pranešama ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Buto ar kitų patalpų savininkas balsuojant turi po vieną balsą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami į sąrašą, kuriame nurodoma: dalyvio vardas ir pavardė ir kita informacija. Jeigu susirinkimo dalyvis yra įgaliotas savininko atstovas, susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Protokolas parengiamas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Sprendimas registruoti bendriją priimamas steigiamajame susirinkime.
Notaro patvirtintus dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų registruoja bendriją arba praneša apie atsisakymą registruoti, nurodydamas priežastį.
Dokumentų ir lėšų perdavimas pasikeitus valdytojui
Pasikeitus valdytojui, svarbu užtikrinti sklandų dokumentų ir lėšų perdavimą:
- Naujasis valdytojas gali kreiptis į buvusį valdytoją su raginimu (siųstu registruotu paštu; įteikti pasirašytinai asmeniškai) per nustatytą terminą (pvz. 7 dienų) perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas.
- Raginime galėtų būti nurodomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 str. 10 d.
- Jeigu buvęs valdytojas į gautą raginimą nereaguoja ar raginime nurodytų reikalavimų perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas neįvykdo, arba naujasis valdytojas papildomai neragino buvusio valdytojo įvykdyti savo pareigas, naujasis valdytojas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo įpareigoti buvusį valdytoją atlikti veiksmus.
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu „Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.
- Teismas sprendime nurodys terminą, per kurį atsakovas turės įvykdyti sprendimą.
Daugiabučio priežiūra
tags: #gyventojai #praso #daugiabuciu #namu #administratoriu #pagalbos