Gyventojų sutikimas keičiant patalpų paskirtį: ką reikia žinoti Lietuvoje

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl būtinybės keisti patalpų ar pastato paskirtį, kai planuojama vykdyti įvairią veiklą. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti norint pakeisti patalpų paskirtį, kokie reikalavimai keliami ir kokie dokumentai reikalingi.

Patalpų paskirties keitimas yra reglamentuotas statybos reglamentu.

Kada reikia keisti patalpų paskirtį?

Tai, ar teks keisti patalpos ar pastato paskirtį, priklauso nuo planuojamos veiklos. Atvejai, kada gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar jų patalpas nepakeitus jų paskirties galima naudoti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytai negamybinei veiklai, išvardinti Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše . Jame nurodytas baigtinis veiklos rūšių sąrašas, kurias galima vykdyti vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jų gyvenamosiose patalpose ir viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio paskirties pastatuose ar patalpose, nepakeitus jų paskirties.

Pavyzdžiui, vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias, nepakeitus jų paskirties ir neįrengus papildomo įėjimo galima negamybinė veikla. Šia veikla neturi būti daroma žala namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (dviejų butų ar daugiabučiame name) ir gyvenamajai aplinkai, negalima pabloginti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

Neatliekant paskirties keitimo procedūrų viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio paskirties pastatuose ar patalpose galima kirpyklų ir kitų grožio salonų, sportinė ir gyvenamuosiuose namuose leistina veikla, galima teikti ir kompiuterių, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo paslaugas.

Planuojant vykdyti minėtame apraše nenurodytą ekonominę veiklą, privalu pakeisti pastato ar patalpų, suformuojant jas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, paskirtį.

Statinių naudotojai privalo statinį (jo patalpas) naudoti pagal paskirtį, išskyrus minėtame apraše nustatytus atvejus ir tvarką. Todėl asmuo, norintis vykdyti apraše nenurodytą ekonominę veiklą, privalo pakeisti pastato ar patalpų paskirtį.

Jeigu ekonominę veiklą numatoma vykdyti ne visame pastate, o tik jo dalyje, neviršijančioje 50 procentų pastato bendro ploto, pastato naudojimo paskirties keisti nereikia.

Kai pastatą sudaro įvairios paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t. t.), pastato paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Šios įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.

Labai daug klausimų specialistai sulaukia dėl kūrybinių dirbtuvių ir jų paskirties. Kūrybinės dirbtuvės - patalpos, skirtos savo ar savo šeimos reikmėms, kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, gamybinės ir pramonės paskirties pastatams (patalpoms) nepriskiriamos. Tai reiškia, kad ne daugiau kaip 5 žmonių kūrybinių dirbtuvių patalpų paskirtis neprivalo būti gamybos ir pramonės.

Patalpų paskirties keitimo procesas

Pastato paskirties keitimas - procesas, kurio tikslas pakeisti esamo pastato paskirtį. Pastato paskirtis privalo priklausyti nuo žemės paskirties.

Prireikus pakeisti pastato, jo patalpos ar patalpų grupės paskirtį, būtina parengti paskirties keitimo projektą ir gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą jam.

Statybos techninis reglamentas „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nustato patalpų ir pastatų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimus.

Svarbu neužmiršti, kad atliekant statybos darbus, kuriais pastatas ar patalpos pritaikomos naujai paskirčiai, ir keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka naujuose užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, privaloma gauti rašytinį savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą parengtam paprastojo remonto aprašui.

Tais atvejais, kai keičiant paskirtį reikalinga atlikti rekonstravimo ar kapitalinio remonto (ne paprastojo remonto darbus) darbus, reikia parengti atitinkamą statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Gavęs rašytinį savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą patalpos ar pastato paskirties keitimui, statytojas (užsakovas), jei tai būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus, pateikia deklaraciją apie patalpos ar pastato paskirties pakeitimą formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Inspekcija įregistruoja deklaraciją ir vieną jos egzempliorių grąžina statytojui. Jį statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patalpų ar pastatų kadastro duomenų pakeitimus.

Teisę inicijuoti pastato ar patalpų paskirties keitimą turi pastato ar patalpų savininkas ar naudotojas.

Už statinio ar patalpų naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir naudojimą ne pagal paskirtį gresia administracinė bauda iki beveik 1 500 eurų.

Statinio naudojimo paskirtis - statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Bendraturčių sutikimas

Nepriklausomai nuo to, bus ar ne atliekami paprastojo remonto darbai keičiant patalpų paskirtį, privalomas ir pastato bendraturčių, jei tokių yra, daugumos sutikimas. Pasitikrinę pagal visus išvardintus faktorius savojo būsto paskirties keitimo galimybes ir juos atitikę, galite imtis tolimesnių veiksmų - pradėti ruošti projektą, o kartu su juo surinkti statinio bendraturčių daugumos rašytinius sutikimus.

Fiziniams asmenims už jiems priklausančias komercinių, pramoninių, administracinių paskirčių patalpas yra taikomas nekilnojamojo turto mokestis.

Civilinio kodekso 4.85 str. 1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.

Reikalavimai gyvenamosios paskirties patalpoms

Įvairios paskirties patalpos, ypač keičiant jas į gyvenamąją, turi atitikti griežtus reikalavimus:

  • Būti atskirtos nuo kitų patalpų atitvaromis: sienos, grindys ir lubos turi būti atsparios ugniai ir užtikrinti garso izoliaciją.
  • Turėti atskirą įėjimą: įėjimas į gyvenamąsias patalpas negali būti jungtinis su kitomis patalpomis.
  • Turėti atskiras inžinerines sistemas: būtinos atskiros šildymo, vėsinimo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir elektros sistemos.
  • Atitikti higienos normas: gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrintas pakankamas apšvietimas, ventiliacija ir oro švarumas.
  • Atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus: patalpos turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus, nustatytus gaisrinės saugos normose.

Be minėtų reikalavimų, keičiant patalpų paskirtį, gali tekti atsižvelgti į ir kitus aspektus, tokius kaip:

  • Teritorijų planavimo dokumentai: pakeista patalpų paskirtis turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, pvz., bendruosius planus, detaliuosius planus.
  • Statinio konstrukcijos ypatybės: keičiant patalpų paskirtį, gali tekti sustiprinti statinio konstrukcijas, jei to reikalauja padidėjusios apkrovos.
  • Aplinkos poveikis: pakeista patalpų paskirtis gali turėti įtakos aplinkai, pvz., padidinti triukšmo lygį ar transporto srautus. Tokiu atveju gali tekti atlikti aplinkos poveikio vertinimą.

Svarbūs dokumentai ir institucijos

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę.

Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Prieš pradedant bet kokius darbus, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją pagal statinio vietą. Specialistai įvertins situaciją ir pateiks tikslią informaciją apie galimybes bei reikalingus dokumentus.

Svarbu: Patalpų paskirtis bus nurodyta Registrų centro išraše, dažnai (jeigu paskirtis nebuvo specialiai keista) ji sutaps su pastato paskirtimi, kuri kartais sutaps su detaliuoju ar bendruoju planais.

Galimi sunkumai ir neigiami atsakymai

Prieš imantis projektavimo darbų, reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai yra galimybė pakeisti norimo būsto paskirtį, t.y. jūsų pastangos gali būti bergždžios, jeigu jūsų planuojama pakeisti patalpa pakeistų viso pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (iš negyvenamosios į gyvenamąją ir atvirkščiai) arba vyraujančių pastato patalpų grupių paskirtį (pvz., iš gamybinės į administracinę).

Tarkime, kad namas yra gamybinis, vadinasi, jame didžiąją dalį patalpų sudaro būtent gamybinės patalpos, tačiau jame yra ir kitos paskirties patalpų - administracinių. Dėl šios priežasties jums patalpos paskirties pakeisti nepavyks, prieš tai nepakeitus viso statinio paskirties, o galimai ir žemės sklypo naudojimo būdo. Mat gamybiniai statiniai statomi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, o administraciniai - visuomeninės paskirties teritorijose.

Tai apibrėžia LR Aplinkos ministerijos patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Žemės sklypo naudojimo būdas turi neprieštarauti savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui.

Sankcijos už nelegalų patalpų naudojimą

Gyventi galima tik gyvenamosios paskirties būste, tiksliau administracinės, gamybos, kitos negyvenamosios paskirties patalpose gyventi draudžiama. Tai apibrėžia Statybos įstatymas, nurodantis statinius ir patalpas naudoti pagal paskirtį.

Už šį pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-2 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda, kuri svyruoja nuo 144 iki 1448 eurų, o pakartotinė - nuo 289 iki 2896 eurų.

Be to, fiziniams asmenims už jiems priklausančias komercinių, pramoninių, administracinių paskirčių patalpas yra taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kuris kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas, o Vilniaus mieste sudaro 0,7-3 proc.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena, kad pagarba - tai ne teorinė sąvoka, o esminė sąlyga konstruktyviam kasdieniam bendravimui.

Dažniausiai užduodami klausimai

  • Ar gali bendrijos narys bendrijos prižiūrimoje teritorijoje sodinti daugiametes ir vienmetes gėles pirktas iš asmeninių lėšų? Galiojančio Civilinio kodekso 4. 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu...
  • Ar gerai suprantu: kad jei reikia pasirinkti name, pvz.:elektros tiekėją, tai turi balsuoti visi butų savininkai, o jei reikia pasirinkti elektros instaliacijos ir įrenginių priežiūros įmonę, tai užtenka tik bendrijos narių? Jeigu savininkai neturi asmeninių sutarčių su elektros tiekėju dėl elektros jų butuose (patalpose) tiekimo ir jiems šiuo atveju atstovauja bendrija, kuri jų įgaliota jų vardu pasirašo su elektros tiekėju sutartį, prisiimdama atsakomybę surinkti ir bendrai už visus mokėti mokesčius, tuomet pasirinkimui patvirtinti reikia savininkų daugumos balsų. Retai, bet kartais taip būna.
  • Norime sušaukti visų būtų savininkų visuotinį susirinkimą, bet bendrijos pirmininkas to nedaro. Surinkome parašus dėl susirinkimo sušaukimo, bet pirmininkas mūsų prašymo nepriima, liepė siųsti registruotu laišku. Taip ir padarėme. Kai pašto darbuotojas atnešė laišką, pirmininkas neįsileido, tada pašto darbuotojas išrašė kvietimą į pašto skyrių atsiimti laiško bet pirmininkas atsiimti laiško neina. Ką mum daryti? Valdybos nariai ir revizijos pirmininkas nori likti nuošalyje, nes nenori susipykti su bendrijos pirmininku. Galbūt sprendimas galėtų būti toks: įmeskite pasirašytą reikalavimą į bendrijos buveinės pašto dėžutę ir pabandykite dar nueiti pas bendrijos pirmininką trise ir jam į teikti reikalavimą į rankas, gaunant ant kopijos žymą: "Gauta", data, vardas, pavardė, parašas. Pasirašykite ne mažiau kaip 3 asmenys aktą, kuriame aprašykite situaciją: kad tam tikrą datą buvo reikalavimas išsiųstas registruotu laišku, bet pirmininkas nepaėmė jo, kad tam tikrą datą įmetėte...

Statinio (jo patalpų) paskirties keitimas

tags: #gyventoju #sutikimo #forma #pakeisti #patalpu #paskirti