Pavasariui įžengus į mūsų kraštą, netrukus įsibėgės ganiavos laikotarpis. Tai dėkingas laikas gaminti pigų pieną, tačiau, prasidėjus ganiavai, gyvulių laikytojams atsiranda ir papildomų rūpesčių, susijusių su šio sezono ypatumais.
Ganymas sukelia specifinių sezoninių problemų, kurių nereikėtų ignoruoti, norint, kad bandos būtų maksimaliai produktyvios, o gyvuliai sveiki. Tenka numatyti ir tinkamai pasiruošti galimiems vasaros akibrokštams - vabzdžių antplūdžiui, užsitęsusiems karščiams ar pan. Reikėtų nepamiršti, kad ganomiems gyvuliams gali kilti saugumo pavojų, o ir patys gyvuliai (jei nesilaikoma elementarios darbo saugos taisyklių juos prižiūrint) gali kelti pavojų tiek pačiam savininkui ar samdomam darbuotojui, tiek ir atsitiktiniam pašaliečiui, vaikams.
Gyvulininkystė yra neatsiejama daugelio ūkininkų veiklos dalis. Siekiant gauti daug ir kokybiškos gyvulininkystės produkcijos, itin svarbu pasirinkti tinkamas gyvulių veisles, laikymo būdą, sudaryti optimalų racioną, gaminti kokybiškus pašarus.
Galvijų banda ganykloje
Bėgant laikui pastebėta, jog prevencija ir profilaktinės priemonės atsieina pigiau nei, jau susirgusius, gyvulių gydymas. Gyvulių susirgimai dažniausiai pasitaiko sutrikus aplinkos ir organizmo sąveikai.
Elektrinių aptvarų įrengimas
Gana dažnai ganyklos aptveriamos elektriniais aptvarais, kurių pasirinkimas yra platus. Specialistai teigia, kad gerai įrengtas elektrinis aptvaras yra šiuolaikiškas, ekonomiškas, efektyvus ir patogus ganomų gyvulių kontroliavimo prietaisas.
Pavasaris - palankiausias metas įsirengti elektrinius aptvarus. Tą padaryti reikėtų dar iki išgenant gyvulius į laukus. Paprastai instaliavimo darbų trukmė ūkio šeimininkų nenuvargina. Tačiau, norint pasiekti elektrinio piemens efektyvumą, svarbu suprasti, kad elektrinis aptvaras yra sistema ir jį įrengiant turi būti kreipiamas dėmesys į tam tikras svarbias sistemos dalis.
Pagrindinė elektrinio aptvaro dalis yra elektrinis piemuo. Jį reikia rinktis tokį, kuris atitiktų konkrečius poreikius - priklausomai nuo to, koks aptvaro ilgis, kokiems gyvuliams aptvaras skirtas. Lyginant elektrinius piemenis vienus su kitais, svarbu atsižvelgti į jame akumuliuojamą energiją - ji nurodo elektrinio piemens galimybę užtikrinti elektrinio aptvaro apkrovimą ir palaikyti efektyvų elektrinį pliūpsnį gyvūnui prisilietus.
Elektros laidininku yra įvairaus tipo ir storio viela. Kilnojamiems elektriniams aptvarams gamintojai siūlo naudoti plastikinius arba stiklo pluošto kuoliukus. Specialistai tvirtina, kad patikimiausias sprendimas būtų naudoti stiklo pluošto kuoliukus, nes, nulūžus plastikiniam kuoliukui, metalinė jo dalis lieka dirvoje, sukeldama pavojų susižeisti gyvuliams ir pakenkti technikai, o stiklo pluošto kuoliukai lūžta labai retai, maža rizika, kad jų likučiai bus palikti ganykloje.
Elektrinis piemuo negali nepertraukiamai kirstis su elektros oro linijomis. 15-20 metrų horizontaliu atstumu abipus kraštinių laidų elektrinis piemuo turi būti pertrauktas, izoliuotas arba pakeistas elektros srovei nelaidžia tvora, kad nutrūkus ir nukritus laidui ant metalinės tvoros ar laidininko, elektros srovė negalėtų tekėti visu elektrinio piemens laidininku, nes tai keltų grėsmę žmonių bei gyvulių gyvybei.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvairius vielinius aptvarus ir metalines tvoras, gyvulių laikymo aikšteles elektros oro linijų apsaugos zonose galima įrengti tik gavus elektros linijas eksploatuojančios bendrovės raštišką sutikimą.
Teisingai įrengtas aptvaras šeimininkui ne tik nesukels bėdų (jos atsiranda tada, kai kažkuriame procese yra padaroma klaidų), o padės apsaugoti savo ir kaimynų valdas nuo ganomų gyvulių įsilaužimo, pridarant nepageidaujamos žalos.
Elektrinis piemuo
Pavojai dirbant su galvijais
Kasmet pasitaiko po keliolika atvejų, kai savininkus ar darbuotojus sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi ar rišami galvijai. Tiek ūkių savininkai, tiek ir juose dirbantys samdomi darbuotojai turi gerai žinoti saugaus darbo su gyvuliais taisykles, teisingai įvertinti riziką ir nuspėti galimą gyvūno elgesį atitinkamomis sąlygomis.
Išprovokuoti gyvulių agresiją gali staigus išgąstis, kraujasiurbių vabzdžių įgėlimai, karštis ar pan., todėl juos prižiūrintys asmenys turi būti pasiruošę adekvačiai vertinti situaciją ir taip išvengti nelaimingų atsitikimų. Pervarant gyvulius svarbu neįeiti į judančių gyvulių bandos vidų, nestovėti gyvulių judėjimo kelyje, saugotis besibadančių ir agresyvių gyvulių. Uždarant ar atidarant aptvarus reikėtų įsitikinti žmonių ir gyvulių saugumu. Atliekant veterinarines (sėklinimo) procedūras ir siekiant apsaugoti dirbančius šį darbą žmones nuo nenumatyto galvijų elgesio, galvijai būtinai turi būti fiksuojami.
Nagų priežiūra
Kad gyvuliai būtų maksimaliai produktyvūs ir sveiki, rūpintis reikėtų jau nuo pat ganymo pradžios. Labai svarbu buvo dar prieš išgenant gyvulius į ganyklas apžiūrėti ir sutvarkyti nagas. Ganykloje gyvuliai daug judės, jei nagos per ilgos, jos gali įtrūkti, atsiras žaizdų, išsivystys nagų dermatitai.
Jausdamas skausmą, gyvulys mažiau judės, suės mažiau žolės, taigi mažiau duos pieno ar nepriaugs norimo priesvorio.
Kraujasiurbių pavojus
Atšilus orams ypač suaktyvėja erkės, uodai, mašalai, musės ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie kelia rimtą pavojų gyvūnams. Kraujasiurbiai mašalai skraido dideliais būriais ir puola gyvulius. Mašalų įkandimai yra labai nuodingi ir skausmingi, ypač galvijams.
Sukandžioti gyvuliai būna neramūs, dreba, įkąstos vietos sutinsta. Gausūs vabzdžių įkandimai gali sukelti alergiją, dėl kurios patinsta gyvulio liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, sutrinka virškinimas, širdies darbas, pakyla temperatūra, gyvulys gali net nugaišti. Pastebėję smarkiai mašalų sugeltą gyvulį, nuveskite jį į vėsią vietą, pavyzdžiui, tvartą, apipilkite šaltu vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą ir kvieskite veterinarijos gydytoją.
Vabzdžių įkandimo vietas tepkite priešuždegiminiais tepalais. Prevencijai reikėtų apdoroti gyvulius insekticidiniais preparatais nuo vabzdžių.
Birželio-rugpjūčio mėnesiais galvijus puola gyliai. Iš kiaušinėlių vystosi lervos, kurios pasimato ir tampa apčiuopiamos ant galvijų nugaros tik kitais metais - balandžio, gegužės mėnesiais. Guzeliais (inkštirais) stipriai apsikrėtusio gyvulio nugara, juosmuo tampa gumbuoti. Inkštiruoti galvijai liesėja, blogai ėda, silpsta, sumažėja pieningumas, priesvoriai.
Gylių skraidymo laikotarpiu kas 20 dienų galvijus reikia apdoroti preparatais nuo vabzdžių.
Laisvas judėjimas ir saulės spinduliai teigiamai veikia gyvulių sveikatą. Tačiau reikia nepamiršti, kad tiesioginiai saulės spinduliai, ypač pirmomis ganymo dienomis, gali pažeisti spenių ir tešmens odą. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama naudoti apsauginius, odą minkštinančius tepalus, kremus. Ūkininkai turi pasirūpinti, kad, užėjus kaitrai, gyvuliai nevargtų saulėje. Paprasčiausia išeitis - ganyti bandą pakrūmėse, po medžiais.
Gyvuliui visą parą neturi trūkti vandens. Skysčių trūkumas ne tik turi įtakos pieno kiekio mažėjimui, bet ir gali sukelti pavojų gyvulio gyvybei (karvei per parą reikia bent apie 50 litrų vandens).
Ganomus pamiškėse gyvulius gali apkandžioti pasiutligės virusu infekuoti laukiniai gyvūnai (lapės, mangutai). Susirgus vienam gyvuliui šia užkrečiama liga, kyla pavojus visiems gyvuliams ir žmonėms, turėjusiems su juo kontaktų. Ypač pirmomis ligos dienomis aktyvus virusas plinta su sergančiojo seilėmis, kurios ir būna vienas ligos požymių.
Pirmieji užsikrėtusio gyvulio ligos požymiai - pakitęs elgesys, sumažėjęs apetitas. Pasiutlige užsikrėtę gyvuliai agresyviau elgiasi, leidžia neįprastus garsus, atsiranda maisto rijimo sutrikimų, seilėjasi. Vėliau akivaizdžiai sumažėja apetitas, atsiranda pusiausvyros sutrikimų, prasideda traukuliai, ir gyvulys nugaišta. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau gyvulį atskirti, kad nebūtų kontakto su kitais bandos gyvuliais ir ant jų nepatektų seilių bei kviesti veterinarijos specialistą.
Ūkininko Manto Jančiuko patirtis
Lazdijų rajone, Stebulių kaime, apie 50 ha ūkyje ūkininkaujantis Mantas Jančiukas sako, kad turint mažą ūkį svarbiausia nepriklausomybė ir žinios, kad išvengtum klaidų, nepatirtum nuostolių, o gautum pelno. Lazdijuose, apsaugos firmoje apsaugininku dirbantis Mantas Jančiukas ūkininkauti pasirinko, kad kažkiek prisidėtų prie atlyginimo, be to, ūkininkavimas tapo hobiu. Prieš 12 m. pradėjęs nuo 3 ha, dabar ūkininkas darbuojasi apie 50 ha ūkyje, dalį nuomojasi. Pradžia buvo sunki, teko pradėti nuo nulio. Reikėjo gana daug investicijų. Svarbiausia, anot Manto, buvo įsigyti savą šienavimo, žemės dirbimo, sėjos techniką.
„Naudojausi smulkaus ūkio parama. Dabar jau esu priklausomas vien nuo oro. Samdau tik išvalyti ūkinį pastatą, nes esu patenkintas kokybiškai atliekama paslauga.
Auginęs įvairių veislių avis, šiuo metu Mantas stengiasi gryninti sufolkus. Šias avis pasirinko ne tik dėl to, kad jam gražiausios. „Kai rinkausi aviną, rinkausi produktyvumą. Kad būtų geros mėsinės savybės, didelis prieaugis. Jis sufolkų - vienas iš didžiausių. Aš nelinkęs blaškytis.
Išoriniai ir vidiniai parazitai - didžiausia avių augintojų problema. Nuo vidinių parazitų prasideda visos ligos. Geriausia pasidaryti avių išmatų tyrimus. Tada maždaug žinai, nuo kokių parazitų reikia gydyti. Tik padaryti tokį tyrimą sudėtinga. Jei avys trys ir atskirtos - labai paprasta, o kai banda, kaip jas išskirti. Taigi tenka daryti bendrą, ir pagal jį atsirinkti vaistus. Vis tik kiekvienais metais reikia bent du kartus nukirminti bandą. Mantas sako, kad geriausia tai atlikti uždarant avis į ūkinį. Tada žiemą nebūna plitimo. Antrą kartą - prasidėjus ganymo sezonui, tai yra birželį-liepa, kai jau būna žolės. Ganymo metu parazitų yra gamtoje.
Mantas stengiasi kuo daugiau užsiauginti savų pašarų. Ganyklas atnaujinti kelerius metus bandė nuganant paskui privoluojant. Iš naujo peraria ir persėja tik ten, kur nebeaugina grūdinių augalų. „Kai avys nuėda ganyklą, įsėju, privoluoju ir iš karto neganau. Kai sausringi metai, pagrindinis įsėjimas su liucerna. Pas mus kalnuose nenašios žemės, nelabai kas auga. Anot ūkininko, įsėjus liucernos yra dvi medalio pusės.
Ganyklos plotas parenkamas pagal bandos dydį. Šiuo metu ūkininkas bandą perskyręs. „ Jaunimą pervedžiau į 3 ha plotą. Kai šiemet lietinga, tokios ganyklos 25 avims pusę vasaros visiškai užteko. O visa banda ėriavedžių su keliais mažiukais dabar aplink namus. Avys šeriamos sausu šienu ir šienainiu. Ganykliniu metu papildomai neduodama nieko. Nebent truputį grūdų norint prisijaukinti bandą.
Tvartiniu laikotarpiu, jei ėriavedės dar neatvedusios ėriukų, pasak Manto, nereikėtų persistengti. Nes tada užaugina labai didelius ėriukus ir būna problemų ėriavimosi metu. Taigi, kol ėriukai neatvesti, grūdų ėriavedės gauna šiek tiek mažiau, o atvedus - daugiau. Visada avys gauna laižalų (druskos) ir vandens. Papildų Mantas neperka.
Ūkininko laukai nėra vienoje vietoje, kartais reikia perginti bandą į ganyklas, esančias už 2 km. „Kiekviena banda turi ėriavedę vedlę. Kaip jos išsirenka, nežinau. Esu atkreipęs dėmesį, kad buvo išsirinkusios pirmutinę, nupirktą į ūkį. Jei labai gerai sutari su vedle, daug paprasčiau valdyti bandą. Jai perginti užtenka dviejų žmonių. Aš einu priekyje su kibiriuku avižų. Dažniausiai paskui eina pačios ramiausios, o visa banda seka.
Mantas galvojo apie specialų automobilį, bet į jį visos netelpa, o nepratusios labai nenori į jį eiti. Reikia vos ne per prievartą sutempti į vidų. Tad nusprendė, kad perginti daug paprasčiau ir greičiau. Iš pradžių avys netgi bėga, kol pailsta, tai ir pačiam reikia bėgti.
Avims būtinas vanduo ir pavėsis, kad neperkaistų, nes atviroje erdvėje vasarą gali būti ir kritimų. Mantas stengiasi didelius plotus užtverti ten, kur miškeliai. Juose pavėsis, ir vilkai nemato avių, kai prieina prie aptvaro. O prie namų visą vasarą atidarytas ūkinis pastatas. Tolimose ganyklose yra talpa vandeniui, o prie namų jo prileidžiama į bakus. „Iš atviro vandens telkinio avims nesveika gerti. Nuo vandens iš telkinių jos gali užsikrėsti parazitais.
Mantas paneigia mitą, kad maži avinukai lepūs, jei taip yra - tai auginimo klaidos. Ėriukų vedimas ūkyje nekontroliuojamas. Avinas visą laiką kartu su banda. Kai kurios mišrūnės dar atveda ne laiku, o grynaveislių sufolkų ruja būna daugiau sezoninė. Jos veda žiemą, per pačius didžiausius šalčius. Kad nereikėtų labai dažnai bėgioti į ūkinį, jame įrengtos kameros.
Pernai ėriavedės vedė po 2-3, o šiemet po vieną ėriuką. Pirkdamas avinukus, Mantas renkasi, kad būtų iš dvejetuko. „Jei gimęs iš vieno, tikėtinas vienas palikuonis. Pas mane buvo polinkis į tris. Nebuvo gerai. Trejetą reikia ilgiau laikyti su mama. Jų nepaliksi neaptvertų, nes klaidžioja. Jei nuklydo, ėriaviedė jau gali neprisiimti. Prisiims du, o vieno nebe. Jei juos laikai atskirai, tai daryti reikia vos ne mėnesį. Pakui atsirinkti, kuris silpnesnis. Nes žindo tik du, o vienas aplinkui striksi. Didesni jį nukonkuruoja. Reikia stebėti ir tokį girdyti papildomai.
Ūkiniame pastate nebūtina šiluma. Avys jame gali būti ir esant neigiamai temperatūrai. „Pas mane būna ir minusas, ir vanduo kartais užšąla. Esmė, kad nebūtų skersvėjo, drėgmės ir sausas kokybiškas pašaras. Iš pradžių kreikiu šiaudais. Iškratau kelis rulonus, o po to truputį lieka pabirų nuo rulonų ėdžiose. Tada jomis pakreikiu. Ir užtenka. Per žiemą avys laikomos ant kraiko, kurio prikaupiama 30-40 cm. Kadangi į ūkinį gali įvažiuoti technika, per sezoną būna vienas valymas.
Ūkininkas pasakojo, kad kartą parvažiavęs po bulviakasio nustebo pamatęs avis prie namų, o virš melioracijos griovio skraidančius kranklius. Kur jie - ten gaišena. „Radau išdraskytą ėriaviedę. Atsisukau kamerą, pasižiūrėjau, kad 3 val. nakties parbėga avys į ūkinį. Prie jo įsižiebusi šviesa, matyt, vilkus pabaidė. Kai taip nutiko, man buvo labai neramu. Esu pasiėmęs paramą, bandą įsipareigojęs didinti. Neišleidinėti naktį? Būna, kad vasarą jos eina ganytis 3 val. nakties, nes dieną karšta. Jei gyvulį uždarysi, kada jis ganysis?
Išgirdęs, kad prasidės paraiškų paramai apsisaugoti nuo vilkų rinkimas, jis pradėjo gilintis į taisykles. Ūkis neatitiko reikalavimo turėti 20 sąlyginių gyvulių. Mantas yra Lietuvos avių augintojų asociacijos narys, jau ne kartą įsitikinęs, kad tikrai verta juo būti. Ir šiuo atveju jis kreipėsi į asociacijos vadovybę ir paprašė parašyti raštą į ministeriją, kad galėtų parama pasinaudoti ir smulkesni ūkiai. Buvo atkreiptas dėmesys ir prašymas patenkintas. Tada padedant Konsultavimo tarnybos Lazdijų r.
„Lietuvoje tie aptvarai dar neišbandyti. Ar padės, pamatysime po kelerių metų, kai daugiau ūkininkų įsigys ir apsitvers. Avys išeiti nė nebando. Kad šitas tinklas - geresnė apsaugos priemonė už paprastą piemenuką - tai faktas. Aš turiu mintį aptverti kuo didesnį plotą, kad priėjęs vilkas, užuodęs avis, jų nematytų. O čia elektra. Gavęs per nosį, pakartoti nenorės.
Triušių auginimas
Triušius augino Manto prosenelis. „Augau su triušiais ir močiutės triušienos kotletukais. Nors jie buvo pabodę, žinojau, kad sveika ir užaugau sveikas. Tai yra pati sveikiausia mėsa vaikams“, - vaikystę prisiminė vyras ir toliau pasakojo, kad pirmuosius veislinius triušius nusipirko iš Lietuvos triušių augintojų. Tai buvo Didieji šviesiai sidabriniai, Prancūzijos avinai ir Vokietijos dėmėtieji milžinai. Dabar ūkyje 30 patelių, kurios veda dvi, kartais tris vadas per metus. Ūkininkas leidžia joms ilgiau pasiilsėti. Triušiukus laiko prie mamų kokį pusę mėnesio. Jie lengviau atpranta, kai būna vyresni. Jei būna didelė vada, didesnius atjunkina, o mažesnius palieka. Dabar Mantas augina Prancūzijos avinus, Didžiuosius šviesiai sidabrinius ir Belgijos milžinus.
Su triušiais, pasak Manto, daug daugiau rankinio darbo nei su avimis. Reikia gardus valyti, žolę šienauti ir pašaro kelioms paroms nepridėsi. Kodėl daug triušių veislynų šeria vien šienu? Nes daug paprasčiau. Šieno tu turi pasiruošęs, o žolės reikia rytą vakarą prisipjauti. O kuo? Senoviniu dalgiu, nes kito varianto nėra. „Geresnio varianto, kaip su dalgiu, nežinau. Ir greičiausiai, ir daugiausia prisipjauni. Tai ir atsisako senimas triušių, nebeturi jėgų. Ir dar reikia žolės turėti, kad būtų kokybiška, neperaugusi. Ji atstoja man kombikormą. Triušiai geriau auga su žole negu su kombinuotaisiais pašarais. Sako - šlapia negerai. Duodu visokią. Ir nieko. Tik reikia įprasti, kiek jos duoti. Jei priversi didžiulį kalną, tai nesuėda. Žolė šunta, o tokios suės, bus blogai.
Triušiai labai jautrūs pašarui. Jis turi būti kokybiškas, nesupelijęs“, - patirtimi dalinosi Mantas. Vyras pasakoja, kad mėsinių veislių triušius sudėtinga laikyti ant grotelių. Triušei nepasakysi, kurioje vietoje vesti. Jei atsives ant grotelių, triušiukas įkiš kojytes - pavojinga. Be to, didelėms veislėms ant pėdų nuo grotelių atsiranda nuospaudos. „Pas mane stalčiai. Išsiima visas turinys. Ūkininkas triušius gydo pats. Jam daug paprasčiau suleisti vaistus, nes triušiai jo nebijo. Net nesupranta, kas ten buvo. Dažniausios injekcijos nuo maro ir maksimatozės. Maras jau ne taip paplitęs Lietuvoje, o maksimatozę platina kraujasiurbiai, ypač uodai. Reikia stengtis apsaugoti nuo jų.
Naujas traktorius, galbūt - skerdykla, mažiau rankų darbo, naujas ūkinis pastatas, ūkio plėtra - planai, kuriuos vardija Mantas, geru žodžiu minėdamas Konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro komandą. „Biuro pagalbos prireikė, kai rašėme paraišką smulkaus ūkio paramai. Gavome paramą, tada reikėjo tvarkyti buhalteriją. Nusprendėme tapti ir PVM mokėtojais. Kad kokybiškai teiktų šią paslaugą be jokio nerimo, sunku rasti, o biure garantuota kokybė. Iš pradžių galvojau, kad bus labai brangu, bet ramybė ir užtikrintumas daug svarbiau už kainą. Nereikia sukti galvos, kad kažkas bus negerai. Aš dirbu savo darbą, o biuras savo. Be to, konsultantės supažindina su naujovėmis. Kol kas nenusivyliau ir esu labai patenkintas. Paskui į biurą kreipėmės ir dėl vilkų paramos, konsultavimo paslaugų paraiškų. Gavome. Ir, manau, įgyvendinsime daugiau projektų. O kur dar visos finansinės ataskaitos po projekto įgyvendinimo, mokėjimo prašymai ir kt. Negali būti visų sričių meistras. Man dabar paskambina iš VMI, nukreipiu kalbėtis su buhaltere, nes jį viską tiksliai žino. Aš koncentruojuosi į ūkį“, - pokalbį baigė Mantas.
Triušių auginimas
Kiti svarbūs aspektai
Ganiavos laikotarpiu galvijai privalo laisvai prieiti prie laižomos druskos ir gauti pakankamai vandens. Kiekvienam suėdamų pašarų sausųjų medžiagų kilogramui karvė turi gauti maždaug po 5-6 litrus vandens, o per parą - ne mažiau kaip 45 litrus, neskaitant vandens, kurio gauna su žole, antraip suėdama mažiau žolės ir mažėja produktyvumas.
Visuomet apsimoka gyvulius apdrausti. Retą vasarą apsieinama be audrų, žaibų, škvalų, daug žalos padaro vilkai. Stengiantis apsaugoti ūkyje turimus gyvulius nuo galimų pavojų, draudimas aktualus visiems gyvulininkyste besiverčiantiems ūkiams, nes gyvuliai - pagrindinė gamybos priemonė, pagrindinis ūkininko pajamų šaltinis.
Jei turite klausimų, kaip subalansuoti galvijų šėrimą ar kaip valdyti galvijų bandą, o galbūt esate susirūpinę bandos sveikatingumu? Kreipkitės į LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės specialistus. Į ūkį mobilia laboratorija atvykę specialistai ištirs gyvulių sveikatingumą, pieno kokybės rodiklius, ūkio pašarų bazę, nustatys ankstyvą veršingumą ir patars reprodukcijos gerinimo klausimais, įvertins melžimo įrangos tinkamumą ir gyvulių laikymo sąlygas. Atsižvelgdami į gautus rezultatus, suteiks profesionalias rekomendacijas.