Gyvenamųjų patalpų higiena yra svarbi žmogaus sveikatai ir gerovei. Lietuvoje yra nustatytos higienos normos, reglamentuojančios įvairius aspektus, tokius kaip mikroklimatas, apšvietimas, vėdinimas ir kt. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, keliamus gyvenamosioms patalpoms.
Mikroklimato reikalavimai
Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10°C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Higienos normoje šaltuoju metų laikotarpiu nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra:
- Oro temperatūra: 18 - 22°C
- Santykinė drėgmė: 35 - 60%
- Oro judėjimo greitis: 0,05 - 0,15 m/s
Vertinant patalpų temperatūrą, svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3°C. Esant didesniam temperatūros skirtumui, į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, ir jaučiamas diskomfortas.
Netinkamo mikroklimato poveikis
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.
Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Vėdinimo svarba
Patalpų vėdinimas - vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą, rekomenduojama pagalvoti, ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris lemia nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Apšvietimo reikalavimai
Iš naujojoje higienos normoje atsiradusių naujovių minėtina įteisinta didesnė dirbtinės apšvietos norma - 200 lx bet kokio tipo gyvenamosioms patalpoms, nepriklausomai nuo lempų rūšies. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dalis kamerų laisvės atėmimo vietose yra įrengtos rūsiuose ir pusrūsiuose, kur nepakanka natūralaus apšvietimo.
Kiti reikalavimai
Siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo, higienos normoje numatyti svarbiausi sveikatos saugos reikalavimai kirpyklų, prausimosi patalpų, skalbyklų ir sanitarinių švaryklų įrengimui ir priežiūrai.
Specialūs atvejai
Laisvės atėmimo vietos
2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, taikoma laisvės atėmimo vietoms: areštinėms, pataisos namams, kalėjimams, atvirosioms kolonijoms ir kt. Joje nustatyti laisvės atėmimo vietų bendrieji sveikatos saugos reikalavimai pastatams ir teritorijai, gyvenamųjų patalpų įrengimui, centralizuotų kirpyklų, prausimosi patalpų, skalbyklų, sanitarinės švaryklos įrengimui, sveikatos priežiūrai, patalpų valymui, dezinfekavimui ir priežiūrai bei laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų asmens higienai.
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldžios įstaigos gauna nemažai skundų dėl prastos laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų būklės - kameros įrengtos rūsiuose, pusrūsiuose, nėra natūralaus apšvietimo, vėdinimo ir kt. Skundai paprastai pasitvirtina. Pagerinti tokių laisvės atėmimo vietų būklę galima tik atlikus pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus, o tam reikalingos didžiulės investicijos.
Vaikų ugdymo įstaigos
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai:
- Mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22°C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28°C.
- Sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15°C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17°C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24°C.
- Persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Visose vaikų ugdymo įstaigų patalpose turi būti užtikrintas natūralus vėdinimas per atidaromus langus, kuris atliekamas nustatyto režimo tvarka.
Loftai
Problema dėl galimo loftų užterštumo kilo praėjusių metų pabaigoje. Tuomet visuomenininkai su antstoliais paėmė grunto buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje mėginius ir pridavė tyrimams. Loftų vystytojas Kuro aparatūros teritorijoje „Lofttown“ po šių tyrimų ėmėsi veiklos ir išvežė užterštą gruntą. Pasak „Loft Town“ projektų vadovės Rūtos Rimkienės, šiuo metu buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje pavojaus sveikatai nebėra.
Trečiadienį posėdyje svarstęs šią problemą komitetas nutarė, kad Sveikatos ministerija turi kuo skubiau parengti reikiamus teisės aktus, kad loftų vystytojai dar prieš pradėdami statybas būtų įpareigoti ištirti gruntą ir patalpas ir pašalinti užterštas medžiagas, jei jų bus randama. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija teisės aktus keisti buvo paprašyta dar prieš pusmetį. Tuomet į ją dėl galimo loftų užteštumo ir įstatyminių kliūčių jam patikrinti kreipėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centras.
„Labai supaprastėjo įstatymų nuostatos, kurios leidžia keisti paskirtį atskirai tų turtinių vienetų. Niekas nėra garantuotas, ir tai tikrai bus, kad nusipirkę loftus žmonės keis juos į neformalaus ugdymo įstaigas, gydymo įstaigas, o tame keitime dalyvauja tik savivaldybės, o Visuomenės sveikatos centrai nedalyvauja.
Higienos normos gyvenamosiose ir komercinėse ar gamybinėse patalpose visiškai skirtingos, o Lietuvos įstatymai numato, kad vienos paskirties objekte 49 proc.
Kaip atlikti organizmo valymą namuose? Paprastos instrukcijos kiekvienam
tags: #higienos #normos #gyvenamosioms #patalpoms