Griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, vis didesnis dėmesys skiriamas pastatų vėdinimui, kuris stipriai lemia tiek pastato eksploatacines sąnaudas, tiek komforto lygį patalpose. Vėdinimas su rekuperacija tapo savaime suprantamu dalyku ir norma.
Informuojame skaitytojus, kad mikroklimato parametrus mokyklose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos normos.
Jei jums tvirtinama, kad 16 laipsnių buto temperatūra yra visai normali, netikėkite. Ši temperatūra gyvenamosiose patalpose per žema, todėl tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis gali sutrikti organizmo termoreguliacija, tai yra žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui, ir sveikata.
Jei bute per šalta, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar sandarūs Jūsų buto langai, durys ar radiatoriai yra vis dar tinkami naudojimui bei ar sienose nėra įtrūkimų.
Oro drėgmės svarba ir palaikymas
Tiek ES normatyviniuose dokumentuose, tiek Lietuvos statybos techniniuose reglamentuose yra apibrėžti minimalūs šilumogrąžos temperatūrinio efektyvumo reikalavimai, tačiau nėra jokių reikalavimų oro drėgmei. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ apibrėžia oro drėgmę.
Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. Nesiimant priemonių, gyvenamosiose patalpose komforto lygis gali labai stipriai svyruoti: žiemą vėdinamose patalpose oras būna pernelyg sausas, santykinė drėgmė gali nukristi net žemiau 10 proc.
Jautresni žmonės jaučia didelį diskomfortą - džiūsta oda, akių ir nosies gleivinės, jutiminė aplinkos temperatūra yra žemesnė už faktinę temperatūrą. Vasarą dažnai iškyla kita problema - kai lauke didelė santykinė drėgmė ir gana šilta, patalpose taip pat pakyla drėgmė, dėl ko pablogėja savijauta ir krinta produktyvumas. Išlaikyti santykinę drėgmę komfortišką nėra paprasta.
Yra ir kitas pasirinkimas - projektuojant pastatą numatyti vėdinimo įrangą, sujungiančią pažangiausius technologinius sprendimus. Vienas jų - tai sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik efektyviai taupo šilumą ir šaltį, bet ir geriau kontroliuoja patalpų drėgmę - žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę ir ją grąžina tiekiamam šviežiam orui, o vasarą - atvirkščiai - nepraleidžia į patalpas perteklinės drėgmės, esančios lauko ore.
Tam, kad procesai, kontroliuojantys drėgmės lygį, būtų tinkamai valdomi, vėdinimo įrenginys turi turėti pažangią ir išmanią automatikos sistemą, kuri atitiktų vartotojo poreikius ir visada palaikytų patalpose komfortišką mikroklimatą su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Būtent tokią automatiką UAB „Komfovent“ integruoja į savo vėdinimo įrenginius, siekdama sukurti kuo geresnį komfortą šios įrangos naudotojams.
Intuityvi vartotojo sąsaja aiškiai atvaizduoja veikimo parametrus ir leidžia paprastai valdyti sudėtingus termodinaminius procesus. Vartotojui pakanka suvesti norimus mikroklimato parametrus, o automatika atliks likusį darbą.
Rotacinis šilumokaitis
Vėdinimo sistemų reikalavimai
Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).
Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
Svarbu atsižvelgti į:
- pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t.t.);
Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Oro kokybės kategorijos ir reikalavimai
Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu.
Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi atitinkamais punktais.
Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru.
Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.
- gyvenamuosiuose namuose, sandėliavimo, administracinės, prekybos ir pan.
Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą.
Ortakių sistemos
Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases.
C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną.
Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.
Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų.
Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą.
Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.
Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas atitinkamuose standartuose.
Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%.
Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti automatizuotos.
Vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius.
Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo.
Oro apykaita
Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai. Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas:
- Tik namo ventiliacija.
Kai atliekamas sistemos montavimas, skirtos tik namo ventiliacijai, oro apykaita apskaičiuojama sumuojant kiekvienos patalpos oro poreikį, nustatytą pagal hienos normas arba - atsižvelgiant į individualius reikalavimus oro kokybei.
Optimalūs higienos reikalavimai
Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos.
Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui
Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose. Faktiškai, ~18m³/h yra vidurkis tarp optimalios oro kokybės normos higienos požiūriu ir minimalios fiziologinės normos (kai pradeda trukti deguonies o nuo per didelės CO2 koncenracijos po kurio laiko pradeda skaudėti galva). Šią, minimaliai leistiną, normą naudojama taupumo sumetimais.
Pilnas komfortas
Kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kurios gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaitą patalpose yra ~3-4 kart/val.
Ypatingi reikalavimai atskiroms zonoms: pvz. - kad į saloną nepatektų joks kvapelis iš virtuvės, ar drėgnas oras iš saunos, dūmai iš biliardinės, ar prakaito kvapas iš mankštos patalpos. Tokių atveju pirma parenkama speciali oro judėjimo schema, o antra - ištraukiamas iš užterštos zonos oro kiekis apskaičiuojama taip, kad durų angoje (tiksliau - visame galimų oro judėjimo kelių skerspjūvyje) užtikrinti didesnį oro judėjimo greitį, nei judėjimas, kuri gali sukelti natūralus faktoriai. Ekonomijos sumetimais galima numatyti galimybė, kad toks režimas įsijungtu tik reikiamu momentu.
Minimalūs fiziologiniai reikalavimai
Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro. Kai iškvepiamą į tą pačią patalpą iš kur įkvepiama, tiekiamas į patalpą šviežias oras tik šiek tiek atskiedžia bendrą užterštą mišinį, susikaupusi patalpoje. Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
Normalaus drėgnumo palaikymas
Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Kai drėgnumas pradeda viršyti 60%, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. Drabužiai ne džiūsta, o atvirkščiai - net sausi daiktai prigeria drėgmės. Padidėja pelėsio atsiradimo pavojus. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40% - irgi negerai. Džiūsta gerklė bei oda, dėl kuo stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais.
Jei turite vėdinimo sistemą su rotacinių rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti. O jei namo ventiliaciją atlieka plokštelinis rekuperatorius, kondicionierius ar kokios orlaides, tai, norint palaikyti optimalų oro drėgnumą, žiema oro kaitą teks stipriai pamažinti, dėl kuo nukentės oro švarumas.
Pvz. Žmogus vidutiniškai išskiria ~100g drėgmės per valandą. Prie +22ºC patalpoje, oro drėgnumas bus 60%, jei oras turės 10g/m³ drėgmės. Žiemą lauko ore yra 2g/m³. Kai skirtumas yra 8g/m³, užtektu oro apykaitos 12.5 m³/h, tam kad pašalinti, vieno žmogaus išskiriamą perteklinę drėgmę.
Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas
Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpą visai ne vėdinama, bėgant laikui, joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija. Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį
Siekiant užkirsti kelia mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintuose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 val. per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR. Tiekiamo oro kiekis turi būti lygus oro kiekiui, ištraukiamam iš minėtu patalpų. Toks metodas taikomas pastatuose, kur yra didesnis nei įprasta ištraukimo taškų skaičius ir bendro vėdinimo sistemos galingumo neužtektų, jei parinkti jį pagal į kambarius tiekiamo oro normas.
Namo šildymas arba vėsinimas
Kai kalbama apie kanalinės vėdinimo-kondicionavimo (ir orinio šildymo) sistemos įrengimą, tiekiamas į kiekvieną patalpą oro kiekis skaičiuojamas pagal jos vėsinimo (arba šildymo) poreikį, proporcingai paskirstant kondicionieriaus šaldymo/šildymo galią po visas patalpas. Bendras sistemos tiekiamas oro kiekis parenkamas pagal kondicionieriaus (ar kitokio šildytuvo) šildymo galią, taip, kad tiekiamo ir patalpos oro temperatūrų skirtumas ne viršytų komfortinės ribos.
Kaip taisyklę, reikalinga šildymui ar šaldymui oro apykaita yra ~3 kartus didesnė už šviežio oro poreikį patalpų ventiliacijai, tad projektuojama sistema, dirbanti recirkuliacijos principu, kai didesnė dalis oro paimama iš patalpų, nufiltruojama, pašildoma (arba atšaldoma) ir vėl grąžinama į patalpas. Prie šio recirkuliuojamo oro pamaišoma dalis paimamo iš lauko šviežio oro. Lauko oro kiekis šio atvejų skaičiuojamas taip, kad paskirstant orą po patalpas pagal pasirinktas šaldymui ar šildymui proporcijas, šviežio oro dalis kiekvienoje patalpoje būtų ne mažesnė nei reikia, kad užtikrinti norimą patalpos ventiliaciją.
Pasyvaus vėsinimo funkcija
Kai vėdinimo sistemos projektas numato gamtinę atsinaujinantį energiją panaudoti patalpų vėsinimui, tai vadina - pasyvaus vėsinimo funkcija. Šaldymo efektas priklauso nuo tuo, kiek gerai sistema sugebėjo per naktį atvėsinti senas. Tad, norint pasiekti juntamo efekto, oro apykaita turi būti didinama 3-4 kartus.
Orientacijai: kai oro kaita yra 1200 m³/h, pasyvaus vėsinimo efektas bus lygus, 12 val. veikiančiam kondicionieriui, kurio šaldymo galingumas yra 2kW.
Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas
Gali būti suprojektuotas namo kondicionavimas, panaudojant kanalinį šildytuvą ir šaltą vandenį, cirkuliuojantį požeminiame geoterminio šildymo sistemos kontūre, arba orui vėsinti panaudojant žemės šilumokaitį (ŽŠ).
Rengiant tokį vėdinimo projektą, bendra oro apykaitą taip pat skaičiuojama, vertinant patalpų šaldymo poreikį. Tik už pagrindą priimamas ne kondicionieriaus galingumas kaip orinio šildymo atveju (žr. p.1) , ir ne dienos/nakties vidutinis temperatūrų skirtumas, kaip pasyvaus vėsinimo sistemoje (žr. p.2) , o žiūrima į tai, kokia yra šaldymo nešėjo temperatūrą pasirinktame variante ir iki kiek pasirinktas šilumokaitis sugeba atšaldyti lauko orą.
Geoterminis šildymas ir vėsinimas
Oro paskirstymo principai
Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Gaunasi taip, kad jei name gyvena 2 žmonės, tačiau name yra 5 kambariai, kuriose jie dažnai ir ilgą laiką būna kartu - oro kaitą turi būti ne 2x36=72, o 5x2x36=360 m³/h.
Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai- mažesni reikalavimai oro kokybei). Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36m³/h.
Apykaita galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Be to, jos reikšmę sunku patikimai įvertinti, nes ji priklauso nuo vėjo greičio, lauko temperatūros, langų orientacijos ir t.t.
Rekomenduočiau į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą atsižvelgti tik tuomet kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiema iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą. O sistemą reikėtu rinktis tokia, kuri leistų efektyviai vėsinti patalpas vasaros naktį.
tags: #higienos #normos #siluminis #komfortas #gyvenamosiose #patalpose