Kasmet nemažai Lietuvos piliečių išvyksta į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes ieškodami geresnio gyvenimo ar uždarbio. Tačiau neretai pasitaiko, kad išvykę piliečiai palieka ir daug skolų Lietuvos kreditoriams. Tokiu atveju kreditoriai priversti ieškoti priemonių savo skoloms atgauti.
Šiame straipsnyje aptarsime ieškinio pareiškimo atsakovui, neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, procesą, įskaitant teismingumo nustatymą, dokumentų įteikimą ir galimus skolos išieškojimo būdus ES.
Teismingumo Nustatymas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 29 str. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Visgi ieškovui atsakovo gyvenamoji vieta ne visada gali būti žinoma, todėl tokiu atveju būtina taikyti įstatyme įtvirtintą alternatyvųjį teismingumą, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą.
Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 str. 2 d.).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Ši taisyklė suponuoja skolininko atsakomybės neišvengiamumą kreditoriui.
Tokiu atveju, skolininkui nepranešus apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jam teks visų su gyvenamosios vietos pasikeitimu susijusių kylančių neigiamų padarinių rizika, t. y. skolininkas negalės atsikirsti, kad negavo kokių nors dokumentų ar nežinojo apie skolų sumas ir pan.
Procesinių Dokumentų Įteikimas
Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.).
Skolininko teisė gauti informaciją iš antstolio apie vykdymo eigą. | Teisinėkonsultacija.lt
Vykdomasis Raštas ir Antstolio Veiksmai
Teismo sprendimui įsiteisėjus, o atsakovui geruoju nevykdant teismo sprendimo, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 str. 1 d.). Gavęs vykdomąjį raštą, ieškovas gali kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos antstolį dėl vykdomojo dokumento įvykdymo (CPK 650 str.).
Taigi, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, skolininkas neturėtų išvengti atsakomybės už savo piniginių prievolių nevykdymą.
Skolos Išieškojimas ES: Teisiniai Mechanizmai
Tačiau kaip įvykdyti palankų teismo sprendimą ieškovui, jei atsakovas jau yra išvykęs į kitą ES valstybę, o jokio turto Lietuvoje neturi?
Pagrindiniai šiuo metu galiojantys teisiniai mechanizmai tokių skolų išieškojimui yra ES reglamentas, nustatantis naujas banko sąskaitų blokavimo procedūras Europos Sąjungoje, Europos mokėjimo įsakymas bei Europos vykdomasis raštas.
Europos Sąskaitos Blokavimo Įsakymas (ESBĮ)
Nuo 2017-01-18 įsigaliojo 2014-05-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau - europinio sąskaitos blokavimo įsakymas (ESBĮ). ESBĮ vienos ES šalies teismui sudaroma galimybė areštuoti lėšas skolininko banko sąskaitoje kitoje ES šalyje.
Pabrėžtina, kad kol nėra paskelbtas teismo sprendimas, prieš išduodamas ESBĮ, teismas turi pareikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją sumai, kurios pakaktų užkirsti kelią piktnaudžiavimui reglamente numatyta procedūra ir užtikrinti žalos, skolininko patiriamos dėl įsakymo, atlyginimą tokia apimtimi, kokia kreditorius yra atsakingas už tokią žalą, išskyrus jei teismas pripažįsta, jog tokia procedūra netikslinga (ESBĮ 12 str. 1 d.). Tačiau teismas net ir po priimto teismo sprendimo arba išduoto autentiško dokumento (teismo vykdomojo rašto) gali reikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją, jeigu mano, kad konkretaus atvejo aplinkybėmis tai yra būtina ir tikslinga (ESBĮ 12 str.
Prie prašymo pridedami visi reikšmingi patvirtinamieji dokumentai, ir, kai kreditoriui jau yra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas - teismo sprendimo, taikos sutarties arba autentiško dokumento kopija, atitinkanti būtinas jo autentiškumo nustatymo sąlygas (ESBĮ 8 str.
Jeigu skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitoje ES valstybėje nei valstybėje, kurioje išduotas blokavimo įsakymas, įsakymą išdavęs teismas arba kreditorius, priklausomai nuo to, kam tenka pareiga inicijuoti įteikimą valstybėje, kurioje išduotas blokavimo įsakymas, ne vėliau kaip iki trečios darbo dienos, einančios po dienos, kurią gauta deklaracija, kurioje nurodyta, kad sumos buvo užblokuotos, pabaigos perduoda dokumentus ES valstybės, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta (buveinė), kompetentingai valdžios institucijai.
Taigi Lietuvoje antstoliai galės vykdyti blokavimo įsakymus, nes blokavimo įsakymas vykdomas pagal procedūras, taikomas lygiaverčių nacionalinių įsakymų vykdymui ES valstybėje, kurioje yra blokuotina banko sąskaita (ESBĮ 23 str. Bankas, kuriam adresuotas blokavimo įsakymas, gavęs įsakymą arba, jeigu taip numatyta vykdymo ES valstybės teisėje, gavęs atitinkamą nurodymą įgyvendinti įsakymą, jį įgyvendina nedelsdamas (ESBĮ 24 str.
Apibendrinant pažymėtina, kad Lietuvoje kreditoriui susidūrus su skolos išieškojimo sunkumais dėl skolininko išvykimo į kitą ES valstybę, taikant minėtą ESBĮ, išieškojimas galės būti efektyvesnis. Tačiau net ir pagal ESBĮ išieškoti tam tikras pinigines sumas iš skolininkų gali būti sudėtinga, kadangi skolininkai gali bandyti slėpti savo pajamas.
Todėl kreditoriui vertėtų pasvarstyti ir apie kitas teisines priemones išieškoti skolą iš kitoje ES valstybėje gyvenančio skolininko.
Europos Mokėjimo Įsakymas (EMĮ)
Europos mokėjimo įsakymas (toliau - EMĮ) yra supaprastinta procedūra, taikoma tarpvalstybiniams piniginiams reikalavimams, kurių atsakovas neginčija, ir grindžiama standartinėmis formomis. Jo taikymą reglamentuoja 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau - EMĮP).
Procedūra pradedama nuo A formos, kurią pildant skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) ar sutarties įvykdymo ES valstybės teismui pateikiama visa informacija apie šalis, nurodomas reikalavimo pobūdis ir reikalaujama suma (EMĮP 7 str. 1-2 d.). Teismas, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad forma užpildyta tinkamai, per 30 dienų turi išduoti EMĮ (EMĮP 12 str. 1 d.).
Po to teismas privalo įteikti EMĮ atsakovui. EMĮ atsakovui įteikiamas asmeniškai, paštu ar elektroninėmis priemonėmis, kai atsakovas pasirašo gautą dokumentą ir jį grąžina (EMĮP 13 str.). Minėtas dokumentas gali būti įteikiamas ir kitiems asmenims, kurie gyvena su atsakovu, jo verslo patalpose, įsakymą paliekant atsakovo pašto dėžutėje, jį paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į atsakovo pašto dėžutę įdedant pranešimą, įteikiant paštu be patvirtinimo, jei atsakovo adresas yra valstybėje, kurioje išduotas EMĮ, ar elektroninėmis priemonėmis, kai automatiškai patvirtinamas pristatymas (EMĮP 14 str.
Atsakovas gali arba sumokėti reikalaujamą sumą, arba ją ginčyti. Jis gali per 30 dienų pateikti prieštaravimą dėl EMĮ (EMĮP 16 str. 1-2 d.). Tokiu atveju ieškovas gali pasirinkti vieną iš šių galimybių: arba paprašyti perduoti bylą įprastam civilinių bylų teismui, kad jis bylą nagrinėtų pagal tos šalies nacionalinę teisę, arba paprašyti ją nagrinėti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, arba paprašyti ją nutraukti (EMĮP 17 str.
Jeigu atsakovas nepateikia prieštaravimo, EMĮ automatiškai tampa vykdytinu. EMĮ išduodantis Teismas nedelsdamas paskelbia EMĮ vykdytinu naudodamas EMĮP pateiktą G standartinę formą (EMĮP 18 str.). EMĮ kopija ir prireikus vertimas turi būti nusiųsti valstybės narės, kurioje jis turi būti vykdomas, teisėsaugos institucijoms.
Svarbu paminėti, kad EMĮ kitose ES valstybėse pripažįstamas ir vykdomas nereikalaujant vykdytinumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės prieštarauti jo pripažinimui, t. y. Taigi EMĮ yra greita ir paprasta priemonė atgauti skolas iš Lietuvos skolininkų, kurie yra išvykę į kitas ES valstybes.
Europos Vykdomasis Raštas (EVR)
Europos vykdomasis raštas (EVR) - tai paprasta procedūra, kuri gali būti taikoma neginčytiniems tarpvalstybiniams reikalavimams. Ši procedūra leidžia vienoje ES valstybėje paskelbtą teismo sprendimą dėl neginčytino reikalavimo lengvai pripažinti ir vykdyti kitoje ES valstybėje.
EVR taikymą reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau - Reglamentas).
Kad teismo sprendimas būtų pripažintas EVR, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Kreiptis į teismą, kuris priėmė sprendimą;
- Naudojant standartinę formą ir jei įvykdytos Reglamente nurodytos sąlygos, teismas kreditoriui išduoda EVR pažymėjimą;
- Teismo sprendimo peržiūros išimtiniais atvejais reikalavimo užtikrinimas.
Norint vykdyti EVR kitoje ES valstybėje, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Sprendimo, teisminio susitarimo ar autentiško dokumento kopiją (Reglamento 20 str. 2 d.);
- EVR pažymėjimo kopiją (Reglamento 20 str. 2 d.);
- Jei reikia, EVR pažymėjimo nuorašą arba vertimą (Reglamento 20 str. 2 d.).
Vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis ES valstybės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais (Reglamento 20 str.
Taigi jei skolininko skola susidarė Lietuvoje, kreditorius gali kreiptis išduoti EVR į atitinkamą Lietuvos teismą. Tam, kad EVR būtų efektyvi ir veiksminga priemonė skolos išieškojimui, kreditorius turi žinoti, į kurią ES valstybę yra išvykęs skolininkas ir jo tikslią gyvenamąją vietą toje ES valstybėje. Priešingu atveju, gali kilti sunkumų skolininkui įteikiant dokumentus.
Tuo atveju, jei kreditorius žino ar bent numano, kurioje ES valstybėje gali būti skolininkas, kreditorius gali pateikti ES valstybės, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas, gyventojų registrą tvarkančioms institucijoms prašymą dėl skolininko gyvenamosios vietos nustatymo.
tags: #ieskinys #atsakovui #neturinciam #nuolatines #gyvenamosios #vietos