Testamentu Paliktas Turtas: Kas Tai Ir Kaip Tai Veikia Lietuvoje

Turbūt niekam ne paslaptis, kad gyvendamas ir dirbdamas kiekvienas žmogus sukuria, kitais būdais įsigyja materialaus ir nematerialaus turto. Žmonių kartų kaita yra natūralus reiškinys, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas iš mūsų. Taigi natūralu, kad tam tikrame savo gyvenimo tarpsnyje mums visiems iškyla natūralus klausimas - kam atiteks mano, mano šeimos turtas, mano žmonos, mano tėvų turimas turtas, kam atiduoti ar palikti šį turtą. Tai tikrai svarbūs mums žmogiškosios egzistencijos klausimai, į kuriuos nėra lengva surasti atsakymus ir, tuo pačiu, priimti teisingus sprendimus. Teisėje, teisininkų terminais kalbant, visa tai ką paminėjome, yra susiję su paveldėjimu.

Turbūt nesuklysime paminėję, kad seniausiai žmonijai žinomas turto ir kitokių gėrybių paveldėjimo instrumentas yra paveldėjimas pagal testamentą. Aptariant testamentų tvarkymo būdus, būtina paminėti, kad mūsų valstybėje, įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (šio kodekso penktajai knygai) nuo 2001 m. liepos 1 d., testamentai yra registruojami specialiame Testamentų registre. Šio registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvarkytojas - Valstybės įmonė Registrų centras.

Kas Yra Testamentas?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK) testamento apibrėžimo nepateikia. Teisės doktrinoje testamentas apibūdinamas kaip rašytinis, asmeninis, vienašalis, įstatymo nustatyta tvarka visiškai veiksnaus fizinio asmens - testatoriaus - laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius savarankiškai, laisvai nusprendžia jam priklausančio turto, taip pat asmeninių neturtinių teisių ir pareigų likimą, ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t.y. įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.

Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą.

Testamento Elementai

• Testamento subjektas: (fizinis asmuo pageidaujantis sudaryti testamentą).
• Testatoriaus valia: Tai yra reikšmingiausias testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymų nustatyta tvarka sudaryto sandorio elementas.
• Testamento turinys: Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę testamentu savo nuožiūra palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (LR CK 5.19 str. 1 d.).
• Testamento forma: Neatsižvelgiant į testamento rūšį, testamento forma visada turi būti rašytinė.

Testamento Subjektas

Testamentą turi teisę sudaryti:

• tik asmeniškai pats palikėjas (testatorius), t.y. jo negalima sudaryti per atstovą.
• tiktai fizinis asmuo, t.y. jo nesudaro juridiniai asmenys.
• tiktai veiksnus testamento sudarymo metu asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (LR CK 5.15 str. 2 d.).

Nepilnamečiai, išskyrus tuos, kurie yra emancipuoti (LR CK 2.9 str.) ar sudarę santuoką (CK 2.5 str. 2 d.) ir tokiu būdu įgiję civilinį teisinį veiksnumą, negali sudaryti testamento. Tačiau testamento galiojimui įtakos nedaro aplinkybė, kad po jo sudarymo testatorius buvo pripažintas neveiksniu šioje srityje, jeigu testamento sudarymo metu jo veiksnumas šioje srityje nebuvo apribotas.

Ar subjektas suprato savo veiksmų reikšmė yra dažniausiai pasitaikanti aplinkybė testamentų nuginčijimo bylose, kuomet kiti įpėdiniai siekia įrodyti testatorių buvus neadekvatų dėl ligos, alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo, įtampos, streso ir dėl to negalėjus suvokti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių.

Testatoriaus Valia

Tai yra reikšmingiausias testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymų nustatyta tvarka sudaryto sandorio elementas. Valia turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl turto paveldėjimo po jo mirties.

Testatoriaus valia - tai sudėtingas individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą.

Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys, kasdieniai įprasti elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai palieka vaikams turtą vienodai, lygiai arba palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia ir pan.

Be to, tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Ypatingai svarbu, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, testatoriaus valia, išreikšta testamente, būtų gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties.

Testamento Turinys

Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę testamentu savo nuožiūra palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (LR CK 5.19 str. 1 d.). Testatorius gali palikti visą savo turtą juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims (LR CK 5.19 str. 2 d.). Testatorius turi teisę testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (LR CK 5.19 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p., turinio prasme galioja tiktai tas testamentas, kurio turinys yra teisėtas ir suprantamas.

(1) Neteisėtas yra toks testamentas, kurio nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.). Viešoji tvarka paprastai apibūdinama kaip valstybėje pripažįstamų pagrindinių principų visuma, kuria grindžiama teisinė sistema ir valstybės bei visuomenės funkcionavimas, o gera moralė - kaip kultūringo, teisingo žmogaus minimalaus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos ir padorumo suvokimas.

(2) Nesuprantamu laikomas toks testamentas, kurio negalima suprasti ir nustatyti tikrosios testatoriaus valios, arba testamento turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą.

Remiantis kasacinio teismo praktika, kilus ginčui dėl testamente išreikštos valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertinamos testamento sudarymo ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė.

Testamento Forma

Neatsižvelgiant į testamento rūšį, testamento forma visada turi būti rašytinė. Forma papildomai priklauso nuo testamento rūšies - šiuo metu įstatymu yra pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai.

• Oficialieji testamentai - tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (LR CK 5.28 str. 1 d.).
• Asmeninis testamentas:tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią bei yra jo pasirašytas (LR CK 5.30 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas testamentas negali būti laikomas asmeniniu, nes jis turi būti surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas. Taip pat asmeninis testamentas negali būti surašytas ir kompiuterine technika.

Kada Reikalinga Sudaryti Testamentą?

Praktikoje yra daug atvejų ir situacijų, kuomet rekomenduotina apibrėžti paveldimo turto likimą testamentu, nes priešingu atveju, t.y. nesudarius testamento, turtas bus paveldimas pagal įstatymą (LR CK 5.11-5.14 str.) ir praktikoje tai gali sukelti teisinių/faktinių nepatogumų paveldėtojams.

Testamentą rekomenduotina sudaryti tais atvejais, kai yra paveldėtojų daugetas. Pavyzdžiui, testatorius turi kelis nekilnojamojo turto vienetus ir tris vaikus, kurie pretenduoja į palikimą. Tokiu atveju, jeigu būtų paveldima pagal įstatymą, vaikai paveldėtų kiekvieną nekilnojamąjį turto objektą lygiomis dalimis - po 1/3-iąją dalį. Bendraturčių atsiradimas apsunkintų vėlesnį disponavimą, naudojimąsi turtu ir galimai tarp jų sukeltų konfliktines situacijas. Siekdamas to išvengti, testamento sudarytojas gali paskirstyti turtą paveldėtojams, pavyzdžiui, kiekvienam paveldėtojui po vieną turto vienetą, tokiu būdu užkirsdamas kelią jų tarpusavio ginčams.

Jeigu paveldimo turto objektų yra mažiau negu paveldėtojų, testatorius gali testamentine išskirtine įpareigoti tą paveldėtoją, kuris gaus turto objektą natūra, kitam paveldėtojui išmokėti atitinkamą piniginę kompensaciją arba įpareigoti parduoti tą turtą ir lygiomis dalimis paskirstyti gautus pinigus tarp paveldėtojų.

Testamentą siūlytina sudaryti ir tais atvejais, kai asmuo yra sudaręs antrą (atitinkamai trečią ir t.t.) santuoką ir pirmoje (atitinkamai - ankstesnėje) santuokoje turi vaikų. Tokiu atveju paveldint turtą pagal įstatymą palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldėtų kartu su pirmos eilės įpėdiniais, t.y. vaikais iš, pavyzdžiui, pirmosios santuokos. Vadinasi, antrasis sutuoktinis įgytų bendrosios nuosavybės teisę į turtą kartu su šiais vaikais, kas (kaip rodo ginčų praktika) labai dažnai sukelia konfliktines situacijas bei apsunkina disponavimą, naudojimąsi paveldėtu turtu.

Dėl šios priežasties vertėtų paveldimą turtą paskirstyti tarp antrojo sutuoktinio ir vaikų iš pirmosios santuokos testamentu, pavyzdžiui, kiekvienam iš jų paskirstant po atskirą turto vienetą. Kaip minėta pirmuoju atveju, jeigu paveldimo turto vienetų yra mažiau negu paveldėtojų, testatorius gali testamentine išskirtine įpareigoti tą paveldėtoją, kuriam bus paliktas testamentu atskiras turto objektas natūra, kitam paveldėtojui išmokėti atitinkamą piniginę kompensaciją arba įpareigoti parduoti tą turtą ir lygiomis (arba nelygiomis) dalimis paskirstyti gautus pinigus tarp paveldėtojų.

Testamentas sudarytinas ir tuomet, kada vykdomas verslas ir siekiama jį išsaugoti po testatoriaus mirties. Tenka sutikti, jog ne visada paveldėtojai pagal įstatymą (vaikai ar įvaikiai, tėvai ar įtėviai, vaikaičiai, seneliai, provaikaičiai, broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės) po palikėjo mirties imasi tinkamai rūpintis paveldėtu verslu. Vertybinius popierius ar kitą verslo kapitalą po mirties verta palikti tam asmeniui, kuris gebėtų toliau vystyti verslą, pavyzdžiui, savo verslo partneriui ar kitam kompetentingam asmeniui.

Tuo pačiu testamentu galima įpareigoti verslą paveldėjusį asmenį mokėti dividendus ar kitą piniginį ekvivalentą asmenims, kurie yra įstatyminiai įpėdiniai, tokiu būdu ir apsaugant verslą, ir užtikrinant įstatyminių įpėdinių gerovę.

Testamentas reikalingas ir tuomet, kai turtą norima palikti visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams. Jeigu testatorius nenori, kad visas turtas ar jo dalis atitektų įstatyminiams įpėdiniams, vadovaujantis LR CK 5.26 str. 1 d., jis visą savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Tokio turto įpėdiniu gali būti paskirtas ir juridinis asmuo, kuris bus įsteigtas vykdant testatoriaus valią.

Siūlytina sudaryti testamentą ir tuo atveju, jeigu testatorius nori, kad jo turtą po mirties paveldėtų tik atitinkami asmenys, kurie nebūtinai yra paveldėtojai pagal įstatymą. Vadovaujantis LR CK 5.19 str. 3 d., testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.

Testamento Sudarymas Ir Jo Galiojimas

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ginčų tarp šeimos narių - palikimo dalybos. Nors teisės aktai ir numato, kam ir kokiomis dalimis atiteks palikėjui priklausęs turtas ir su juo susiję įsipareigojimai, tačiau visa tai dažniausiai neišsprendžia galimų konfliktų tarp artimųjų giminaičių. Testamentas yra suprantamas kaip vienašališkas, asmeninio pobūdžio sandoris, leidžiantis pačiam palikėjui sureguliuoti po jo mirties palikimu tapsiančių vertybių paskirstymą savo įpėdiniams.

Palikėjas savo turtą testamentu gali padalinti įvairiai - įstatymas suteikia galimybę pačiam palikėjui nuspręsti, kas ir kokiomis dalimis paveldės jam priklausantį turtą, ar įpėdiniams pagal įstatymą bus paliktas visas palikėjui priklausantis turtas, ar tik jo dalis ir kt. Įstatymas taip pat suteikia teisę palikėjui savo artimuosius giminaičius (vaikus, tėvus, brolius, seseris ir kt.) palikti be palikimo ir jį testamentu užrašyti su giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims, visuomenei naudingiems tikslams ar labdarai.

Tačiau šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymas užtikrina palikėjo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui ir tėvams (įtėviams) teisę į privalomąją palikimo dalį nepaisant testamento turinio, jeigu jiems palikėjo mirties diena yra reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju jie paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu jiems nėra paskirta daugiau.

Oficialus Testamentas

Oficialus testamentas yra sudaromas nuvykus pas bet kurį notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Toks testamentas yra sudaromas raštu - jame yra nurodoma testamento sudarymo vieta, laikas, patvarkymai dėl turto padalinimo įpėdiniams po testatoriaus mirties. Svarbu žinoti tai, jog informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Lietuvos notariato įstatymo 14 str. 1 d. vienareikšmiškai nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą.

Tokia tvarka patvirtinto testamento sudarymo faktas tampa neginčytinas ir jam visada yra taikoma pirmenybė atsiradus priešpriešų su testatoriaus ar kito asmens turimu testamento egzemplioriumi (CK 5.28 str.

Asmeninis Testamentas

Įstatyme taip pat yra numatyta galimybė sudaryti testamentą ir nevykstant pas notarą. Toks testamentas yra vadinamas asmeniniu. Jį galima sudaryti bet kurioje vietoje, t.y. namuose, ligoninėje, globos įstaigoje ir kt. Asmeninis testamentas yra laisvos formos raštas, kuris gali būti surašytas ant paprasto balto popieriaus lapo ir jis neprivalo būti pateiktas notarui tvirtinti.

Pagal pirmąją sąlyga testatorius asmeninį testamentą privalo surašyti pats, savo ranka. Įstatyme nėra numatyta išimčių, kada asmeninį testamentą už testatorių galėtų surašyti kitas asmuo, jei testatorius pats negali to padaryti.

Pagal antrąją sąlygą testamento sudarymo data ir laikas yra reikšmingi nustatant testatoriaus sveikatos būklę testamento sudarymo metu, t.y. Data ir laikas taip pat yra reikšmingi tais atvejais, kuomet paaiškėja, kad testatorius buvo sudaręs kelis testamentus. Tokiu atveju galioja tas testamentas, kuris buvo surašytas pirmiau. Testamento sudarymo vietos nurodymas yra reikšmingas nustatant testamento turiniui ir formai taikytina teisę.

Pagal trečiąją sąlygą testatorius privalo testamente išreikšti savo valią dėl įpėdiniams atiteksiančio jo turto, t.y. Ketvirtoji sąlyga yra susijusi su testamento autentiškumo patvirtinimu, t.y. testatorius privalo pasirašyti testamente. Įstatymas nenustato vietos, kurioje turėtų būti padėtas testatoriaus parašas. Todėl testamentą galima pasirašyti bet kurioje jo vietoje. Jeigu testamentas nėra pasirašomas - jis bus laikomas negaliojančiu (CK 5.30 str.

Sudarius asmeninį testamentą testatorius gali perduoti jį saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. Jeigu asmeninis testamentas po jo sudarymo nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, tokiu atveju per vienerius metus po testatorius mirties būtina pateikti asmeninį testamentą teismui patvirtinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas įgyja teisinę reikšmę tik po testatoriaus mirties.

Kurią iš aukščiau aptartų testamentų formų reikėtų pasirinkti - kiekvienas gali nuspręsti individualiai. Tačiau, siekiant, kad testamente paskutinė testatoriaus valia būtų tinkamai išreikšta bei vėliau ir įgyvendinta, yra rekomenduojama sudaryti oficialų testamentą kreipiantis į notarą. Notaras, kaip profesionalus teisininkas, gali padėti asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, tinkamai suformuluoti testamento turinį, patarti testatoriui įvairiais teisiniais klausimais dėl turto paskirstymo įpėdiniams ir kt.

tags: #testamentu #paliktas #turtas