Įsivaizduokite situaciją: esate išvykę atostogauti į užsienį, o Lietuvoje reikia pasirašyti svarbią sutartį. Arba jūsų senelė dėl sveikatos problemų negali pati nueiti į banką ar tvarkytis dokumentų. Draugas paprašo jūsų padėti parduoti jo butą, nes pats gyvena užsienyje. Pasak teisininkų, tokių situacijų sprendimas vienas - įgaliojimas.
Įgaliojimas - tai rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti teisinius veiksmus kito asmens vardu. Pirmiausia, įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens (atstovaujamojo) valios. Išdavęs įgaliojimą atstovaujamasis vadinamas įgaliotoju, o gavęs įgaliojimą atstovas - įgaliotiniu. Atstovo sutikimas nereikalingas įgaliojimo išdavimui ir įsigaliojimui, tačiau įgaliotinis gali atsisakyti jam suteiktų teisių.
Įgaliojimo Formos ir Reikalavimai
Kad įgaliojimas galiotų, jis turi būti surašytas kaip atskiras rašytinis dokumentas ir pasirašytas paties įgaliotojo - to, kuris leidžia kitam veikti savo vardu. Kai kuriais atvejais įstatymas reikalauja ir notaro patvirtinimo.
Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems reikalinga notarinė forma, t. p. nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti, ir įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniams asmenimis (išskyrus atvejus, jei įstatymas numato kitos formos įgaliojimą), turi būti tvirtinami notaro.
Karių įgaliojimus gali patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadai (viršininkai), laisvės atėmimo vietose esančių asmenų - laisvės atėmimo vietų vadovai, su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose jūrų laivuose esančių asmenų - laivų kapitonai (šie įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems).
Įgaliojime turi būti nurodoma sudarymo data (jei nėra, įgaliojimas negalioja). Juridinio asmens įgaliojimą turi pasirašyti jo vadovas ir uždėti antspaudą, jei privalo jį turėti.
Teisininkas taip pat pažymi, kad įgaliojimuose turi būti tiksliai suformuluotos teisės, kurios suteikiamos įgaliotam asmeniui. Įstatymas neleidžia nurodyti abstraktaus teisių turinio. Pavyzdžiui negalima nurodyti, kad įgaliojimas suteikiamas visiems galimiems teisiniams veiksmas atlikti. Įgaliojime turi būti nurodytas baigtinis ir išsamus suteikiamų teisių sąrašas.
Įgaliojimo Rūšys
Įgaliojimų būna įvairių - nuo vienkartinių iki tokių, kurie suteikia daugiau galios:
- Vienkartinis (paprastasis) įgaliojimas - tai toks, kuris skirtas vienam konkrečiam veiksmui.
- Bendrasis įgaliojimas - kai norite, kad kažkas padėtų rūpintis jūsų turtu, jį saugotų ar tvarkytų kasdienius su tuo susijusius reikalus.
- Specialusis įgaliojimas - skirtas tam tikros srities veiksmams.
Įgaliojimai taip pat gali būti išduodami vienam žmogui arba keliems. Jei skiriate vieną konkretų asmenį - tai vadinama atskiruoju įgaliojimu.
Etnografinės medžiagos rinkimas kaip studentų žinių įtvirtinimo priemonė
Įgaliojimo Galiojimo Terminas
Dar vienas svarbus dalykas, pasak AVOCAD teisininko, yra įgaliojimo trukmė. Jis gali būti terminuotas (kai aiškiai nurodoma, iki kada galioja), arba neterminuotas. Tačiau jeigu terminas neparašytas, įstatymas vis tiek riboja jo galiojimą - toks įgaliojimas automatiškai galioja tik vienerius metus nuo jo išdavimo dienos.
Įgaliojimas gali būti terminuotas ir neterminuotas. Jei terminas nėra nurodytas, įgaliojimas galioja 1 metus nuo jo sudarymo dienos.
Įgaliojimo Panaikinimas ir Pasekmės
Įgaliojimai nėra amžini. Jie pasibaigia įvairiais atvejais - kai baigiasi jų galiojimo laikas, kai pats įgaliotojas nusprendžia jį panaikinti arba kai įgaliotinis atsisako jį vykdyti. Taip pat įgaliojimas pasibaigia nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė ar gavo įgaliojimą, ar iškėlus įgaliotajam juridiniam asmeniui bankroto bylą, įgaliojimą davusį ar jį gavusį fizinį asmenį pripažinus neveiksniu, ribotai veiksniu, nežinia kur esančiu ar jam mirus.
Teisininkas primena, kad pasibaigus įgaliojimui, tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis turi savo pareigas. Įgaliotojas turi atlyginti būtinas išlaidas, kurias įgaliotinis patyrė vykdydamas jo pavedimą - nebent iš anksto buvo susitarta, kad tai bus daroma neatlygintinai. Įgaliotojas taip pat turi pareigą informuoti apie įgaliojimo pabaigą - ypač jei jis pats jį panaikina arba įgaliojimas pasibaigia dėl jo mirties ar teisinio statuso pasikeitimo. Tokiu atveju apie tai turėtų pranešti įpėdiniai.
Tuo tarpu įgaliotinis privalo grąžinti dokumento originalą - jei to padaryti negali, tai turi atlikti jo teisių perėmėjai. Be to, įgaliotinis turi atsiskaityti su įgaliotoju: suteikti visą informaciją apie tai, kaip vykdė pavedimą, kokius veiksmus atliko, kokius dokumentus pasirašė ir ką gavo įgaliotojo vardu.
Įgaliotojui panaikinus įgaliojimą, įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas. Įgaliotojo ir jo teisių perėmėjų teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti tretiesiems asmenims.
Pagrindinės Įgaliojimo Charakteristikos
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Forma | Rašytinė, tam tikrais atvejais notarinė |
| Terminas | Terminuotas arba neterminuotas (bet ne ilgiau kaip 1 metai, jei nenurodyta kitaip) |
| Rūšys | Vienkartinis, specialusis, bendrasis |
| Panaikinimas | Įgaliotojo valia, įgaliojimo termino pabaiga, įgaliotojo ar įgaliotinio mirtis ir kt. |
Tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis turi savo teises ir pareigas, kurias būtina žinoti, norint tinkamai naudotis įgaliojimo institutu.
tags: #igaliojimas #tvarkyti #bendra #turta