Ar byloje šalis turi galimybę savo teises gintis nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, kai šalys yra pasirašiusios sutartį? Siekiant atsakyti į šį klausimą, būtina išanalizuoti nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas ir teismų praktiką šiuo klausimu.
Nepagrįsto praturtėjimo instituto reglamentavimas ir taikymo sąlygos
Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y.
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos:
- Turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų.
- Turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.
- Turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.
- Atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
- Nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.
- Šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.
- Ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Administracinis Lietuvos žemėlapis
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas.
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.
Sutartiniai santykiai ir nepagrįstas praturtėjimas
Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.
Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.
Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 konstatuota, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė (patikslintu priešieškiniu prašydama teismo priteisti iš ieškovės 10 793,10 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, nurodydama, kad ji yra permokėjusi ieškovei 10 793,10 Eur, nes nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio ieškovė neteisingai skaičiavo ir skirstė pastate esančias patalpų naudotojams patirtas komunalinių paslaugų išlaidas, t. y.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, priešieškinio pagrįstumui spręsti nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo dydžio nustatymu.
Teismams, neatskleidus bylos esmės, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis liko neišspręstas atsakovės priešieškinio pagrįstumo klausimas, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Praktinis pavyzdys: Klaipėdos apygardos teismo byla
Civilinė byla Nr. e2-1314-460/2016 (Proceso Nr. 2-57-3-00380-2016-7) iliustruoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo ieškovės RUAB „Memel City Projects“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Valeksa“ ieškinį atsakovei UAB „Skaneva“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 57924,00 Eur dydžio be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-11 nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo administratoriui patikrinus ieškovės buhalterinę apskaitą, nustatyta, kad pagal du kasos orderius buvo paimtas 57924,00 Eur avansas atsakovės naudai.
Abiejuose orderiuose mokėjimo pagrindas įvardintas kaip avansas pagal sutartį, tačiau jokios sutarties, kuri būtų sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės administratoriui rasti nepavyko. Siekiant apginti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus ši suma turėtų būti priteista iš atsakovės.
Teismas konstatavo, kad nors kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad avansas mokėtas pagal sutartį, tačiau ieškovės restruktūrizavimo administratorius sutarties, kurios pagrindu atsakovei išmokėtas 57924,00 Eur avansas, patikrinus buhalterinius dokumentus nerado.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors ieškinys bei jo priedai įteikti tinkamai, įrodymų, prieštaraujančių ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, nesutikimo motyvų su ieškiniu nepateikta. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 57924,00 Eur dydžio be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo kaip pagrįstas tenkintinas.
Buhalterinė apskaita
Ieškovė taip pat prašo priteisti procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta atsakovo pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Iš atsakovės priteistina į valstybės biudžetą 1085,00 Eur žyminis mokestis.
Atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės - priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai).
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų.
Tiek priešieškinis, tiek atsiliepimas į ieškinį yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui, pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę - reiškiant priešieškinį.
Atsakovas, reikalaudamas padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, formulavo naujus turtinius reikalavimus, už kuriuos, be kita ko, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-695/2022 patvirtina, kad atsakovas, reikalaudamas padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, formulavo naujus turtinius reikalavimus, už kuriuos turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis.
tags: #igyto #be #pagrindo #turto #priteisimo