Atgaivinti seną sodybą - įdomus, jaudinantis, tačiau kartu nemažai iššūkių reikalaujantis darbas. Kaimo sodybos įprastai žavi savo istorija, unikaliu dizainu bei ramybe. Nors naujai įrengti seną pastatą yra nelengva užduotis, tačiau turėdami aiškią viziją ir planą, sodybą paversite jaukia ir malonia erdve, kurioje kursite gražius prisiminimus su šeima, draugais.
Sodybos atnaujinimo darbai
Seną sodybą gali reikėti atnaujinti iš pagrindų. Senoje kaimo sodyboje gali nebūti mums mieste savaime suprantamų patogumų. Tokiu atveju, gali tekti atlikti reikiamus santechnikos darbus, naujai išvedžioti elektros instaliaciją. Kaimo sodybai, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, svarbus nuotekų valymo įrengimas, vandens tiekimui - efektyvus vandens siurblys.
Žinoma, išorės ir vidaus apdailos darbų kokybė priklausys nuo profesionalių ir savo sritį išmanančių meistrų, kuriais galėsite pasitikėti. Vienas svarbiausių momentų - pasirūpinimas tinkamu nuotekų valymu.
Interjero stilius ir medžiagos
Kurkite jaukią, šiltą atmosferą savo svajonių sodyboje. Verta rinktis kantri, provanso ar vintažinio stiliaus interjerą - svarbu, kad interjeras būtų bendro paveikslo tęsinys. Jeigu mėgstate minimalizmą - pritaikykite skandinaviško stiliaus interjero elementus.
Rekomenduojama naudoti natūralias medžiagas, tokias kaip medis, natūralus akmuo, tikros plytos, o tekstilėje - liną, medvilnę, odą ar vilną. Jei norisi kurti ramybės oazę, namo erdvėse rinkitės ramius, žemės tonų atspalvius ir juos derinkite su šviesiomis, pastelinėmis spalvomis. Taip kursite vientisumą ir harmoniją.
Baldų ir dekoro elementų pasirinkimas
Neretai į sodybą ar vasarnamį atkeliauja viskas, kas nebenaudojama namuose: baldai, užuolaidos, audiniai, kilimai ir įvairiausios smulkmenos. Specialistai pataria atsisakyti tokios praktikos ir nebekaupti - gyventi neapsikrovus nereikalingais daiktais daug lengviau. Tačiau ne visada ir ne visiems tai pavyksta.
Kartais turime tokių daiktų, kurie miesto namuose nebetinka, bet jie kelia atsiminimus ir išmesti tiesiog nesinori… Tik kad senų nudėvėtų daiktų kratinys nepuošia ir sodybų ar vasarnamių, o juk čia atvažiuojame pailsėti, tad ir aplinka turi atitikti mūsų poreikius - būti jauki, stilinga, leidžianti atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu. Bet išeitis yra - į viską turėtume pažvelgti kūrybiškai ir parodyti šiek tiek dėmesio tiems iš miesto atkeliavusiems ir ten nebepritampantiems daiktams.
Reikės dažų ir teptukų, siuvimo mašinos, plaktuko ir gero baldų pervilkėjo kontaktų. Dekoratyvius daiktus išrūšiuokite ir puoškite erdvę mažomis kompozicijomis. Svarbu, kad vienos kompozicijos daiktai turėtų ką nors bendra - formą, spalvą, funkcinę paskirtį. Derinkite aukštesnius ir žemesnius daiktus.
Sodybos svetainei užuolaidas galite pasiūti iš senų audinių ar užlaidų. Jei medžiagos atraiža per trumpa - priderinkite kontrastingą, bet stilistiškai tinkamą audinį ir prisiūkite apačioje. Prieš pradėdami dėlioti baldus ir smulkmenas, pirmiausia atkreipkite dėmesį į didžiąsias plokštumas - seni, nusilupinėję dažai ar keletą dešimtmečių nekeisti tapetai ant sienų jaukumo tikrai nepridės. Tad pirmiausia imkitės jų.
Sodybos apdaila
Senose trobose dažnai būna žemos lubos ir nedideli langeliai, sukurti didesnės erdvės pojūtį padės šviesus koloritas, tad sienoms perdažyti rinkitės baltą arba beveik baltą spalvą. Tapetus taip pat rinkitės neutralius, su smulkiais raštais arba vienspalvius.
Kad senas baldas atrodytų įdomiau, keletą stalčių galite nuspalvinti naudodami sendinimo techniką. Jei turite vandens pagrindo dažų likučių, nudažykite vieną plokštumą ir dažams neišdžiūvus patrinkite skepetaite.
Dekoruojant sodybą, galima išvengti naujų pirkinių. Sodyboje sukurkite atskirą kampelį sodo ir gėlyno reikalams. Kad visi būtini reikmenys visada būtų po ranka, iš senų užuolaidų ar lovatiesės pasisiūkite štai tokį smulkmenų laikiklį.
Vienovės skirtingų stilių ir laikotarpių baldams, įvairiu metu atkeliavusiems iš miesto, padės suteikti viena bendra ypatybė. Minkštuosius baldus galima pervilkti tokiu pačiu gobelenu, skirtingas kėdes - perdažyti ta pačia spalva. Taip sodybos interjero įvaizdis atrodys jaukus ir išbaigtas.
Dėliodami aksesuarus ir detales, iš pradžių juos surūšiuokite pagal spalvas, raštus, paskirtį. Taip išvengsite emocinio chaoso, kurį galėtų sukelti daug skirtingų daiktų vienoje vietoje. Kadaise iš miesto namų atkeliavusi miegamojo lova atrodys kaip nauja - tereikia šiek tiek patobulinti galvūgalį.
Tą nesunkiai galite padaryti patys. Nuėmę galvūgalį, porolonu uždenkite priekinę dalį, tuomet apverstą dėkite ant audinio, gerai jį įtempkite ir segikliais kraštuose prisekite prie blogosios galvūgalio pusės.
Sodybos saugumas ir privatumas
Pakankamai daug laiko pastaruoju metu praleidžiate ilsėdamiesi savo sodyboje, natūralios gamtos apsuptyje? Jums jau seniai pabodo kasdienis didmiesčio šurmulys ir jūs norite nuo viso to atitrūkti? Pirmiausia turėtumėte pasirūpinti savo sodybos privatumu ir saugumu. Net jei jūsų sodyba yra nutolusi nuo aplinkinių gyvenviečių, tai tikrai nereiškia, kad tvoros jūsų sodybai nereikėtų.
Priešingai, tai yra bene svarbiausias sodybos atributas. Jei savo sodybos teritoriją apjuosite tvirta ir kokybiška tvora, tuomet galėsite jaustis kur kas saugiau. Be to, į jūsų sodybos teritoriją neatklys ne tik pašaliniai žmonės, tačiau ir laukiniai gyvūnai. Todėl pasidomėkite, ką galėtų pasiūlyti šios srities specialistai ir pasirinkite jums palankiausią variantą.
Aplinkos sutvarkymas
Kai pasirūpinsite sodybos teritorijos apjuosimu tvora, taip pat daug dėmesio skirkite ir aplinkos sutvarkymui. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir sodybos vidaus. Jei ji jau labai seniai nebuvo atnaujinta, tuomet jums reikėtų atlikti remontą ir pasirūpinti tinkamu vidaus interjero sukūrimu.
Be abejo, nebūtina sukurti labai ištaigingą ir prabangų sodybos interjerą. Pakaktų, jei sukurtumėte jaukią ir malonią atmosferą, kurioje galėtumėte atsipalaiduoti ir pailsėti. Kuo jums bus komfortiškiau ir patogiau, tuo lengviau galėsite atsipūsti.
Modernios technologijos sodyboje
Todėl nemanykite, kad sodyboje jokiu būdu neturėtų būti jokių papildomų technologinių priemonių. Toks požiūris šiomis dienomis yra pakankamai atgyvenęs. Net ir ilsėdamiesi natūralios gamtos apsuptyje, galite naudotis įprastiniais kompiuteriniais ir elektroniniais prietaisais, kurie jums padeda gyventi kur kas efektyviau.
Šiuolaikinė sodyba nebėra tik tradicinių kaimo elementų rinkinys. Pastaraisiais metais vis populiaresnė kryptis - modernus, švarus interjeras, papildytas subtiliais kaimiško stiliaus akcentais, leidžia suderinti komfortą, estetiką ir autentišką atmosferą.
Modernios sodybos interjeras šiandien remiasi trimis principais: minimalizmu, natūralumu ir funkcionalumu. Svarbiausias tikslas - sukurti aplinką, kurioje šiuolaikinis patogumas susilieja su tradicinio kaimo namo dvasia. Daugelis interjero specialistų pabrėžia, kad toks stiliaus miksas išsiskiria tuo, jog modernumas suteikia struktūrą, o rustic detalės - šilumą.
Natūralios medžiagos ir spalvos
Natūralios medžiagos yra vienas stipriausių jungčių tarp modernaus interjero ir tradicinio kaimiško žavesio. Mediena dažniausiai tampa pagrindiniu akcentu. Šiuolaikinėse sodybose ji naudojama ne tik grindims, bet ir sienų apdailai, luboms, baldams ar nišoms. Rekomenduojama rinktis šviesių atspalvių medieną - ji išlaiko modernumo įspūdį, bet kartu primena tradicines kaimo sodybas.
Akmens masės stalviršiai, skalūno fragmentai, dekoratyvinis betoninis tinkas ar keraminės plytelės taip pat natūraliai įsilieja į modernų rustišką stilių. Modernus sodybos interjeras remiasi ramia, natūralia spalvų gama, kurią sudaro žemiški tonai - smėlio, molio, švelniai pilki, rusvi, alyvuogių. Šios spalvos kuria jaukumą ir dera su natūraliomis medžiagomis.
Norint išlaikyti balansą, interjero dizaineriai rekomenduoja vadovautis taisykle: 70 % neutralių tonų, 20 % natūralių faktūrų, 10 % akcentinių spalvų.
Erdvės planavimas ir kaimiški akcentai
Moderniose sodybose dažniausiai pasirenkamas atviro plano išdėstymas - sutapdinamos svetainės, valgomojo ir virtuvės zonos. Tačiau mažesnėse sodybose būtina itin kruopščiai suplanuoti funkcines zonas, kad nebūtų prarastas patogumas. Norint, kad modernus interjeras neprarastų sodybai būdingo jaukumo, būtina įtraukti kelių tipų kaimiško žavesio akcentus.
Vienas populiariausių akcentų yra sendinto medžio elementai: sijų fragmentai, stalai, lentynos, langinių imitacijos ar durys. Interjerą praturtina ir kalviški metaliniai akcentai - juodi rankenėlės, šviestuvų korpusai, turėklai, kabliukai. Taip pat verta apsvarstyti lininius ir vilnonius tekstilės gaminius: pagalvėles, pledus, užuolaidas, lovatieses.
Technologijų integravimas
Šiuolaikinės technologijos gali harmoningai susilieti su rustic estetika, jei jos integruojamos protingai ir subtiliai. Pagrindinis principas čia paprastas: technologijos turi veikti, bet netapti akivaizdžia interjero detale.
Kaip technologijas integruoti taip, kad jų „nesimatytų“?
- Išmanūs namų valdymo įrenginiai montuojami sienoje, parenkant tonaliai derančias apdailas - medžio, lino ar matinio metalo.
- Buitinė technika slepiama už medinių arba natūralios tekstūros fasadų, kad neišsiskirtų moderniu blizgesiu.
- Apšvietimas kuriamas sluoksniais: paslėptas LED, lubiniai šviestuvai ir akcentiniai apšvietimo taškai šiltos baltos spalvos.
- Šildymo ir saugumo sistemos tampa praktiškai nematomos, kai jų valdikliai yra integruoti į sienos struktūrą.
Tokiu būdu moderni įranga ne tik nenukonkuruoja rustic stiliaus, bet ir jį papildo - tampa nematoma, tačiau gyvybiškai svarbia kasdienio komforto dalimi. Šio stiliaus dekoravimo filosofija paprasta: geriau keli išraiškingi, istoriją turintys akcentai, nei daugybė atsitiktinių detalių.
Puikus pasirinkimas - senovinės nuotraukos, rankų darbo keramika, medinės skrynios, mamos ar močiutės megzti tekstilės gaminiai, perdirbto medžio lentynos ar autentiški buities reikmenys. Svarbu vengti perkrovos: kiekviena detalė turi turėti savo funkciją arba estetinį pateisinimą.
Modernus sodybos interjeras su kaimiško žavesio akcentais leidžia pasiekti idealų balansą tarp komforto, estetikos ir tradicinės dvasios. Renkantis stilių svarbu neperkrauti erdvių, išlaikyti proporcijas ir laikytis natūralumo principų.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kaip suderinti modernų ir kaimišką stilių sodyboje?
Rinkitės neutralią spalvų gamą, natūralias medžiagas ir vos kelis rustic akcentus. Modernūs paviršiai suteikia struktūrą, o kaimiški elementai - šilumą, todėl svarbiausia išlaikyti balansą. - Ar galima naudoti skirtingas medžio faktūras interjere?
Taip, bet rekomenduojama derinti skirtingas medžio faktūras ir atspalvius. Per daug vienodos medienos gali atrodyti monotoniškai, todėl verta įvesti tekstilės ar akmens elementų. - Kiek dekoracijų turėtų būti modernioje sodyboje?
Vadovaukitės principu „mažiau yra daugiau“. Rinkitės prasmingus, istoriją turinčius daiktus ir venkite perteklinių dekorų. Akcentus naudokite tik strateginėse vietose. - Ar tinka modernūs šviestuvai kaimiškame interjere?
Taip, jei pasirenkami šiltos baltos šviesos šviestuvai ir subtilaus dizaino korpusai. Integruotas LED apšvietimas puikiai papildo natūralias medžiagas. - Kokios dažniausios klaidos įrengiant modernią sodybą?
Dažniausios klaidos - per ryškūs kontrastai, per daug dekoracijų, neapgalvotas zonavimas ir prastos kokybės medžiagų naudojimas. Svarbu išlaikyti vientisą, natūralią estetiką.
Tradicinės sodybos išsaugojimas
Įsigijusiems sodybą ir norintiems išsaugoti jos etno architektūros paveldą, arba naujomis statybomis saugomose teritorijose, gal būt pravers patarimai ir rekomendacijos, kurie padės išsaugoti tai kas dar išlikę, arba pasirinkti teisingą sprendimą, projektuojant namus ir statant naujus pastatus.
Jeigu sodyba sena ir joje išlikę senų pastatų, gerbiantis paveldą savininkas, pirmiausia, turėtų sustabdyti senųjų pastatų nykimą, suremontuodamas pastatų stogus, apsaugodamas pastato konstrukcijas nuo drėgmės. Prieš kviečiant į pagalbą specialistą, reikėtų pasidomėti sodybos istorija, surinkti kiek imanoma daugiau senų nuotraukų, menančių sodybos ir joje gyvenusių žmonių praeitį, apklausti ir fiksuoti dar gyvų sodybos amžininkų pasakojimus.
Tai leistų nustatyti - kiek ir kokių pastatų buvo sodyboje, kur ir kaip jie buvę pastatyti. Sekantis etapas - kartu su specialistu, naudojantis surinkta sodybos istorine medžiaga, įvertinant esamą situaciją (išlikusių pastatų vertę, reljefą, kraštovaizdį), nustatyti - kiek sodybos išplanavimas ir pastatų architektūra yra artimi tradicijai, kur stipriosios pusės.
Kiekvienas projektuotojas, kartu su savininku, prieš pradedant projektavimo darbus, turėtų iš anksto numatyti sodybos plėtojimo perspektyvą, projekte nepažeisti buvusio išplanavimo principų, o esant poreikiui statyti naujus, kitos funkcinės paskirties pastatus, dėstyti sklype prisilaikant tradicinių išplanavimo principų.
Jeigu kuriama visiškai nauja ūkininko ar kaimo turizmo sodyba, reikia vadovautis tais pačiais tradicinės sodybos išplanavimo principais, naudoti tradicines medžiagas, aišku, kūrybiškai pritaikant šiuolaikinėms reikmėms, nesibaiminant naudoti modernią įnžinerinę įrangą. Parenkant sodybos vietą (rekomenduotinas dydis - apie 1 ha), neabejotinai, pirmenybę reikėtų teikti vietoms, kuriose kažkada yra buvusios sodybos, o parenkant naujas vietas - vadovautis tradicija.
Sodybos pastatai
Jeigu senoje sodyboje yra išlikusių autentiškų pastatų, kurių stovis, dažnai, apgailėtinas, pirmiausia reikėtų sustabdyti jų irimą, sutvarkant stogus, apsaugant atviras medines konstrukcijas nuo tiesioginio atmosferinio poveikio. Sekančiame etape, savininkai, kartu su projektuotojais, vadovaudamiesi išlikusia istorine medžiaga (senomis fotonuotraukomis, pasakojimais ir kt.), analizuoja esamą situaciją, nustato, kas senuosiuose pastatuose saugotina, aiškiai suformuluojama naują funkciją, kuriai bus siekiama pritaikyti esamus pastatus.
Atsižvegiant į savininko pageidavimus ir finansines galimybes, numatoma sodybos perspektyva, renovavimo, rekonstrukcijos ir naujų statybų eiliškumas.
Tradicinės ir šiuolaikinės architektūros dermė
Renovuojant, rekonstruojant senuosius trobesius, siekiant pritaikyti naujai, šiuolaikiškai paskirčiai, visada reikėtų atsiminti, kad:
- jeigu pastatas (neįtrauktas į valstybinį saugotinų pastatų registrą) gerai išsilaikęs, jame yra autentiškų, orginalių detalių, reikėtų jį, besalygiškai, saugoti;
- autentiškos senosios konstrukcijos visada vertingesnės už naująsias, todėl reikėtų stengtis jų išsaugoti kiek įmanoma daugiau (dalinai pažeistas puvinio ar kt. - protezuoti, ar pakeisti analogiško laikmedžio sveika mediena, arba naudoti efektyvias šiuolaikines naujos medienos sendinimo priemones;
- ten, kur neimanoma nieko išsaugoti, naudoti atstatymo būdą, siekiant pilnai atkartoti buvusio pastato proporcijas ir išplanavimą (jeigu savininką tenkina ankstesnė ar dalinai pakeista funkcija), arba (jei reikalingas visiškai kitos funkcinės paskirties pastatas) siekti, kad nors išorinis pastato kevalas būtų tapatus arba artimas buvusiam pastatui.
Pataruoju atveju laisviau galima elgtis su išplanavimu, nebijoti naudoti šiuolaikišką inžinerinę įrangą, išnaudoti erdves pastogėje, įrengiant papildomas patalpas, tik patalpų natūraliam apšvietimui įrengti nevertėtų piktnaudžiauti trikampiais, lenktais ar kt. stogeliais, geresnis varijantas - stogo plokštumoje įmontuoti šiuolaikiški stoglangiai, kurie mažiau darkytų bendrą pastato siluetą.
Aukščiau minėti principai taikytini (renovuojant, keičiant išlikusių autentiškų pastatų funkcinę paskirtį) tiek gyvenamiesiems, tiek ūkinės paskirties pastatams. Kiekvienu konkrečiu atveju - neišvengiama kūrybinė interpretacija.
Projektuojant ir statant naujus pastatus senoje, arba naujai parinktoje sodyboje, kai tikslas - išsaugoti, tęsti, arba, nors, imituoti tradiciją, reikėtų laikytis architektūrinių tradicijų. Architektūriniu požiūriu, ypač, svarbu, kad naujai projektuojamų namų ir statomų pastatų tūriai, jų proporcijos, siluetai, naudojamos statybinės medžiagos bei jų koloritas būtų tapatūs arba artimi tradicinei architektūrai.
Tradicinės architektūros požiūriu, naujai pastatytų pastatų vertė visada bus didesnė, jeigu:
- atitinkamos funkcinės paskirties pastatų vieta sodyboje, jų išplanavimas bus tapatūs arba artimi tradicijai;
- bus naudojamos tradicinės statybinės medžiagos, jų paruošimo, apdorojimo būdai, tradiciniai konstrukciniai mazgai, statybos metodai ir apdailos būdai;
- nebus vengiama saikingų tradicinių (naujai sukurtų arba kopijuotų) eksterjero puošybos elementų;
- pastatų interjeruose bus mūrijamos tradicinės krosnys su pakriautėmis ir šildymo sienutėmis, apstatymui bus naudojami autentiški, arba kopijuoti pagal analogus baldai ir kiti atributai (namų apyvokos daiktai, šventųjų ar kt, paveikslai ir pn.);
- visas esamų ir naujai pastytų pastatų kompleksas bus papildytas tradicinėmis mažosios architektūros formomis: tvoromis, vartais, šuliniais, bičių aviliais, koplytėlėmis, koplytstulpiais ar kryžiais, kastiniais prūdais ar tvenkiniais, tradiciniais želdynais, sodais, krūmynais, gėlių darželiais, pavienias medžiais ar jų grupėmis.
Jeigu rekonstruojamos ar naujai statomos sodybos užmanymas reikalauja visai kitos funkcinės paskirties pastatų, taikytini analogiški, tiek urbanistiniai, tiek architektūriniai principai, aišku, kūrybiškai juos interpretuojant. Šiuo atveju galimos ir imitacijos:
- kai mūro arba karkasinės sienos su papildoma termoizoliacija iš išorės ir vidaus aptaisomos natūralios medienos apkalais;
- kai stogams dengti, vietoje tradicinių natūralių medžiagų (šiaudų, skiedrų, gontų ar nendrių) naudojamos artimų joms atspavių (nuo pilko - iki rudai pilko) šiuolaikinės neįmantraus profiliavimo stogų dangos - bituminės čerpelės, betoninės ar keraminės čerpės, beasbesčiai banguoti lakštai ar valciniu būdu dengiama skarda;
- kai šiuolaikiniai masyvo ar klijuoto medžio langai su ištisiniais stiklo paketais viename rėme skaidomi į keturias ar šešias dalis priklijuojamais virš jų imituojančiais rėmus tašeliais;
- kai tradicinės šildymo sistemos krosnimis su šildymo sienutėmis keičiamos į modernų grindinį, arba orinį šildymą.
Bet kuriuo atveju, seno ir naujo dermė turi būti subtili, apgalvota. Tiek renovuojamuose ar rekonstruojamuose, tiek naujai statomuose pastatuose galima keisti ar kurti naujai vidaus patalpų išplanavimą, rengti lauko ir vidaus inžinerinius tinklus, montuoti šiuolaikišką inžinerinę įrangą, naudoti ir modernius statybos metodus, bei mechanizmus.
Nereikėtų, tik, naudoti nenatūralių, sintetinių medžiagų ir gaminių (vinilinių ir plastikinių lentelių, langų plastikiniais rėmais, ryškių spalvų ir įmantraus netradicinio piešinio durų), eksterjere vengti ryškių, nenatūralių spalvų, dažomi galėtų būti tik langų rėmai, apylangių apvadai, langinės, šventųjų skulptūrėlės koplytstulpiuose. Visas kitas medines patato dalis reikėtų apdoroti neblizgiais, tonuojančias, primenančiais seno medžio paviršių, arba netonuojančiais impregnantais ir palikti natūraliam senėjimui.
Šiuo atveju lemiančią reikšmę, leidžiančią priskirti sodybą ir pastatus tradicinei etno architektūrai, turėtų sodybos vieta ir išplanavimas, pastatų tūriai, proporcijos, siluetai, laiko išbandytų vietinių statybinių medžiagų panaudojimas, santūrus bendras (ypač stogų) koloritas, tradicinių mažųjų arhitektūros formų ir želdynų intarpai.
Sodybos aplinkos formavimas
Vasara - tai metas, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Tam labiausiai tinka sodybos, tačiau svarbu, kad šalia būtų ne tik skaidrus ežeras, bet ir pačiame name tvyrotų maloni atmosfera.
Sodybos vietą geriausia parinkti atsižvelgiant į aplinką: gamtos sąlygas, jau esančius statinius. Svarbu iš anksto apgalvoti visų statinių vietą - sodyba, pirtis, kubilas, terasa, kitos lauko pramogos. Taip pat derėtų apmąstyti proporcijas, kad, pavyzdžiui, svečių namelis nebūtų didesnis už pačią soybą. Be to, sodybos stilių privalu derinti prie kaimavietės tipo, sodybų užstatymo tankio ir kraštovaizdžio.
Sodybą reikėtų zonuoti: pastatais, tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves, atskirti reprezentacinę sodybos dalį nuo ūkinės. Nepamirškite, jog pastatai turi būti proporcingi ir geriausia, panašių atspalvių, tokiu būdu sukuriama harmonija, atsiranda vientisumas. Kadangi svarbiausia sodybos funkcija - gerai praleisti laisvalaikį, poilsiui skirtoje zonoje svarbu parinkti puošybos, smulkiosios architektūros bei gerbūvio elementus.
Jeigu gebate patys kurti baldus, raižyti medį, kurti rankdarbius, jūsų sodyba gali tapti svarbiausių susibūrimų centru. Kuo daugiau natūralių, derančių su aplinka, gamta detalių. Patartina vengti plastmasės, kuri atrodo nenatūraliai ir dirbtinai.
Prie dvišlaičių stogų skirtingų raštų skydų prikalimas irgi yra dažna etnografinių sodybų estetikos dalis. Stogo skliautai yra apkalami įstrižomis lentomis, iš jų komponuojami įvairūs dekoratyvūs raštai. Jei auginate gėles, turite jų darželį ar naudojate pakabinamas gėles, tai gali pasitarnauti kaip spalvinis akcentas.
Natūralios medžiagos ir baldai
Natūralios medienos naudojimas. Interjere tinka suolai gražiai išpjaustinėtomis atkaltėmis, įvairių formų ir konstrukcijų stalai, pagaminti iš natūralios medienos. Tuomet baldą puošia ne tik ornamentai, bet ir medžio rievės. Pavyzdžiui, svečiams tinkamas didelis stalas ir ilgi pasieniniai suolai. Miegojimui - medinės lovos, puoštos išpjaustinėtomis, tekintomis detalėmis. Patartina, jog lovų dugnas būtų medinis, čiužinys vilnonis.
Tie, kas išsaugojo didelę gryčią su senąja duonkepe krosnimi (arba ją atstato), tarp krosnies ir galinės namo sienos gali įsirengti nekilnojamą lovą. Žinoma, jaukumo suteikia ir interjero bei eksterjero vientisumas. Jei išorės apdailoje buvo naudota dekoratyvinių detalių - panašias galima naudoti ir viduje ant baldų, durų ar sienų.
Visgi geriausia tarpusavyje derinti medinius baldus: kėdes, suolus, stalus, lovas. Išskirtinumo suteikia antikvarinės interjero detalės: skrynios, komodos, spintelės, senoviški buitiniai rakandai.