Šiame straipsnyje nagrinėjamos taikos sutarties pakeitimo sąlygos, aktualumas, naujumas ir problematika. Skirtingi žmonių interesai ir pažiūros atsiskleidžia tenkinant savo poreikius, todėl, plėtojantis teisiniams santykiams, dažnai kyla konfrontacija, peržengiamos moralės, pagarbos, padoraus elgesio ir teisingumo ribos - sutrinka nusistovėjusi teisių ir pareigų pusiausvyra, socialinė harmonija, taika. Tai skatina išsamesnius tyrimus šioje srityje ir supratimą, jog taikos sutartis yra vienas instrumentų, kuris padeda mažinti teismų darbo krūvį, kuris yra ženkliai išaugęs. Tiesioginis išlaidų ir teisinių išteklių valstybinėse institucijose optimizavimas suteikia galimybę pasiekti maksimalius tikslus minimaliomis sąnaudomis, kas leidžia vystyti bei tobulinti kitas visuomenei aktualias socialines sritis.
Taika yra vienintelė galimybė užtikrinti santykių darną, abipusį supratimą, kiekvienam bendrus ir visiems skirtingus poreikius patenkinimą ir tolimesnę egzistenciją. Taikos objektas - tai karo tarp valstybių nebuvimas, neramumų ir savivaldžiavimo nebuvimas, valstybinės prievartos monopolis, religinė, socialinė taika ir kt.
Taikos sutarties institutas Lietuvoje iki šiol menkai nagrinėtas. Negausiuose lietuviškos kilmės mokslinės literatūros šaltiniuose randame dr. V. Milius pavardę ir jo straipsnį „Taikos sutartis Lietuvos privatinėje teisėje“, 2004 m. publikuotą periodiniame leidinyje „Justitia“, kuriame atskleidžiami bendri taikos sutarties bruožai. Šia tema domisi ir ją nagrinėja tokie užsienio šalių mokslininkai kaip David Spencer, Michael Brogan, Bruce L. Hay, Kathryn E. Aeva ir kt.
Magistrinio darbo tyrimo objektas yra taikos sutartys Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Magistriniame darbe yra naudojami tradiciniai jurisprudencijos metodai. Centrinę vietą darbe naudojamų tyrimo metodų sistemoje užima lingvistinis, teleologinis, loginės analizės, lyginamosios teisėtyros metodai. Taip pat remiamasi lietuvių ir užsienio autorių darbais, kitos literatūros, artimos temai, teorinės analizės, dokumentų, tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų ir teismų praktikos analizės, sisteminės analizės, statistinių duomenų analizės ir lyginamuoju metodais. Naudojantis abstrakcijos metodu, pateiktos išvados ir pasikėlimai, siekiant taikos sutarties instituto teismų praktikoje panaudojimo optimizavimo.
Civiliniai teisiniai santykiai lemia tai, jog dar nepatekusi į teismą „byla“ gali būti išspręsta „oficialiosios teisės erdvėje“, ir tik reta situacija persikelia į teismo posėdžių salę. Civilinio proceso teisės vadovėlio autoriai pateikia mintį, jog „tinkamas materialiosios teisės įgyvendinimas <...> pasiekiamas išsprendžiant tam tikrą konfliktą. <...> veiksmingiausias bet kurio konflikto sprendimo būdas yra jo šalių sutaikymas“.
Taikos samprata istoriškai iki šių laikų vystėsi įtakota antikos laikų taikos supratimo, religijos įtakos, Naujųjų laikų istorijos taikos suvokimo ir kt. istorinių aplinkybių. Vartojant žodį taika, šiandien turima omenyje sąvokos reikšmė, apibūdinanti būseną tarp žmonių, socialinių grupių ar valstybių, kai kylantys konfliktai išsprendžiami remiantis įtvirtintomis teisės normomis be prievartos. Taika apskritai yra apibūdinama kaip vertinga tylos būsena arba ramybė, kaip trukdžių ar neramumų ir, pabrėžtinai, karo padėties nebuvimas.
Romėnai kaip taikos sąvoką naudojo lotynišką apibrėžimą „pax“. Buvo skiriama namų, šeimos taika, taika tarp valstybių, taip pat religinė taika su dievais.
Viena iš priemonių taikos tikslų pasiekti yra taikos sutartis. Taikos sutarties institutas Lietuvoje iki šiol menkai nagrinėtas, toks nelygiavertis dėmesys stebina. Toks sprendimas bylinėjantis, įtvirtintas griežtas požiūris nuvilia suinteresuotus pasiekti kompromisą asmenis. Tokiu atveju įgyvendinamas principas „viskas arba nieko“, „laimėtojui atitenka viskas“.
Taikos Sutarties Sąlygos
Taikos Sutarties Samprata
Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Pagal Lietuvos Respublikos teisės normas, įtvirtinta tokia sutarties samprata: sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.).
Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Tokia situacija - natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrą problemos sprendimo būdą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., byla Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. }. v. AB „Stumbras“, byla Nr. 3K-3-347/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., byla Nr.
Šalys sudaryta taikos sutartis res judicata galią įgyja tik teismui ją patvirtinus (LR CK 6.985 str. 1 d.). Teismas tvirtina pateiktą taikos sutartį perkeldamas sudarytos taikos sutarties sąlygas į nutarties, kuria sutartis tvirtinama, rezoliucinę dalį tik prieš tai patikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms (LR CPK 42 str. 2 d.).
Teisės moksle sandorių galiojimo sąlygos ir reikalavimai civiliniams teisiniams santykiams konkretizuojami: „Sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikrų teisinių padarinių, t.y. šių civilinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.“ Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Sutarties Forma
Įstatyme įtvirtintas sutarties apibrėžimas (LR CK 6.154 str. 1 d.) lemia, kad sutarties egzistavimui pakanka šalių susitarimo. Prielaida tokiai išvadai yra ir LR CK 6.159 str. įtvirtinta įstatymų leidėjo pozicija, be kita ko, papildanti kodekse pateikiamą sutarties apibrėžimą, jog sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnūs šalių susitarimai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas.
Fakultatyvus (tik įstatymų nustatytais atvejais) sutarties galiojimą galintis lemti elementas - sutarties forma. Šiame skyriuje įtvirtinta nuostata dėl privalomos rašytinės taikos sutarties formos (6.983 str. 3 d.). Visgi negalime atskirti įstatyme reglamentuojamo civilinis teisinių santykių sureguliavimo instrumento ir jo panaudojimo praktinės situacijos rėmuose galimybių. Ar tokia žodine šalių sudaryta taikos sutartimi šalys galėtų remtis reikalaudamos viena iš kitos tinkamo prievolių vykdymo? Kyla natūrali priešprieša teisės aktuose įtvirtintoms sandorio sudarymo formos nesilaikymo pasekmėms ir galimai sumodeliuoti praktinei situacijai. Magistrantas mano, jog pateikiamas elementarus praktinis pavyzdys leidžia susimąstyti, ar įstatymų leidėjo įtvirtinta rašytinės taikos sutarties formos nesilaikymo pasekmė nėra pernelyg drastiška.
Įvertinkime ir tokios situacijos susiklostymo galimybę, kuomet šalys, jau vykdydamos žodiniu susitarimu įtvirtintos taikos sutarties nuostatas, vėliau sandorį įprasmina rašytine forma. Logiška teigti, kad tai, kas pagal susitarimą jau buvo įvykdyta iki jo išdėstymo raštu, nepraranda prasmės ir galios suinteresuotiems civilinis teisinių santykių subjektams (kontrahentams). Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybės. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ar tokios sutarties šalys neturėtų pareigos ją įforminti klausimu rašytine forma.
Tokio sureguliavimo likvidavimas yra pagrindinis tikslas, dažnai galintis būti pasiektas taikos sutartimi, kurios forma neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kasdienybėje apstu situacijų, kuomet civilinės teisės reglamentuojamų santykių sureguliavimas tarp šalių ne tik pasiekiamas, bet ir įgyvendinamas visiškai, taikos sutartimi, kurios neatspindi joks dokumentas. Šiuo atveju taikos sutarties rašytinės formos reikalavimo laikymasis įgyja svarbią įrodomąją reikšmę.
Taikos Sutarties Patvirtinimas Teisme
Vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų yra įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutartį buvimas. Tokia civilinės bylos nutraukimą reglamentuojanti įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata yra pateikiama CPK 293 str. 3 p. LR CPK 140 str. 3 d. įtvirtinta šalių teisė (kylanti iš jau minėto civilinio proceso dispozityvumo principo) bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. LAT yra išaiškinęs, jog „Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.“ Šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina vykdytinų dokumentų sąrašą.
Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: „pagal šio kodekso VI dalyje (aut. - LR CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“) išdėstytas taisykles vykdytini: <...> 4) teismo patvirtintos taikos sutartys“ (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Šiose teisės normose įtvirtinta teismo pareiga tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį priimti nutartį dėl bylos nutraukimo, ir joje nurodyti tvirtinamos taikos sutarties sąlygas (CPK 140 str. 3 d.). Šalių sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinama, ir priverstinai vykdytino dokumento ...
Advokatas H. Ivanauskas atkreipia dėmesį į teismų vaidmenį po procesinio sprendimo priėmimo: „Įsiteisėjęs teismo sprendimas to proceso dalyviams visada turi įstatymo galią bei privalo būti vykdomas nuo pat jo įsiteisėjimo dienos, tačiau susiklosčiusios objektyvios aplinkybės dažnai neleidžia to padaryti iš karto ar per priimtame sprendime nustatytą terminą. Siekiant socialiai reikšmingų tikslų bei socialinio teisingumo, teismui taip pat yra suteikta teisė spręsti dėl savo priimtų procesinių sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo, sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Šiuos klausimus teismas gali spręsti tiek savo iniciatyva, tiek suinteresuotos šalies prašymu.
PĮ 97 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas yra ypač svarbus, kadangi, atsižvelgiant į pirkimų esmę, sąlygos, įtvirtintos pirkimo-pardavimo sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę. Priešingu atveju kyla rizika, kad bus pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pirkimų principai, įskaitant, bet neapsiribojant, tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principai. Kitaip tariant, pirkimo sutarties neteisėtas (t. y. prieštaraujantis komentuojamame straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms) pakeitimas lemia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pirkimo sutarčių keitimo ribojimai iš esmės laikytini atitinkamų pirkimų principų išraiška.
Tačiau pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Kitaip tariant, pirkimo sutarties pakeitimai yra išimtys iš bendrojo sutarčių laisvės principo. Tokie pakeitimai yra galimi tik komentuojamame straipsnyje tiesiogiai nustatytais atvejais. Tuo tarpu CK nuostatos (bendrosios sutarčių keitimo taisyklės), sprendžiant dėl pirkimo sutarties šalių galimybės keisti sudarytą sutartį, taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialusis PĮ.
PĮ iš esmės reglamentuotos situacijos, kai šalys sutaria dėl pirkimo sutarties pakeitimo, o įstatyme įtvirtintos sąlygos joms tampa bendro sutarimo ribomis. Vis dėlto neatmestinos situacijos, kai šalys ne visiškai sutaria ne tik dėl pakeitimo konkretaus įvykdymo, jo teisėtumo ar kitų panašių aplinkybių, o apskritai laikosi skirtingos pozicijos dėl sutartinių santykių kaitos. Tokiems atvejams aktualus CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas sutarties keitimo dėl pasikeitusių aplinkybių institutas (rebus sic stantibus), kurio pagrindu viena šalis gali inicijuoti sutarties pakeitimą, o negavus tam pritarimo iš kitos šalies - kreiptis į teismą dėl jos sąlygų modifikavimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu gali būti netiesioginis (neakivaizdus), bet pripažintas ir tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį. Tai yra ne kiekvienas prašymas netaikyti sutarties nuostatų per se (savaime) reikš jų pakeitimą. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų aplinkybių sprendžiant dėl netesybų mažinimo kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimu sumažintos netesybos, nepriklausomai nuo to, kad jos įtvirtintos pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas.
PĮ 97 straipsnyje nereglamentuojami reikalavimai pakeitimų formai (jų įforminimo tvarkai). Taigi, rašytinė pirkimo sutartis gali būti pakeičiama tik rašytiniu šalių susitarimu (ar teismo sprendimu). Sutarties keitimo tvarkos nesilaikymas sukuria niekinio sandorio padarinius. LAT, spręsdamas klausimus dėl pirkimo sutarčių keitimo tvarkos nesilaikymo, yra išaiškinęs, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų.
Pabrėžtina, kad PĮ 97 straipsnyje įtvirtintos pirkimo sutarčių keitimo taisyklės taikomos tiek tarptautinės vertės, tiek supaprastintiems pirkimams. Taip pat svarbu pažymėti, kad pirkimo sutarčių keitimo nuostatoms, t. y. PĮ 97 straipsnio nuostatų taikymui, negalioja principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai reiškia, kad naudotis PĮ 97 straipsnio nuostatomis galima dėl visų pirkimo sutarčių, įskaitant tas, kurios buvo sudarytos iki 2017 m.
PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose yra nurodyti 4 (keturi) konkretūs atvejai (sąlygos), kada sudaryta ir galiojanti viešojo pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti teisėtai pakeista šalių susitarimu, nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros.
Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartyje gali būti nurodyta, kaip konkrečiai galės būti keičiama pirkimo sutartis. Pavyzdžiui, pirkimo sutartyje gali būti nustatyta, kad, padidėjus PVM tarifui, atitinkamai padidėjusiu PVM tarifo dydžiu bus padidinta ir pirkimo sutarties kaina. Tokiu atveju, įvykus sutartyje nurodytai sąlygai, t. y. padidėjus PVM tarifui, sutarties kaina automatiškai, be atskiro šalių susitarimo, padidėja.
Pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartyje šalys taip pat gali susitarti tik dėl keitimo srities, pavyzdžiui, šalys gali susitarti, kad sutartis gali būti keičiama dėl sutarties šalims taikomų mokesčių pasikeitimo. Tačiau tokiu atveju, įvykus sutartyje nurodytoms sąlygoms, bendrojo pobūdžio susitarimas bus ne pagrindas konkrečiai pakeisti sutartį, o prielaida sutarties šalims atskirai susitarti dėl pakeitimo apimties (turinio). Kitaip tariant, sutarties šalys sutartyje gali susitarti dėl konkrečių sričių, kuriose šalių susitarimu galimi pakeitimai.
Sąvoka aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai reiškia, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių).
PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl numatomų pirkimo sutarties pakeitimų aiškumo, tikslumo, nedviprasmiškumo neatitiktų, pavyzdžiui, tokios sutarties nuostatos: „Šalių susitarimu kainos gali būti peržiūrėtos“, „Pasikeitus kainoms rinkoje šalys turi teisę peržiūrėti kainas“, „Įvykus nenumatytoms aplinkybėms šalys gali pratęsti darbų terminą“.
PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra pateiktas baigtinis konkrečių pakeitimų ar pasirinkimo galimybių, kurie iš anksto tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai gali būti įtvirtinami pirkimo dokumentuose, sąrašas. Tačiau PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyti pagal šį punktą galimų pakeitimų ir (ar) pasirinkimo galimybių pavyzdžiai.
Pirkimo dokumentuose nustatant taisykles, susijusias su kainos peržiūra (priklausomai nuo pasirinkto sutarties kainos apskaičiavimo būdo, peržiūrima gali būti tiek kaina, tiek įkainis) tam, kad sutarties vykdymo metu dėl kainos pakeitimo nekiltų ginčų, turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, kurioms atsiradus bus atliekama peržiūra ir pakeitimai, papildymai, bet ir pats mechanizmas, kaip sutarties kaina bus perskaičiuojama: pavyzdžiui, nurodomi statistinių rodiklių šaltiniai, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis; sutarties kainos perskaičiavimo formulė; sutarties peržiūros momentas bei dažnumas; taip pat momentas, nuo kurio įsigalioja pakeista sutarties kaina ir už kurias prekes, paslaugas ar darbus bus mokama senosiomis kainomis, o už kurias - pakeistomis.
LR minimalųjį darbo užmokestį nustato LR Vyriausybė. Pirkimo sutarties projekte numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties kaina perskaičiuojama, jeigu LR Vyriausybės nustatyta tvarka LR taikytinas minimalus darbo užmokestis padidėja daugiau kaip 5 proc. lyginant su tuo, kuris taikytinas sutarties sudarymo metu. Sutarties kainos pakeitimas įforminamas papildomu šalių susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi.
Viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimo sąlygos:
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Pakeitimas nustatytas pirkimo dokumentuose | Pirkimo dokumentuose aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodytas galimas sutarties pakeitimas. |
| Neesminis pakeitimas | Pakeitimas nekeičia sutarties bendrojo pobūdžio ir atitinka PĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. |
| Pakeitimas dėl reorganizavimo | Dėl tiekėjo reorganizavimo jo teises ir pareigas perima kitas tiekėjas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus. |
| Perkančiojo subjekto įsipareigojimai | Perkantysis subjektas prisiima tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjų atžvilgiu. |
Šis straipsnis pateikia išsamią analizę apie taikos sutarties pakeitimo sąlygas, įskaitant jų sudarymą, galiojimą ir įtaką civilinėms byloms. Aptariami teisiniai aspektai ir praktiniai pavyzdžiai, kurie padeda geriau suprasti šią svarbią teisinę priemonę.