Kiekviena iš mūsų pažįsta tą jausmą, kai po sunkios dienos norisi tiesiog ramiai pailsėti namuose, o kaimynai kaip tyčia pradeda gręžti, trankytis ar garsiai klausytis muzikos. Arba atvirkščiai - kartais pačios netyčia sukuriame triukšmą ir vėliau jaučiamės nejaukiai, supratusios, kad galėjome sutrikdyti kitų ramybę.
Kai norisi atsipalaiduoti po darbo dienos ar savaitgalį praleisti ramybėje, netikėtai iš kaimyno buto pasigirstantis grąžto garsas gali sugadinti visą nuotaiką. Ar tikrai bet kuriuo paros metu galima triukšmauti be jokių pasekmių? Pasirodo, ne. Lietuvoje galioja aiškios taisyklės, kada galima triukšmauti, o kada reikia paisyti ramybės valandų.
Lietuvos teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kada turėtume vengti triukšmo. Pagal galiojančius reikalavimus, ramybės laikas darbo dienomis trunka nuo 22:00 iki 8:00 valandos. Be to, egzistuoja ir papildomas pietų ramybės laikas - nuo 13:00 iki 15:00 valandų.
Svarbu suprasti, kad šie laikai nėra tik formalūs reikalavimai - už jų pažeidimą gresia realūs administraciniai poveikio priemonės.
Kas yra triukšmas?
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, gali būti pažeidžiama klausa, sutrinka miegas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.
Kada Lietuvoje reikia būti tylesniam?
Ramybės laikas yra teisiškai reglamentuotas, o už jo pažeidimus gali grėsti baudos. Paprastai triukšmo ribojimai taikomi šiais laikotarpiais:
- Naktį (22:00-7:00 val.) - griežtai draudžiama kelti triukšmą, nes tai gali trikdyti žmonių miegą.
- Vakarais (19:00-22:00 val.) - rekomenduojama sumažinti garsą, ypač jei gyvenate daugiabutyje.
- Savaitgaliais ir švenčių dienomis (22:00-9:00 val.) - rytais patariama vengti triukšmo, kad nebūtų trikdoma kaimynų ramybė.
Tai reiškia, kad garsiai leidžiama muzika, remonto darbai ar net triukšmingi vakarėliai gali užtraukti ne tik kaimynų nepasitenkinimą, bet ir baudą.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.
Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.
Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad, yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB.
Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą.
Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.
Triukšmo prevencija Šiaulių miesto viešosiose vietose
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. patvirtintų Triukšmo šaltinių valdytojų, atliekančių statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose ir kurie nėra ūkio subjektai, planinių patikrinimų taisyklės, patvirtintos 2023 m. birželio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. privalo laikytis Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešose vietose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
V-604 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ,,Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. LR Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka asmeniui, pažeidusiam Taisyklių reikalavimus taikoma administracinė atsakomybė, numatyta 48 straipsnyje „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas“.
Pavyzdžiui, Šiauliuose draudžiama:
- leisti fejerverkus ir naudoti kitas pirotechnikos priemones nuo 22.00 val.
- nuo 13.00 val. iki 15.00 val. ir nuo 20.00 val. iki 10.00 val.
- Miesto viešosiose vietose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 9.00 val.
- darbo dienomis dienos ir vakaro metu nuo 7 val.
- poilsio dienomis (šeštadieniais, sekmadieniais) dienos metu nuo 7 val.
- darbo dienomis dienos metu nuo 8 val.
- šeštadieniais dienos metu nuo 10 val.
- Vykdant statybos darbus nuo 13 val. iki 15 val.
- darbo dienomis vakaro metu nuo 19 val.
- sekmadieniais dienos metu nuo 10 val. iki 19 val. užtikrinant, kad nuo 13 val. iki 15 val.
Atsakomybė už triukšmavimą
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.
Nors ANK nėra viešosios vietos apibrėžimo, teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Nesant viešos tvarkos apibrėžimo, praktikoje susiduriama su problema - ką laikyti viešąja vieta. Įdomu, jog praeitų metų rudenį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje nurodė, jog kaimiškoje vietovėje karvių melžimas melžimo aparatu yra įprasta ūkininkavimo veikla ir ji nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu.
Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp iš miesto atsikrausčiusių žmonių ir ūkininkų, dėl anksti ryte (apie 6 val.) karvių melžimo aparatų skleidžiamo garso. Teismas nurodė, kad jei ūkininkas melžimo aparatą įjungtų, pavyzdžiui, nakties metu tikslingai, siekdamas ne melžti karves, bet specialiai trikdyti kaimynų ramybę, būtų galima konstatuoti, jog yra trikdoma asmenų ramybė.
Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis.
Todėl policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, visais atvejais pirmiausiai stengiasi nustatyti triukšmo šaltinį.
Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y.
Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.
Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.
Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.
Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.
Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus.
Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Jūs dėl kaimynų keliamo triukšmo galite pateikti pranešimą per policijos savitarnos portalą ePolicija, teritoriniam policijos komisariatui elektroniniu paštu, paprastu paštu ar tiesiogiai atvykus į policiją. Informuojame, kad pranešimą per policijos savitarnos svetainę galite pateikti tiek save identifikavus el. erdvėje, tiek anonimiškai.
Tačiau pateikus pranešimą neprisijungus (anonimiškai) įvykio nagrinėjimas negalės būti pradėtas iš karto: pareigūnai su Jumis susieks ir informuos, kokiais būdais gali būti patvirtinta jūsų tapatybė (pvz. galite būti kviečiamas atvykti į policijos komisariatą); įvykio nagrinėjimo eigos negalėsite sekti portale ePolicija.lt.
Pateikus pranešimą identifikavus save el. erdvėje - įvykio nagrinėjimas galės būti pradėtas iš karto, nagrinėjimo eigą galėsite sekti ePolicija portale: prisijungus prie savo paskyros galėsite peržiūrėti ar papildyti pranešimo duomenis, stebėti pranešimo nagrinėjimo būsenas. Paminėtina, kad jei triukšmo metu buvo kviečiama policija, pareiškimas gali būti surašytas ir vietoje.
Remonto darbai daugiabutyje
Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.
Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.
Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.
Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.
Triukšmas, viršijantis nustatytus leistinus ribinius dydžius ar sklindantis ramybės metu, gali užtraukti administracinę atsakomybę. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų.
Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.
Tai dažniausiai pažeidžiama taisyklė, sukelianti nesutarimus tarp kaimynų. Įstatymai aiškiai nurodo, kada leidžiama naudoti triukšmingą įrangą ir kokiais atvejais gresia baudos. Žinodami taisykles galite išvengti konfliktų ir bausmių.
Ar reikia informuoti kaimynus?
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.
Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.
Ar visada reikia leidimo atlikti remontą?
Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia.
Kaip išvengti problemų dėl triukšmo?
- Mandagiai pakalbėti - dažnai žmonės net nesuvokia, kad kelia triukšmą.
- Garso izoliacija - kilimų klojimas, storesnių užuolaidų kabinimas, minkštų baldų naudojimas padeda sumažinti garso sklaidą.
- Technikos naudojimo planavimas - skalbimo mašiną, indaplovę ar kitus triukšmingus prietaisus geriausia naudoti dieną.
- Aukštakulnių alternatyvos - namie geriau avėti šlepetes ar kojinaites.
- Informuokite kaimynus iš anksto - jei planuojate vakarėlį ar remonto darbus.
Svarbūs teisės aktai
- LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS, priimtas 2004 m. spalio 26 d. Nr.
- LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
- TRIUKŠMO PREVENCIJOS ŠIAULIŲ MIESTO VIEŠOSIOSE VIETOSE TAISYKLĖS, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr.
Tarptautinė kovos su triukšmu diena
Šiandien minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Ją inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“). Tarptautinė kovos su triukšmu diena minima kasmet paskutinį balandžio trečiadienį. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią triukšmo problematiką, jo daromą neigiamą poveikį sveikatai, padėti efektyviau mažinti triukšmą.
tags: #iki #kada #galima #triuksmauti #bute