Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, kurį nuolat veikia technologijų pažanga ir didėjanti konkurencija, įmonės privalo ne tik kurti naujus produktus ir įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir nuodugniai analizuoti savo praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus. Lyginant juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinant statistinius duomenis, įmonės gali efektyviau organizuoti veiklos plėtrą ir naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą. Šis procesas yra pirmas žingsnis siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių veiklos sąnaudų.
Deja, mažos verslo įmonės dažnai priima sprendimus įsigyti brangaus ilgalaikio turto, kuris nebūtinai yra susijęs su pagrindine įmonės veikla arba nesukuria papildomos naudos. Pavyzdžiui, įsigyjamos naujos biuro patalpos prestižiniuose pastatuose, atliekami brangūs remontai, perkami nauji baldai, kompiuterinė įranga ar automobiliai administracijos darbuotojams. Tokie atvejai rodo, kad net ir puikiai savo įmonės specifiką, veiklos sritį bei verslo aplinką suvokiantys vadovai ne visada žino, kokią teigiamą įtaką įmonės finansiniams rezultatams gali turėti sėkmingas ir efektyvus ilgalaikio turto valdymas.
Ilgalaikio Turto Efektyvumo Problema
Lietuvoje dar nėra populiaru valdyti nuomojamą ar kitais būdais (ne nuosavybės teise priklausantį) turtą. Sprendimai dažniausiai priimami ne siekiant didesnio ilgalaikio turto efektyvumo, remiantis įmonės analizės rezultatais, bet pasiduodant rinkoje esančių paslaugų pardavėjų spaudimui. Ilgalaikio turto efektyvumo problema atskirai nuo visos įmonės efektyvumo valdymo nėra išsamiai nagrinėta literatūroje.
Pagrindinis šio darbo tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis. Remiantis moksline literatūra ir straipsniais, parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonių atstovai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos ir techninės būklės valdymo. Taip pat svarbu sukurti konceptualias gaires, kuriomis vadovaujantis, būtų galima didinti efektyvumą ir identifikuoti problemines sritis, kai atlikta analizė neatskleidžia efektyvumo didinimo rezervo įmonėje.
Tyrimo Metodai
- Mokslinės literatūros analizė
- Indukcija ir dedukcija
- Loginė analizė ir sintezė
- Palyginamoji analizė
- Loginio ir grafinio modeliavimo metodai
- Dokumentų analizė
- Įmonės veiklos procesų stebėjimas
- Pokalbiai su vadovais
- Profesinės patirties apibendrinimas
Efektyvumo Samprata
Efektyvumas yra svarbi ekonominė kategorija, kuriai pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys. Bendriausia prasme, efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką "efektyvumas" aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resursų, energijos) palyginimo laipsnis.
Vadybos srities autorius J. A. Stoner teigia, kad efektyvumas yra sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų. Kitas vadybos srities mokslininkas P.F. Drucker efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip sugebėjimą daryti dalykus teisingai. Tuo tarpu viešajame administravime efektyvumas yra suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, pozityvus organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas.
Siekiant veiklos efektyvumo, gali būti naudojami įvairūs būdai ir technika. Remiantis lietuvių mokslininku A. Sakalu, efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Skirtingi autoriai, dėl veiklos specifiškumo, tik tam sektoriui būdingų niuansų, nurodo skirtingus kelius ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairių skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.
1 lentelė. Efektyvumo apibrėžimai
| Autorius | Efektyvumo apibrėžimas |
|---|---|
| C.S. Certo, S.T. Husted | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A. Jakutis | Efektyvumas - įvairus išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą. |
| V. Snieška | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
| J. Greenwood | Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų. |
| P. Wannacott | Efektyvumas - produktyvus pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą. |
| D.N. Hyman | Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą. |
| V.Vasiliauskas | Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką. |
Ilgalaikio Turto Efektyvumo Valdymas
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Surasti efektyvumo valdymo sprendimai gali būti labai skirtingi, nes efektyvumas suvokiamas skirtingai. Vienos įmonės atstovai puikiai suvokia, kad gamybiniai pajėgumai sudaro didžiausią investicijų dalį, todėl efektyvus panaudojimas siejamas su spartnesniu naujų investicijų atsipirkimu.
Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi, siekiant atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.
Sąvoka "ilgalaikis turtas" yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius.
Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Ši dalis dažnai labai reikšminga ir sudaranti didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje. Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.
tags: #ilgalaikio #ir #trumpalaikio #materialiojo #turto #apskaitos